Iki 2029-ųjų žmonija turi apsigyventi urbanizuotame Marse

Turtingiausiu pasaulio žmogumi tituluojamas Elonas Muskas garsėja ne tik savo įtaka ir viešai reiškiamu požiūriu į vakarietiškus dalykus, bet ir savo drąsiomis idėjomis, iš kurių žmonės skaniai pasijuokia. Tačiau galiausiai E. Muskas juokiasi paskutinis, o pasauliui parodo vis naujas ribas.

E. Muskas jau seniai svajoja Marse įkurti savarankišką miestą, kuriame ilgainiui galėtų gyventi milijonas žmonių, kad žmonija turėtų šansų išlikti katastrofos Žemėje atveju, pavyzdžiui, nukritus meteoritui. E. Muskas mano, kad Marso kolonizavimas būtinas ne tik dėl išlikimo, bet ir kaip įkvėpimo ir vilties šaltinis ateičiai^[3].

Nors iš pradžių tikėtasi, kad žmonės į Marsą bus išsiųsti iki 2020-ųjų vidurio, dabar E. Muskas patikslino grafiką ir teigia, kad astronautai į Marsą gali atvykti iki 2029 m.

Tačiau gyvenimas Marse bus sudėtingas dėl klastingo kraštovaizdžio ir dulkių audrų, o tiems, kurie ten persikels, gali prireikti paskolų, kad galėtų susimokėti vien už kelionę. Tada jie galėtų dirbti įvairiose Marso pramonės šakose, vien tam, kad grąžintų skolas. E. Muskas apskaičiavo, kad savarankiško miesto Marse sukūrimas galėtų kainuoti iki 10 trilijonų JAV dolerių.

E. Musko vizija neapsiriboja vienu miestu, jis planuoja įkurti net kelias kolonijas ir yra įsitikinęs, kad žmonija turi plėstis į kosmosą, kad užtikrintų savo išlikimą ir tiesiog tokiu būdu... paįvairintų savo gyvenimą. Nepaisant daugybės iššūkių, įskaitant atšiaurius Marso orus ir ribotus išteklius, Muskas pasiryžęs per kelis dešimtmečius Marso kolonizaciją paversti realybe.

Kuriama požeminė tunelių sistema, skirta elektromobilių eismui

Futuristiniuose (o gal jau ir ne visai) miestuose pagal E. Muską darda tik elektromobiliai. Tiesa, įprastų gatvių kone nebelikę – mat visas jų eismas vyksta požeminiuose tuneliuose.

E. Musko „The Boring Company“ sukurta tunelių sistema siekiama sumažinti eismą miestuose kuriant požeminius tunelius, skirtus elektromobiliams. Šie tuneliai – Musko efektyvaus miesto transporto vizijos dalis – apima „Loop“, kuriame transporto priemonės arba kapsulės veža keleivius iki 150 mylių per valandą greičiu^[4].

Pirmasis bandomasis tunelis buvo pristatytas 2018 m. Los Andžele ir įrodė koncepcijos įgyvendinamumą. Kol kas ryškiausias projektas yra Las Vegaso konferencijų centro „Loop“, atidarytas 2021 m. Jame naudojami „Tesla“ automobiliai, kuriais keleiviai greitai pervežami tarp stočių, taip gerokai sutrumpinant kelionės laiką.

Planuojama šią sistemą išplėsti į platesnę Vegaso kilpą, kurioje bus daugiau kaip 50 stočių, jungiančių svarbiausias miesto vietas.

Bendrovė „Boring Company“ taip pat rengia projektus tokiuose miestuose kaip Fort Loderdeilas ir Majamis, tačiau susiduria su sunkumais, įskaitant reguliavimo kliūtis ir sąnaudų bei pajėgumų stoką.

Kosminės kelionės daugkartinėmis raketomis tapo labiau prieinamos „SpaceX“ pagalba

Dar viena situacija, kai E. Muskas juokėsi paskutinis – tai pasvarstymai apie daugkartines raketas, kurios bus naudojamos pasiekti komercinių tikslų, virtę realybe. „SpaceX“ įkūrėjas E. Muskas įrodė, kad tokias raketas į kosmosą galima paleisti ir net pigiau, nei tą padarė NASA.

Štai „SpaceX“ raketos „Falcon 9“ vieno paleidimo kaina yra apie 62 mln. dolerių, o didesnės raketos, pavyzdžiui, „Falcon Heavy“ – gali kainuoti iki 90 mln. dolerių^[5]. Tuo tarpu apskaičiuota, kad NASA kosminių raketų paleidimo sistemos (SLS) vieno paleidimo kaina yra didesnė nei 2 mlrd. dolerių.

Priešingai nei vienkartines, daugkartines raketas galima vis susigrąžinti ir vis iš naujo paleisti į kosmosą.

E. Muskas žada iki 2027-ųjų pristatyti savaeigį taksi automobilį

„Warner Bros“ studijoje, įsikūrusioje Kalifornijoje, E. Muskas pristatė ilgai lauktą „Tesla“ robotą-taksi „Cybercab“.

Ši futuristinė transporto priemonė neturi pedalų bei vairo ir yra svarbiausias „Tesla“ futuristinės transporto priemonės kūrinys. E. Muskas teigia, kad savaeigiai automobiliai yra saugesni ir gali būti pelningi, tačiau sukėlė klausimų, ar tikrai jų gamybą galima įgyvendinti „iki 2027 m.“^[1].

Tikimasi, kad „Cybercab“ kainuos mažiau nei 30 000 JAV dolerių, nors analitikai abejoja, ar tokia kaina yra reali netaikant jokių subsidijų.

E. Muskas taip pat paskelbė, kad kitais metais, kol bus gautas reguliavimo institucijų leidimas, „Tesla“ modeliuose bus įdiegta visiškai autonominė technologija.

San Francisko gatvėmis jau rieda įvairiausių reakcijų sulaukęs taksi be vairuotojo

Automobilis-robotas nėra tokia jau karšta naujiena, mat San Franciske jau kuris laikas dirba taksi, paimantis keleivį iš taško A ir nuvežantis jį į tašką B be jokio vairuotojo^[2].

Nepaisant stipriai į priekį pažengusių technologijų, dalis amerikiečių išreiškė susirūpinimą tokios transporto priemonės nesaugumu ir keleivius įspėjo būti atsargiais. Aktyvistų grupė „Safe Street Rebel“ net ėmėsi veiksmų ir ant robotų-taksi pastatė kūgių, kad jie būtų išjungti, taip atspindėdama iš visuomenės kylantį nepasitikėjimą.

2023 m. rugpjūtį Kalifornijos komunalinių paslaugų komisija (CPUC) nubalsavo leisti „Waymo“ ir „Cruise“ veikti 24 valandas per parą, nepaisant „Uber“ vairuotojų nuogąstavimų dėl darbo vietų praradimo ir miesto tarnybų skundų dėl užblokuotų gatvių. Kritikai teigia, kad technologija nėra parengta, o šalininkai mano, kad robotai-ekspeditoriai yra saugesnė alternatyva žmonėms vairuotojams.

Tokios bendrovės kaip „Waymo“ ir „Cruise“ tvirtina, kad jų transporto priemonės yra saugios, nes jau buvo įveikta daug kilometrų be nelaimingų atsitikimų su pėsčiaisiais.