Siūlo išplėsti galimybes gauti dirbtinio apvaisinimo procedūrą
Vaiko susilaukti siekiančioms vienišoms moterims ir poroms – galimi reikšmingi pokyčiai. Seime registruotos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos atveria kelią platesniam šios paslaugos prieinamumui ir gali iš esmės pakeisti iki šiol galiojusią tvarką.
Pagal siūlomą modelį, dirbtinio apvaisinimo procedūra būtų prieinama ne tik susituokusioms ar partnerystę įregistravusioms poroms. Ja galėtų pasinaudoti ir kartu bent metus gyvenantys vyras bei moteris, planuojantys kurti šeimą, taip pat moteris, kuri nėra poroje. Vis dėlto sprendimas nebūtų automatinis – procedūra būtų leidžiama tik tais atvejais, kai nevaisingumo negalima išgydyti kitais būdais ir nėra medicininių rizikų moters sveikatai ar nėštumui[1].
Pataisose detaliai reglamentuojama ir lytinių ląstelių naudojimo tvarka. Pirmenybė būtų teikiama pačios poros ar vienišos moters ląstelėms, o donorystė būtų leidžiama tik išimtiniais atvejais – kai savų ląstelių nepakanka arba jos netinkamos. Embrionų donorystė būtų galima tik tuomet, jei embrionas ne trumpiau kaip dvejus metus saugotas banke ir yra gautas aiškus rašytinis sutikimas. Be to, donuotas embrionas galėtų būti naudojamas tik vienos poros arba vienos moters pagalbiniam apvaisinimui.
Numatyta ir finansinė dalis – pati procedūra būtų kompensuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis nustatyta tvarka. Tačiau embrionų, lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių konservavimas bei saugojimas į kompensuojamų paslaugų apimtį nepatektų.
Šios pataisos atsirado ne atsitiktinai. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad iki šiol galioję ribojimai prieštarauja Konstitucijai. Šiuo metu įstatymas leidžia pagalbinį apvaisinimą taikyti tik susituokusiems ar partnerystę įregistravusiems asmenims, todėl siūlomi pakeitimai vertinami kaip žingsnis link platesnių reprodukcinių teisių, kartu išlaikant aiškius medicininius ir etinius saugiklius.
Jakubauskienė: pagalbinis apvaisinimas – tik pagal diagnozę
Tačiau kalbėdama apie minimas įstatymo pataisas, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė pabrėžia vieną esminį principą – pagalbinis apvaisinimas turi būti vertinamas kaip gydymas, o ne socialinių aplinkybių klausimas. Jos teigimu, sprendimai šioje srityje turi būti grindžiami tik medicinine diagnoze[2].
„Pagalbinis apvaisinimas yra gydymas. Pagalbinio apvaisinimo paslaugos yra medicininės paslaugos, kurios yra taikomos pacientams pagal diagnozę. Ir kada moteriai yra nustatomas nevaisingumas, kaip tam tikras sveikatos sutrikimas, tai pagal tokį kriterijų ir turėtų būti taikomi gydymo metodai“, – BNS teigė M. Jakubauskienė.
Ministrė akcentuoja, kad tokie veiksniai kaip šeiminė padėtis neturėtų daryti įtakos paslaugos suteikimui. Anot jos, jei nustatomas objektyvus medicininis poreikis, gydymas turi būti prieinamas pagal sveikatos būklę, o ne pagal žmogaus asmeninę situaciją.
KT: ribojimas dėl pagalbinio apvaisinimo – prieštarauja Konstitucijai
Dar pernai balandį Konstitucinis Teismas iš esmės pakeitė pagalbinio apvaisinimo teisinę logiką Lietuvoje – paskelbta, kad dabar galiojanti įstatymo nuostata, leidžianti šią procedūrą tik susituokusiems ar registruotą partnerystę sudariusiems asmenims, prieštarauja Konstitucijai.
Teismas konstatavo, jog toks ribojimas pažeidžia asmenų lygybės principą, nes žmonės, turintys objektyvų medicininį poreikį, negali būti diskriminuojami vien dėl savo šeiminės padėties. KT pažymėjo, kad sveikatos priežiūros paslaugos turi būti teikiamos remiantis medicininėmis indikacijomis, o ne tuo, ar asmuo yra sudaręs santuoką, ar gyvena vienas.
Kitaip tariant, jei nustatomas nevaisingumas ar kita su sveikata susijusi aplinkybė, sudaranti pagrindą taikyti pagalbinį apvaisinimą, valstybė privalo užtikrinti vienodą prieigą prie šios paslaugos.
Nutarimas įsigalioja jau 2026 metų balandžio 10 dieną – iki to laiko Seimas turi parengti ir priimti naują teisinį reguliavimą, kuris atitiktų Konstitucijoje įtvirtintą asmenų lygybės principą.
