Rankinės kainuoja tūkstančius, o gamintojams moka vos keliasdešimt dolerių
Italijos policija neseniai atliko netikėtą reidą pas kai kuriuos „LVMH Moet Hennessy Louis Vuitton“ – didžiausios pasaulyje prabangos prekių grupės tiekėjus.
Po reido paaiškėjo, kad bendrovė už „Dior“ rankinių, kurios mažmeninėje prekyboje parduodamos už maždaug 2 780 JAV dolerių, gamybą mokėjo vos 57 JAV dolerius[1]. Italijos „Armani“ mokėjo 270 JAV dolerių už rankinių, kurias vėliau pardavė mažmeninėje rinkoje už šiek tiek mažiau nei 2 000 JAV dolerių, gamybą.
Europos teisėsaugos pareigūnų teigimu, prabangos prekių gamintojai, įskaitant „Dior“ bei „Armani“, samdė darbuotojus, kurie rankinių gamintojams mokėjo vos 2 JAV dolerius per valandą.
Italijos valdžios institucijos šiuos duomenis gavo po to, kai policija surengė daugybę reidų dirbtuvėse ir laikinuose fabrikuose, kuriuose taip pat buvo įdarbinti nelegalūs migrantai.
Po reido, prokurorai apkaltino bendroves samdant subrangovus, kurie įdarbina kinų ir kitų tautybių migrantus ir kitus darbuotojus užsieniečius, gaunančius vos 2-3 dolerius už valandą.
Nustatyta, kad, pavyzdžiui, „Armani“ savo gamybą perduoda vidaus gamybos įmonei „GA Operations“. Policijos teigimu, „GA Operations“ pasamdė subrangovą, o šis savo ruožtu pasamdė neautorizuotus Kinijos subrangovus, kurie samdė darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį, kai kurie iš jų Italijoje buvo nelegaliai.
Policija teigė, kad tai buvo dalis neteisėto tarpininkavimo ir darbuotojų išnaudojimo, dažniausiai siejamo su žemės ūkio sektoriumi. Keturiems Kinijos fabrikų savininkams dėl jų vaidmens pradėtas atskiras baudžiamasis tyrimas.
Prabangūs mados namai išnaudoja darbuotojus
Praėjusį mėnesį Italijos teisėjai nurodė „Dior“, „Armani“ ir „Alviero Martini Spa“ dukterines įmones perduoti teismo administracijai, nusprendę, kad jų gamybos padaliniai netinkamai elgėsi su darbuotojais migrantais.
Buvo nustatyta, kad darbuotojai dažnai miega cechuose ir yra verčiami dirbti nuo sutemų iki aušros, taip pat švenčių dienomis ir savaitgaliais. Taip pat įtariama, kad nuo gamybos mašinų buvo nuimti saugos įtaisai, kad darbininkai galėtų jas valdyti greičiau.
Kovo ir balandžio mėnesiais Italijos policija, atlikusi patikrinimus, nustatė, kad darbuotojai dirbo netinkamomis higienos ir sveikatos sąlygomis. Daugelis darbuotojų gyveno, valgė ir miegojo dirbtuvėse, dirbo ilgas valandas nuo aušros iki vėlyvo vakaro, įskaitant savaitgalius ir švenčių dienas, o jų darbo užmokestis siekė vos 2-3 eurus per valandą ir buvo gerokai mažesnis nei numatyta šio sektoriaus kolektyvinėse sutartyse[2].
Valdžios institucijos teigė, kad „Dior“ ir kitos bendrovės nesiėmė priemonių, kad patikrintų darbo sąlygas gamyklose ir per pastaruosius kelerius metus neatliko savo tiekėjų periodinių auditų.
Nors patiems prekių ženklams kaltinimai dėl šių išvadų negresia, kai kuriems nepriklausomiems tiekėjams gali būti pateikti kaltinimai dėl darbuotojų išnaudojimo ir darbuotojų įdarbinimo be tinkamų dokumentų.
Milano teismų sistemos pirmininkas Fabio Roia pabrėžė, kad prekių ženklai turi prisiimti atsakomybę už visą tiekimo grandinę, kad būtų užkirstas kelias darbuotojų išnaudojimui. F. Roia taip pat sakė, jog rengia naują kontrolės programą mados prekių ženklams, kad sustiprintų tiekėjų kontrolę[3].
Prabangos prekės vis dar prieinamos tik nedaugeliui
2019-2023 m. buvo pastebimas asmeninės prabangos prekių paklausos išaugimas: per ketverius metus ji išaugo beveik 30 %. Vis dėlto, dabar situacija kinta. Jei 2019 m. rinkos vertė siekė 301 mlrd. JAV dolerių, o 2022 m. daugiau nei 373 mlrd. dolerių, 2023 m. rinkos vertė paaugo jau tik apie 4 % iki 387 mlrd. dolerių[4].
Tačiau tai nereiškia, kad turtingieji nesidomi prabangia mada. Tai visuomet buvo veikiau nišinis hobis bei investicija. Prabangūs mados prekių ženklai garsėja aukštos kokybės gaminiais, išskirtinumu ir prestižu bei žinoma – aukšta produktų kaina.
Populiariausi prabangios mados prekių ženklai, tokie kaip „Louis Vuitton“, „Gucci“, „Chanel“, „Hermès“, „Dior“ yra žinomi visame pasaulyje, tačiau realiai pasiekiami tik itin siaurai visuomenės daliai. Pavyzdžiui, „Hermès“ yra žinomas dėl savo ikonomis tapusių produktų, rankinių „Birkin“ ir „Kelly“. Šios rankinės kainuoti gali ir dešimtis tūkstančių, jų vertė nuolat auga, tad tai gali būti ne tik prabangi stiliaus detalė, bet ir investicija.
Žinoma, ne visi prabangūs prekės ženklai yra tokie populiarūs bei žinomi. Žmonės labiau noriai renkasi prekės ženklus, kurie turi ilgą istoriją ir rūpinasi savo meistriškumu. Savo ruožtu prekės ženklai, kurie pirmauja mados naujovių srityje, paprastai pritraukia jaunesnę, tendencijomis labiau besidominčią auditoriją. Be to, ribotas gaminių prieinamumas didina geidžiamumą ir vertę.
Veiksmingos rinkodaros kampanijos ir žinomų žmonių parama gali gerokai padidinti prekės ženklo patrauklumą. Pasak vienos JAV vykdytos apklausos duomenų, pirkėjams, svarstantiems apie itin prabangią prekę, svarbiausia:
- Atsidavimas kokybei (71 %);
- Autentiškumas (67 %);
- Meistriškumas (66 %)’
- Įsipareigojimas tinkamai aptarnauti klientą (57 %);
- Meniškumas ir dizainas (52 %).
Mados pasaulio ekspertai teigia, kad prabangos prekių ženklų strategija turi išlikti ta pati: jie turi likti ekskliuzyviniai, tačiau taktika, kaip pasiekti naujus klientus ir sudominti esamus, turi keistis. Manoma, kad skaitmeninė sritis turi tapti vis labiau svarbiu prabangos prekių ženklų mūšio lauku.
