<h2>Nepasitikrinai sveikatos – gausi baudą</h2>
<p>Buldozeriu važiuojant sveikatos sistemos pertvarkai, sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio „chebra“ užsimojo priverstinai pasirūpinti Lietuvos gyventojų sveikata. Siūloma nepaklusnius ir laiku nesitikrinančius sveikatos pagal prevencines programas „paglostyti“ baudų diržu. Tiesa, nepagalvota, kad įvykdžius reformą kai kuriems žmonėms šios prevencinės programos realiai gali tapti net ir visiškai neprieinamos.</p>
<blockquote>
<p>Dabartinė Vyriausybė pasižymi pertekliniu rūpesčiu savo piliečiais ir imasi kiekvieno jų asmeninio gyvenimo kontrolės – pradedant priverstiniais skiepais nuo COVID-19 ir baigiant priverstinėmis prevencinėmis programomis, apie kurias prabilta jau dabar.</p>
</blockquote>
<p>Žinoma, kaip visada būsite patikinti – prievartos demokratinėje Lietuvoje nėra ir negali būti, viskas – jūsų pasirinkimo laisvė.</p>
<blockquote>
<p>Negalite nuvykti pas gydytoją (nes jis už 20 km, o tarpmiestinio autobuso bilietėliui nesukrapštote) – jūsų problemos – laiku nepasitikrinsite, sumokėsite mokėkite baudą. Arba žvėriškai patuštinsite piniginę, jei, neduok Dieve, susirgsite.</p>
</blockquote>
<p>Visgi, kol kas tokie drastiški planai dar tik pasvarstymų lygyje, tačiau politikai jau puse lūpų kalba apie tai, kad valstybėje galėtų būti įvesta priverstinė sveikatos patikra pagal prevencinę programą. Nepasitikrinus siūloma bausti žmones šiems paskaičiuojant didesnes draudimo įmokas arba neleidžiant dirbti.</p>
<p>Valstybinės ligonių kasos (VLK) pateikti duomenys apie gyventojų sergamumą neramina. Pasak jų, širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje sudalyvauja tik 44 proc. žmonių. Teigiama, kad panašūs rodikliai išlieka kalbant ir apie vėžio prevencijos programas[7].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/prevencija.jpg" alt="" /></p>
<h2>Jei bauda nemotyvuoja, tą padaryti padės darbdavys?</h2>
<p>Visgi, kaip ši nauja nepaklusnių piliečių auklėjimo sistema veiktų realybėje, atskleidė Nacionalinio vėžio instituto (NVI) direktoriaus pavaduotojas klinikai Saulius Cicėnas. Anot jo, įstaigos ir įmonės, į kurias darbuotojas norėtų įsidarbinti, galėtų kelti sąlygą, kad darbuotojas profilaktiškai tikrintųsi savo sveikatą[7].</p>
<p>Tokiam reikalavimui pritartų ir VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos skyriaus centro vadovas prof. dr. Edvardas Danila.</p>
<blockquote>
<p>„Aišku, turbūt negaliu sakyti, kur čia jau žmogaus teisės, ar ne teisės, bet išties skauda širdį, kai matai žmogų ir galvoji, o kur tu buvai, kai tas navikas jau išplitęs. Taigi profilaktiniai tyrimai labai svarbūs“, – atkreipė dėmesį E. Danila[7].</p>
</blockquote>
<p>Tiesa, prisiminkime, kaip vardan visuotinės sveikatos darbdaviai „skatino“ skiepytis ir nuo koronaviruso – tiesiog nepriimdavo į darbą tų, kurie neturėjo vakcinacijos pažymėjimo[4].</p>
<p>Istorija kartojasi?</p>
<p>Panašu, kad taip.</p>
<p>Iš pradžių privalomas darbuotojų skiepijimas buvo stumiamas kaip visuotinės gerovės idėja, tačiau jau netrukus paaiškėjo, kad dirbti bus galima tik pasiskiepijus sustiprinančiomis dozėmis, mat vakcina – ne tokia jau veiksminga[5].</p>
<blockquote>
<p>Tačiau šiuo atveju visgi siūloma, kad ne tik darbdavys galėtų paskatinti nesitikrinančius pagal prevencines programas, bet ir didėjančios privalomo sveikatos draudimo (PSD) įmokos.</p>
</blockquote>
<p>Parlamentaro Antano Matulo teigimu, diskusijos su VLK vadovu metu jis pasiūlęs vieną iš sprendimo būdų – didinti PSD įmokų dydį.</p>
<p>Anot jo, tarp sprendimų galėtų būti ir sutarties sudarymas, pavyzdžiui, kokiais atvejais žmogus tą draudimą gautų. </p>
<blockquote>
<p>„<…>. Priešingu atveju arba tau turėtų atsirasti kažkokia priemoka, arba galbūt didėti sveikatos draudimo įmoka <…>“, – teigė politikas[7].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/darbdavys-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Nebūtina bausti, galima ir skatinti?</h2>
<p>Tuo tarpu Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė užsiminė, kad bausti – nebūtina. Užtenka visoms poliklinikoms garantuoti priemones, padėsiančias užtikrinti prieinamumą informuoti įvairaus amžiaus gyventojus apie vykdomas prevencines programas, pavyzdžiui, SMS žinutėmis.</p>
<p>Jos teigimu, į procesą turėtų įsitraukti ir šeimos gydytojai, kurie primintų apie prevencines programas ir skambučiais. O štai už priminimus gydytojams yra mokami priedai – nors ir nedideli, bet taip skatinama didesnė jų motyvacija.</p>
<p>R. Šalaševičiūtė teigė nepalaikanti botago sistemos, o esanti už tai, kad visų pirma visuomenė būtų šviečiama, o tam reiktų didinti investicijas į pacientų sveikatos raštingumą.</p>
<p>Parlamentarės mintims pritarė ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, kurio teigimu, prievarta gyventojų nepaskatinsi, o visų pirma turėtų būti išnaudoti ir kiti gyventojų skatinimo mechanizmai[7]</p>
<p>Primename, kad šiuo metu Lietuvoje vykdomos penkios prevencinės programos[8]: gimdos kaklelio, krūties, prostatos, storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencija.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/sms.jpg" alt="" /></p>
<h2>Laikas, kai kitų ligų be COVID-19 net nebuvo</h2>
<blockquote>
<p>Tiesa, pamirštama ir tai, kad COVID-19 pandemijos metu kitų ligų buvo nebelikę – užtai dabar galimai siekiama meistriškai prisidengti gyventojų aplaidumu reguliariai tikrinant savo sveikatą.</p>
</blockquote>
<p>Pamirštama ir apie tai, kad kone du metus, kol tęsėsi pandemija, papulti pas specialistus buvo tapę itin sunkia užduotimi, o didžioji dalis konsultacijų vykdavo tik nuotoliniu būdu.</p>
<p>Higienos instituto duomenimis, būtent nuo 2020-ųjų mirčių skaičius Lietuvoje tendencingai pradėjo augti. Štai 2018 m. šalyje iš viso mirė 39 574 asmenys, iš kurių net 21 922 dėl kraujotakos sistemos ligų, 12 422 – dėl širdies ligų, 8 028 – dėl piktybinių navikų ir kitų ligų[9].</p>
<p>2019 m. mirčių skaičius nežymiai sumažėjo ir pasiekė 38 281, iš kurių 20 901 asmenys mirė dėl kraujotakos sistemos ligų, 11 653 – dėl širdies ligų, 8 042 – dėl piktybinių navikų ir kt.</p>
<p>O štai jau 2020 m., sulig pandemija, mirčių skaičius išaugo ir siekė 43 547 mirtis, iš kurių dėl COVID-19 mirė 2 266, tačiau, tuo tarpu net 22 940 mirė dėl kraujotakos sistemos ligų, 12 603 – dėl širdies ligų, 8 210 – dėl piktybinių navikų ir kt.</p>
<blockquote>
<p>2021-uosius paženklino dar daugiau mirčių – užfiksuotos 47 746 gyventojų mirtys, iš kurių 7 018 mirė dėl COVID-19, 23 037 – dėl kraujotakos sistemos ligų, 12 421 – dėl širdies ligų, 7 749 – dėl piktybinių navikų ir kt. </p>
</blockquote>
<p>Kad pandemija „sumaišė vandenis“, neslepia ir medikai. Jų teigimu, tai turėjo labai didelės įtakos prevencinių programų mažėjimui, o kai kuriuose regionuose gyventojų sveikatos tikrinimas ir dabar negrįžta į ankstesnes vėžes.</p>
<p>VLK Kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Regina Venckienė pastebėjo, kad nors prevencijai ir skiriamos PSDF lėšos nuolat auga, dalis jų lieka taip ir nepanaudotos[10].</p>
