<h2>Daugiau dėmesio sunkumų mokytis turintiems vaikams ir praktiniams įgūdžiams</h2>
<p>Jau netolimoje ateityje Lietuvoje keisis vidurinio ugdymo ir brandos egzaminų sistemos nuostatos. Galimi pokyčiai yra svarstomi tarp aukščiausių švietimo sistemos vadovų – švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, atsižvelgiant ir į švietimo bendruomenės pastabas. Pagrindinis tokių pokyčių tikslas – patobulinti esamas galimybes mokytis, kurios šiuo metu yra sudarytos vyresnio amžiaus moksleiviams. Taip būtų siekiama užtikrinti nuoseklesnę mokymosi galimybę, siekti geresnių rezultatų ir neapsiriboti tik baigiamaisiais brandos egzaminais, tačiau atitinkamai įvertinti visus mokymosi metus.</p>
<p>Pokyčiai, apie kurių būtinybę kalba jau ne pirmieji valdantieji, numatomi dideli ir įtakojantys tiek moksleivius, tiek ir pačius švietimo sistemos darbuotojus. Šiuo metu yra peržiūrima visa vidurinio ugdymo struktūra: turinys ir laikas, kuris yra skiriamas konkrečiam dalykui mokytis, be to, švietimo programą numatoma papildyti naujais mokinio pasirenkamaisiais dalykais, pavyzdžiui, filosofija, inžinerinėmis technologijomis, ekonomika bei verslumu.</p>
<p>Numatoma daugiau laiko suteikti praktinėms, socialinėms, pilietinėms veikloms, kurių trūkumas itin pasireiškia perėjus į sekantį gyvenimo etapą: darbo rinką ar aukštojo mokslo bendruomenę. Skelbiama, kad pagrindiniai bendrojo kurso dalykai – lietuvių kalba ir matematika bus dalykai, kurių programos bus keičiamos mažiausiai. Vis dėlto, mokinių vertinimo sistemos pokyčiai palies visus. Numatomi nacionaliniai ir pagrindinio ugdymo mokinių pasiekimų patikrinimai.</p>
<p>Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė apie galimus pokyčius kalba:</p>
<blockquote>
<p>„Siekiame patobulinti sistemą, sudėti labai aiškius akcentus į nuolatinę mokinių pažangą ir gyvenimui reikalingų kompetencijų vystymą. Šiuo metu ypač paskutinėse klasėse labai daug reikšmės teikiama pasiruošimui baigiamiesiems egzaminams ir per mažai mokinio pažangai per visus jo mokymosi metus. O juk pagrindai dedami tikrai ne baigiamose klasėse. Be to, šiuo metu viduriniame ugdyme daugiau dėmesio skiriama žinių įgijimui, tačiau trūksta laiko pritaikyti ir kūrybiškai jas panaudoti“,– sako ministrė[1].</p>
</blockquote>
<p>Manoma, kad tokiais pokyčiais bus užlopytos galimos ugdymo proceso spragos, o moksleiviai bus priversti tolygiai mokytis visus 12 metų, ne tik prieš baigiamuosius egzaminus. Viceministras Ramūnas Skaudžius teigia, kad dabartinė švietimo sistema mokytis leidžia net tiems, kurie turi didžiules žinių spragas, o tai prisideda prie galimų demotyvuojančių nuotaikų vyresnėse klasėse, kai asmuo suvokia, kad vidurinio ugdymo tikslų įvykdyti nesugebės[2].<img src="77_CDN_URL/images/nguyen-dang-hoang-nhu-qdgtqoyk6b8-unsplash-1.jpg" alt="Egzaminai" /></p>
<h2>Keičiasi žinių patikrinimų praktika ir privalomi egzaminai</h2>
<p>Švietimo ekspertai jau ne vienerius metus kalba, kad dabartinė egzaminų sistema neatspindi realių moksleivio įgūdžių bei žinių. Minimi pokyčiai turėtų leisti atsisakyti vienkartinės egzaminų sesijos, skatinančios mokytis tik paskutiniais metais. Vietoje to, būtų pritaikyta momentinio žinių pamatavimo egzaminu sistema. Egzaminai būtų pilnai kompiuterizuoti ir atliekami III ir IV gimnazijos klasėse.</p>
<p>Tokie pokyčiai paliestų ir patį brandos atestatą, kurio turinys pasipildytų. Jame būtų pažymimi ne tik metiniais pažymiai bei brandos egzaminų rezultatai, tačiau ir papildoma informacija apie moksleivio aktyvumą ir pasiekimus, pavyzdžiui, socialinės – pilietinės veiklos įvertinimus. Tokia medžiaga būtų prieinama ir kolegijoms bei universitetams, kurie galėtų įvertinti ne tik potencialaus studento mokymosi pajėgumą, bet ir užklasinę veiklą. Tikimasi, kad brandos atestatas jau greitu metu taps elektroninis, taip palengvinant bendrą švietimo sistemos darbą.</p>
<p class="article-content__inline-block article-content__inline-block–banner-block">Šiuo metu vis dar yra nesutariama dėl kai kurių esminių dalykų. Ministerija bei švietimo ekspertai nepasiekia vieningos nuomonės, kiek egzaminų reikėtų išlaikyti, norint gauti brandos atestatą. Dažniausiai girdimas siūlymas – privalomi matematikos bei lietuvių kalbos egzaminai ir vienas pasirenkamas. Profesinėse mokyklose be 2 privalomų egzaminų lauktų ir kvalifikacinis.</p>
<p class="article-content__inline-block article-content__inline-block–banner-block">Be privalomų egzaminų, vis didesnę įtaką gali įgyti ir socialinė abituriento veikla, kuri jau netolimoje ateityje gali būti privaloma. Manoma, kad tai padėtų jaunuoliams realioje praktinėje aplinkoje pritaikyti įgytas žinias. Šiuo metu moksleiviai kaip vieną iš pasirenkamų mokyklinių egzaminų gali rinktis ir brandos darbą, kurį gali rengti iki dvejų mokslo metų. Ateityje, tai gali būti privalomas pasiekimų bei įgūdžių patikrinimas, kurio atitikmuo galėtų būti aukštosiose mokyklose rengiamas kursinis darbas.</p>
<p class="article-content__inline-block article-content__inline-block–banner-block">Kada bus pasiektas susitarimas dėl naujosios švietimo sistemos nuostatų kaitos, kol kas nėra aišku. Vis tik, ministerija tikisi, kad pasikeitimai įsigaliotų brandos egzaminus laikantiesiems 2025 metais, o brandos darbas taptų privalomas mokyklas baigsiantiems 2027 metais. </p>
<p class="article-content__inline-block article-content__inline-block–banner-block">Be tokių naujovių, pastaruoju metu žiniasklaidoje kalbama ir apie privalomų užsienio autorių pašalinimą iš 11 ir 12 klasių lietuvių kalbos ir literatūros bendrojo ugdymo programos sąrašo. Privalomų užsienio autorių sąraše neliko tokių klasikinių autorių kaip Williamas Šekspyras, Johanas Volfgangas Gėtė ar Albertas Kamiu. Dabar šie autoriai ir jų kūriniai yra tiesiog rekomenduojami[3].</p>
<p class="article-content__inline-block article-content__inline-block–banner-block">Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkas Mindaugas Grigaitis piktinasi:</p>
<blockquote>
<p class="article-content__inline-block article-content__inline-block–banner-block">„Užsienio klasikų ištrynimas, būtent ištrynimas, yra precedentas, kurio per visus Nepriklausomybės metus nėra buvę. Nėra taip buvę, kad programoje nebebūtų nė vieno privalomo užsienio literatūros autoriaus. Neįsivaizduoju, kaip tai atliepia mūsų politinę ir kultūrinę eurointegraciją, kaip tai susiję su kultūrine kompetencija, prie kurios prirašyta, kad reikia ugdyti europinės ir pasaulinės kultūros išmanymą?</p>
</blockquote>
<div class="article-content__inline-block article-content__inline-block–banner-block">Kilus pasipiktinimui, pasireiškė ne tik mokytojai ir moksleiviai, tačiau ir švietimo ministrė, kuri teigia, kad programa turi būti šiuolaikiška ir žvelgianti į ateitį:</div>
<blockquote>
<p>„Visiškai nepriimtina, kad 11–12 klasių programoje tarp privalomų kūrinių nėra nė vieno užsienio autorių kūrinio. Pasaulinė literatūra yra neatsiejama visapusiškos asmenybės raidos dalis, todėl turime užtikrinti, kad ji nenunyks", – teigia ministrė J. Šiugždinienė[4]. </p>
</blockquote>
<p>Tuo tarpu Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) teigia, kad bendrojo ugdymo projektas dar gali keistis. Visuotinės literatūros autoriai, kūriniai yra pateikti aptarti lituanistų bendruomenei iki gruodžio 15 d.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/tim-gouw-1k9t5yiz2wu-unsplash.jpg" alt="Švietimas" /></p>
<h2>Lietuvos švietimo istorija: skaičiuojanti ne vieną amžių, bet likusi įkalinta laike</h2>
<p>Lietuvoje švietimo sistemą sudaro:</p>
<ul>
<li>priešmokyklinis ugdymas;</li>
<li>mokyklų sistema, apimanti pradines, pagrindines, vidurines ir aukštąsias mokyklas;</li>
<li>užklasinio ar tolygaus mokymosi sistema;</li>
<li>mokymasis baigus mokyklą[5]. </li>
</ul>
<p>Svarbiausi valstybės švietimo principai yra nustatyti pagrindiniame šalies įstatyme – Konstitucijoje 1992-ais. Joje numatyta, kad mokslas yra privalomas visiems asmenims iki 16 metų. Valstybinėse bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose mokslas yra nemokamas, aukštasis mokslas yra prieinamas pagal kiekvieno asmeninius gebėjimus – gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas[6].</p>
<p>Švietimo kaitos kryptis Lietuvoje reglamentuoja Valstybinė švietimo strategija, kurioje numatyti prioritetai, tikslai, finansavimo kryptys. 2013-2022 metų strategijoje didžiausias dėmesys skiriamas mokytojams ir dėstytojams, švietimo kultūros puoselėjimui, individualių gebėjimų plėtojimui bei specialiųjų poreikių tenkinimui ir vienodų sąlygų mokytis sukūrimui. Vis dėlto, prastėjantys egzaminų rezultatai, kritiškai trūkstamų mokytojų skaičius bei pagarbos stokojantis darbas išryškina opias mūsų šalies švietimo sistemos problemas, kurioms išspręsti, prireiks ne vienerių metų.</p>
