<h2>Rudenį už elektros kilovatvalandę gali tekti mokėti ir 5 eurus</h2>
<p>Šokas, išgirdus apie elektros megavatvalandės kainos šoktelėjimą iki 4 eurų, dar gali būti ne galutinis. Ketvirtadienį Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) išplatintame pranešime užsimenama, kad didžiausia galutinė kainų riba Europos biržose jau rugsėjo 20 d. bus didinama nuo 4 iki 5 tūkstančių už megavatvalandę arba iki 4–5 eurų už kilovatvalandę. Tačiau tokiam šuoliui nepritaria Baltijos šalių reguliuotojai ir mano, kad pasiektas toks kainų pikas nėra pagrįstas, kad Europos elektros rinka tinkamai funkcionuotų. Visgi, kas anksčiau atrodė neįmanoma, panašu, dabar jau pradeda pildytis su kaupu.</p>
<p>VERT praneša, kad šiuo metu didžiausia galutinė kainų riba siekia 4 tūkst. eurų už MWh. Ketvirtadienį tarybos išplatintame pranešime teigiama, kad dėl tokio kainos šuolio bus prašoma elektros energijos rinkos ir perdavimo sistemų operatorių peržiūrėti automatinio kainų padidinimo mechanizmą siekiant išvengti nepagrįsto kainų kėlimo[2].</p>
<blockquote>
<p>„<…>. Tuomet ES energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) Reguliuotojų valdyba balsuotų dėl NEMO pasiūlymo siekiant gauti bendrą reguliuotojų patvirtinimą“, – teigia VERT[2].</p>
</blockquote>
<p>Veiksmai, kuomet drastiškai keliami elektros megavatvalandės įkainiai, nepatinka Baltijos šalių nacionalinėms reguliavimo institucijoms. Pastarosios laikosi pozicijos, jog kainų viršutinės ribos kėlimas iki 5 000 Eur/MWh po šio kainų piko atvejo Baltijos prekybos zonoje nebuvo būtinas ir pagrįstas, kad Europos elektros rinka tinkamai funkcionuotų ir šiuo energetiniu laikotarpiu tokia priemonė netgi buvo netinkama.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/elektraa-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Toks kainos kartelės kėlimas nėra pagrįstas</h2>
<p>Situaciją komentavęs VERT vadovas Renatas Pocius patvirtino, kad trys Baltijos šalių reguliuotojai labai greitai išnagrinėjo šį priimtą sprendimą ir vieningai nutarė, kad šios maksimalios ribos didinimas nėra pagrįstas[4]. Aukšta kainos riba neva yra nustatoma tam, kad elektros rinkoje dalyvautų kuo daugiau elektrą generuojančių pardavėjų. Viršijus nustatytą ribą laikoma, kad generatoriaus ribiniai kaštai yra per dideli, todėl gamintojui to daryti esą nebeapsimoka.</p>
<p>Tačiau anot R. Pociaus, rugpjūčio 17 d. kainos šuolis (kai elektros megavatvalandė pasiekė 4 tūkst. eurų) tapo netikėta išimtimi ir nėra pakankamas argumentas dar labiau didinti maksimalios kainos ribą.</p>
<blockquote>
<p>Tokios aplinkybės neva susiklostė dėl kelių veiksnių įskaitant ir dėl karščio apribotus elektros perdavimo linijų pajėgumus, pavedimų neaktyvavimą, remonto darbus ir kitas priežastis, lėmusias laikiną elektros generacijos trūkumą.</p>
</blockquote>
<p>R. Pocius tvirtino, kad iki šiol 4 000 Eur/MWh riba buvo labiau teorinė, o tolimesnį šios ribos didėjimą taip pat sunku prognozuoti. </p>
<blockquote>
<p>„Manome, kad paramos turėtume sulaukti. <…> Kiek mums yra žinoma, ir Prancūzijos reguliuotojas yra išreiškęs tokį susirūpinimą, kad vis tiek apie tai vertėtų kalbėti. Tos paramos tikrai bus. Matome, kad tie argumentai, kuriuos turime, yra tikrai rimti. Akivaizdu, kad metodika nėra tinkama ir yra tobulintina dabartinės rinkos sąlygomis“, – komentavo R. Pocius[4].</p>
</blockquote>
<h2>Euras už kilovatvalandę nebeatrodo neįtikėtinai </h2>
<p>Kalbėdamas apie dabartinę situaciją „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna neslėpė, kad nors ir sunku numatyti, kokios tos tikslios kainos bus ateityje, tačiau gali tekti rinkoje matyti ir 50, o gal net 70 centų už kilovatvalandę kainas. O štai euras už kilovatvalandę dabartiniame kontekste nebeatrodantis taip neįtikėtinai kaip buvo, pavyzdžiui, prieš metus laiko[5].</p>
<p>Anot V. Koryznos, spėlioti dėl aplinkybių, galinčių lemti elektros kainos mažėjimą taip pat neverta, mat tokios aplinkybės – labiau teorinės, o objektyvių tikriausiai ir nėra. Pasak jo, kalbant apie dujas, kurios yra viena elektros kainos dedamoji, jų kaina galėtų nukristi nebent V. Putinas baigtų karą Ukrainoje, visų atsiprašytų, o Europa priimtų sprendimą grįžti prie dujų.</p>
<blockquote>
<p>Tačiau kita dedamoji, pasak „Enefit“ vadovo, yra pats tinklas, o Lietuva esą yra labai priklausoma nuo Suomijos ir Švedijos, todėl joms trūkstant pajėgumų, jos neva neturi jokio intereso eksportuoti turimą energiją mažesne kaina.</p>
</blockquote>
<p>Visgi, vienintelis kelias sumažinti išlaidas už elektros energiją vartotojams yra jos taupymas. Tiesa, pasak V. Koryznos motyvacija taupyti turintiems fiksuotus planus yra mažesnė, tačiau nepaisant to, išlaidos už elektrą net ir jiems išaugo dvigubai.</p>
<p>Taupyti elektrą siūlo ir ministras D. Kreivys, kuris jau rugsėjį planuoja gyventojams <a title="Elektros kainų šokas: pasiektas 4 eurų už kilovatvalandę rekordas" href="/elektros-kainu-sokas-pasiektas-4-euru-uz-kilovatvalande-rekordas">pateikti elektros taupymo planą</a> ir patikino, kad elektros energijos veikiausiai nepritrūks, bet ji bus „labai brangi“.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/lempute-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Pasiekė 4 eurų už kWh ribą</h2>
<p>Praėjusios savaitės <a title="Elektros kainų šokas: pasiektas 4 eurų už kilovatvalandę rekordas" href="/elektros-kainu-sokas-pasiektas-4-euru-uz-kilovatvalande-rekordas">trečiadienį elektros kaina biržoje gerokai įsisiūbavo</a> ir „Nordpool“ biržoje Baltijos šalims 18 val. Lietuvos metu pasiekė 4 000 eurų už megavatvalandę (MWh) arba 4 eurų už kilovatvalandę kainą. Situacija nustebino ir patį energetikos ministrą Dainių Kreivį, kuris, negalėdamas jos paaiškinti visuomenei, kreipėsi į VERT su prašymu šią situaciją ištirti.</p>
<p>Portalas „Delfi“ dalinosi informacija iš patikimo šaltinio, neva toks ženklus kainos atotrūkis ištiko dėl to, kad nedirba Latvijos šiluminės elektrinės, o estai ir suomiai neva „užsidarę“ savo pralaidumus, laikydami žemesnes kainas, o Lietuvos turimų išteklių – nepakanka.</p>
<p>Išsigandęs šalies verslas jau puolė sudarinėti elektros taupymo planus, o gamybos įmonės nusprendė elektros kainos piko metu laikinai nedirbti ir darbuotojus išleisti valandai kitai pailsėti. Apie savo veiksmus ribojant elektros energijos suvartojimą jau pranešė ir prekybos tinklai „Norfa“ ir „Maxima“, nusprendę stabdyti patalpų vėsinimą ir vėdinimą.</p>
<p>O štai <a title="Įmonės jau ieško būdų kaip išgyventi, kalbama apie palankias sąlygas revoliucijai, bet Energetikos ministerijai nusispjaut?" href="/imones-jau-iesko-budu-kaip-isgyventi-kalbama-apie-palankias-salygas-revoliucijai-bet-energetikos-ministerijai-nusispjaut">Lietuvos pramoninkai neslėpė</a>, kad jų veiksmai – it žirniai į sieną, mat į Vyriausybę dėl galimų panašių situacijų buvo kreiptasi jau anksčiau, tačiau Vyriausybės slenksčio mynimas labiau primena Sizifo darbą, o verslo ateitis tokiomis sąlygomis lieka neaiški ir miglota.</p>
