Naujas sostinės grafičių projektas – odė troleibusams, grybams ir vabzdžių apdulkintojams
Vilnius netrukus pasipuoš naujais piešiniais – net septyniose miesto vietose išvysime meno kūrinius, kuriems savivaldybė skiria apie 82 tūkst. eurų. Nors opozicija kelia klausimus dėl ekologijos – esą grafičių dažai išskiria mikroplastiką, dar neseniai sienas nuo grafičių plovusi sostinės savivaldybė savo kurso keisti, panašu, neketina.
Viena ryškiausių idėjų – „Odė troleibusui“ už 15 tūkst. eurų, kuri atsiras prie „Panoramos“. Piešinys šlovins tvarų judėjimą mieste. Tuo metu „Atlantida“ (12,3 tūkst. eurų), atsiras ant Geležinio Vilko tilto atramų ir primins, kad klimato krizė – jau ne mitas, o reali grėsmė. Greta jos įsikurs ir „Vilniaus pievos“ (vertė – 9,4 tūkst. eurų), kurios pakvies prisiminti Neries krantinių gėlynų grožį bei jų svarbą vabzdžių apdulkintojų išlikimui[1].
Ypač originalūs darbai atsiras ties Drujos tiltu. „Nematoma jungtis“ (10 tūkst. eurų) atskleis grybienos – miesto nematomos gyvybinės šerdies – svarbą, o „Atramos“ (5 tūkst. eurų) per piešinius supažindins su grybų įvairove. Tarp kūrinių išsiskiria ir „Slėpynės“ (15 tūkst. eurų), kurios bus dalinai apželdintos vijokliais ir taps edukacine meno erdve.
Galiausiai „Aukštapelkės“ (15 tūkst. eurų) primins apie nykstančius Lietuvos gamtos lobius – pelkes, kurios šįkart įsikurs miesto betono apsuptyje.
Vilniaus savivaldybė teigia, kad su menininkais bus tariamasi dėl mažiau taršių dažų naudojimo. Taip tikimasi, kad grafičiai taps ne tik vizualiniu miesto akcentu, bet ir ekologišku edukacijos įrankiu.
Visai neseniai Vilnius plovė sienas nuo „nepavykusių eksperimentų“
Tuo tarpu sostinė anksčiau mėgino spręsti grafičiais „išterliotų“ sienų problemas sudarant galimybę piešti ant legalių sienų. Vis dėlto, kaip pranešė pats meras V. Benkunskas, toks eksperimentas esą nepasiteisino – miestą vis tiek puošė nelegalūs grafičiai, o gyventojai ir verslai nuolat skundėsi dėl nemalonių kvapų, ypač požeminėse perėjose[2].
Galiausiai miestas visgi nusprendė atsisakyti šių sienų ir sutelkti dėmesį į aiškią takoskyrą tarp vandalizmo ir gatvės meno.
Dar vienas projektas – vietoje „girdyklų“, Vilniuje atsiras dainyklos
Prie to pačio, fantazijos nestokojantis sostinės vadas V. Benkunskas nusprendė transformuoti miesto naktinį gyvenimą, išplečiant barų ir klubų funkcijas. Sostinės naktinis biuras, įkurdamas 17 „dainyklų“ – kultūrinių erdvių, kurios skatins eksperimentinę muziką ir meną, siekia pritraukti kūrybinį potencialą, panašiai kaip Londone ir Berlyne.
Tuo pačiu metu, nors miesto valdžia skelbia žalią ateitį ir ekologinius tikslus – iki 2030-ųjų sumažinti CO2 emisijas 80 % – realybėje matomi ženklai rodo kitokią tendenciją.
Savivaldybė planuoja investuoti 2,7 mlrd. eurų į „žalinimą“, tačiau gyventojai pastebi kertamus medžius, parkų retinimą ir naujas statybas, kurios slepiasi po ekologiniais pažadais. Kritikai, kaip miesto tarybos narys A. Nemunaitis, kelia klausimus apie tokius didžiulius finansinius įsipareigojimus ir klausia, iš kur bus paimti šie pinigai.
Viena geniali idėja „pramuša“ kitą?
O štai patys vilniečiai nedaugžodžiaudami svarsto, kad tokio kiekio idėjų „fix“ dar neturėję nei kad prie V. Benkunsko.
Dar vasaros pabaigoje Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“ pasiūlė vilniečiams netradicinę galimybę – išsitatuiruoti sostinės simbolius, tarp jų ir troleibusus. Už 50 eurų kainuojančią „flash“ tatuiruočių dieną, norintys gali pasirinkti piešinius, kurie atvaizduoja įvairius miesto atributus – nuo Gedimino bokšto griuvėsių iki Vilniaus troleibusų.
Tai – dalis agentūros iniciatyvos įprasminti meilę Vilniui ir skleisti žinią apie miestą, tačiau ši idėja nesulaukė vienareikšmiškai teigiamų atsiliepimų. Troleibusai, nors ir būdingi Vilniaus transportui, net ir patiems vilniečiams dažnai kelia mažai emocijų, tad ne visi supranta, kodėl šis simbolis buvo pasirinktas kaip viena iš idėjų kone visą gyvenimą ant kūno išliksiančiam piešiniui.
Neilgai trukus, sugebėta išsidergti ir iš pagrindinio sostinės simbolio – garbaus Gedimino kalno. Šis dar rugsėjį buvo tapęs iš Prancūzijos atvykusio menininko Saype’o bandomuoju triušiu. Pastarasis ant šio ir taip nustekento kalno sukūrė milžinišką freską, vaizduojančią susikibusias rankas, kurios turėjo simbolizuoti pasaulinę vienybę.
