Tyrimų duomenys rodo skirtingos ekosistemos galimybę
Remiantis Kopenhagos universiteto mokslininkų atlikta analize, Grenlandijos amžinajame įšale aptiktas senovės DNR atskleidžia, kad prieš 2 milijonus metų ten egzistavo šiltesnis bei vešlesnis kraštovaizdis[1].
Įraše matoma atvira borealinio miško ekosistema su mišria tuopų, beržų ir tujų augmenija, taip pat įvairiais arktiniais ir borealiniais krūmais ir žolelėmis, kurių daugelis anksčiau nebuvo aptikti šioje vietoje.
DNR įrašas patvirtina ir tai, kad yra kiškių ir mitochondrijų DNR, įskaitant šiaurinius elnius, graužikus ir žąsis, kurių protėviai yra jų dabartinio ir vėlyvojo pleistoceno (kvartero periodo epochos, prasidėjusios prieš 2,588 mln. metų ir pasibaigusios prieš 12 tūkst. m. bei apėmusios besikartojančių ledynmečių laikotarpį) giminaičiai. Tuo tarpu tam tikros jūrų gyvūnų rūšys, įskaitant krabus ir žaliuosius dumblius, kitados palaikė nepalyginamai šiltesnį klimatą nei yra šiandien.
Įdomu tai, jog mokslininkai tyrė DNR iš mėginių, paimtų iš Kap København formacijos šiaurinėje Grenlandijoje, beveik 100 metrų storio nuosėdose, susidariusiose per 20 000 metų, dėl ko darosi aišku, kad Šiauriausiame Grenlandijos taške esančio Arkties vandenio fiordo žiotyse susikaupusios nuosėdos galiausiai išsilaikė lede arba amžinajame įšale ir 2 mln. metų buvo netrikdomos žmonių.
Rastos 102 augalų ir gyvūnų gentys
Svarbu, kad šiuolaikiniai tyrimai palaipsniui atveria naują galimybę sušvelninti klimato kaitos poveikį, mat dviejų milijonų metų DNR iš šiaurinės Grenlandijos suteikia precedento neturinčių įžvalgų apie tai, kaip klimato kaita gali formuoti ekosistemas[2].
Ir štai, senovės DNR analizės proveržis nustumia DNR rekordą 1 milijonu metų iki to laiko, kai Arkties regione buvo 11–19 laipsnių šilčiau nei dabar, atskleidžiant, jog šiauriniame Grenlandijos pusiasalyje, kuris dabar yra poliarinė dykuma, kadaise buvo tuopų ir beržų miškai, kuriuose knibždėte knibžda laukinės gamtos.
Be kita ko, tyrime pateikiami būdai, kaip rūšys gali prisitaikyti arba būti genetiškai modifikuotos, jog išgyventų greito pasaulinio atšilimo grėsmę.
Prof. Eske Willerslev iš Kembridžo ir Kopenhagos universitetų sakė:
„Pagaliau buvo atidarytas naujas skyrius, apimantis 1 milijoną papildomų istorijos metų ir pirmą kartą galime tiesiogiai pažvelgti į praeities ekosistemos DNR.“
Fragmentai yra 1 milijonu metų senesni nei ankstesni DNR, paimti iš Sibiro mamuto kaulo
DNR gali greitai suirti, tačiau bėgant laikui, laimei, buvo įrodyta, jog esant tinkamoms aplinkybėms, galime grįžti atgal į praeitį; daug seniau, nei kas nors būtų išdrįsęs kada nors įsivaizduoti[3].
Ateityje panašūs metodai gali būti naudojami siekiant atskleisti naujas įžvalgas apie pirmuosius žmones ir jų protėvius.
Žinoma, mėginiai neatskleidė mėsėdžių – tikriausiai todėl, kad jų buvo mažiau – tačiau mokslininkai spėjo, jog ten galėjo būti lokių, vilkų ar kardadančių tigrų.
Vilčių neva teikia tai, kad šios rūšys galėjo klestėti taip toli į šiaurę regione, kuris, nepaisant šiltesnės temperatūros, didžiąją žiemos dalį vis tiek būtų buvęs tamsoje.
Tai rodo, jog daugiau rūšių gali išsivystyti ir prisitaikyti prie nepaprastai kintančių temperatūrų.
Visgi dėl visuotinio atšilimo šiandien daugelis rūšių neturės pakankamai laiko prisitaikyti, o tai reiškia, kad ekstremalioji klimato situacija tebėra didžiulė grėsmė biologinei įvairovei.
Šiaip ar taip, tyrinėjant senovės ekosistemas galima sužinoti, kaip kai kurios rūšys buvo genetiškai prisitaikiusios šiltesniam klimatui, todėl gali būti, kad genų inžinerija bus pajėgi imituoti strategiją, kurią prieš 2 mln. metų sukūrė augalai ir medžiai, siekdami išgyventi klimate, kuriam būdinga kylanti temperatūra, ir tokiu būdu užkirsti kelią kai kurių rūšių, augalų ir medžių išnykimui.
Tai viena iš priežasčių, kodėl ši mokslo pažanga yra tokia reikšminga.
