Dirbtinis intelektas nebėra tik mokslinės fantastikos sąvoka
Dirbtinis intelektas (DI) jau čia ir keičia mūsų darbo, gyvenimo ir bendravimo su technologijomis būdus. Vieni į dirbtinį intelektą žiūri kaip į veiksmingumo ir našumo didinimo priemonę, kiti baiminasi, kad dėl jo bus visuotinai prarandama daug darbo vietų ir atleidžiama darbuotojų. Diskusijos dėl dirbtinio intelekto poveikio darbo jėgai yra sudėtingos ir daugialypės, o ekspertų nuomonės šiuo klausimu skiriasi.
Sparti dirbtinio intelekto technologijų pažanga jau lėmė reikšmingus darbo jėgos pokyčius. Mašinos dabar gali atlikti užduotis, kurios anksčiau buvo būdingos tik žmonėms, pavyzdžiui, duomenų analizę ir sprendimų priėmimą. Nors dėl to padidėjo produktyvumas ir sumažėjo įmonių sąnaudos, tai taip pat sukėlė susirūpinimą dėl darbo ateities. Daugelis baiminasi, kad dirbtinis intelektas atleis darbuotojus, ypač tuos, kurių darbas priklauso nuo rutininių ir pasikartojančių užduočių.
Dirbtinio intelekto technologijų diegimas keičia žmonių darbo metodus
Perėjimas prie automatizavimo paveiks visas pramonės šakas ir profesijas, panašiai kaip antroji pramonės revoliucija. XIX a. pramonės revoliucija iš esmės pakeitė žmonių darbo metodus, paskatino fabrikų ir masinės gamybos atsiradimą. Panašiai ir dirbtinio intelekto technologijų diegimas keičia mūsų darbo metodus, naikina tradicines darbo vietas ir kuria naujas.
Vienas įdomus dirbtinio intelekto revoliucijos aspektas yra tas, kad žmonėms gresia pavojus būti pakeistiems mašinomis. Dizaineriai, rašytojai, dainininkai, muzikantai ir dailininkai – tai tik keli pavyzdžiai profesijų, kurias gali paveikti dirbtinis intelektas.
Tikėtina, kad dirbtinis intelektas ne visiškai pakeis šiuos darbuotojus, o iš esmės pakeis jų darbo metodus. Kūrybiškas darbo vietų naikinimas – tai reiškinys, kuris buvo stebimas per visą istoriją, ir dirbtinio intelekto revoliucija nėra išimtis.
Pavyzdžiui, dirbtinio intelekto įrankiai gali padėti rašytojams kurti pagrindinį turinį, t. y., naujienų straipsnius ar sporto apžvalgas. Ši technologija taip pat gali būti naudojama automatizuoti muzikos ar meno kūrimo procesą, todėl gali pasikeisti kūrybos procesas. Nors šios priemonės gali padėti pagreitinti gamybos procesą, jos taip pat gali sumažinti žmogaus indėlio poreikį.
Atsiras ir naujų pareigybių, kurių reikės naujoms technologijoms valdyti
Dirbtinio intelekto poveikis darbo jėgai nėra vien tik neigiamas. Dirbtinis intelektas gali sukurti naujų darbo vietų, ypač technologijų sektoriuje. Mašinoms tampant vis pažangesnėms, atsiras naujų pareigybių, kurios bus skirtos šioms technologijoms valdyti ir plėtoti.
Be to, dirbtinis intelektas gali būti naudojamas žmogaus gebėjimams išplėsti, kad darbuotojai galėtų sutelkti dėmesį į užduotis, kurioms reikia emocinio intelekto, kritinio mąstymo ir problemų sprendimo.
XX a. trečiajame dešimtmetyje per Didžiąją depresiją buvo plačiai paplitęs nedarbas, nes dėl ekonomikos nuosmukio ir automatizacijos buvo prarasta daug darbo vietų. Tačiau istorija taip pat parodė, kad didelė technologinė pažanga gali sukurti naujų darbo vietų ir galimybių. XX a. atsiradus internetui, atsirado naujų darbo vietų technologijų pramonėje, tačiau kartu buvo panaikintos tradicinės darbo vietos, pavyzdžiui, kelionių agentų.
Kiekvienam žmogui teks išmokti prisitaikyti prie naujų technologijų
Prisitaikyti prie dirbtinio intelekto būtina ir darbuotojams, ir įmonėms. Darbuotojai turės įgyti naujų įgūdžių ir žinių, kad išliktų konkurencingi darbo rinkoje, o įmonės turės rasti naujų būdų, kaip panaudoti dirbtinį intelektą savo naudai. Tai reiškia, kad darbo ateitį formuos žmogaus ir mašinos intelekto derinys.
Robotas metė iššūkį kūrėjui ir ketina pakeisti dizainerius, rašytojus, dainininkus, muzikantus, dailininkus. Pakeisti nebūtinai juos atleidžiant, bet iš esmės pakeisti jų darbo metodus. Teks prisitaikyti ir dirbti naujai.
Masiniai atleidimai technologijų įmonėse vyksta ne šiaip sau. Jei vienas darbuotojas gali atlikti 10 kolegų darbą, o paklausa yra tik tų 10 darbuotojų sukuriamai prekei, tai ką daryti su tais 9 darbuotojais, kurie tapo nereikalingi? Jei atsiras paklausa dar dešimties darbuotojų sukuriamoms prekėms, darbdaviui reikės tik dar vieno darbuotojo. 20 ankstesnių darbuotojų pakeis 2 naujai dirbantys, o ką veiks 18 likusiųjų?
Apibendrinant galima teigti, kad dirbtinis intelektas yra priemonė, galinti ir sukurti, ir panaikinti darbo vietas. Nors svarbu pripažinti galimą su dirbtiniu intelektu susijusią riziką, lygiai taip pat svarbu priimti galimą jo naudą.
