Didžiausi socialiniai tinklai pradėjo blokavimo kampaniją
XIX amžiaus pabaigoje susijungė būrys didžiųjų korporacijų verslininkų. Šie verslininkai valdydavo informacinius srautus, nustatydavo tarifus, kainas bei įvairiais būdais stengdavosi atsikratyti konkurentų. Siekiant sumenkinti tokią milžinišką įtaką turinčius verslininkus, juos pradėta vadinti baronais plėšikais (angl. robber barons).[1] Tai tokie žmonės kaip John D. Rockefeller, Cornelius Vanderbilt, Henry Ford ir Andrew Carnegie, kurių turtas pagal šiandienos standartus būtų vertinamas šimtais milijardų dolerių. Panašu, kad dabartinių laikų plėšikais baronais tampa didieji socialinės žiniasklaidos tinklai, o jų įtaka – didelė kaip niekada anksčiau.
Visai neseniai, vykstant Amerikos rinkimams, „Twitter“ socialinis tinklas paskelbė,[2] kad užblokuoja D. Trumpo anketą. Tokios pat reakcijos sulaukta ir iš „Facebook“,[3] kuriame taip pat užblokuojama D. Trumpo anketa. „Apple“ kompanija pradėjo grasinti[4] „Parler“, kad jeigu šis nepradės cenzūruoti „nepageidaujamo“ turinio, jų programa bus pašalinta iš „App Store“. „Facebook“, „Twitter“ ir „YouTube“ aiškino,[5] kad imasi tokių veiksmų siekiant apriboti D. Trumpo įrašus, nes jis nenustoja skleisti melagingų teiginių apie 2020 metų JAV rinkimus, o „Parler“ yra naujai susikūręs socialinis tinklas, kuriame JAV prezidentas D. Trumpas siekdamas išvengti cenzūros skelbdavo savo įrašus.
Tai – vienos didžiausių ir galingiausių kompanijų pasaulyje, valdančios beveik visas žinias, kurios pasiekia mus internetu. Ar toks drastiškas jų elgesys jums nieko neprimena?
„Facebook“ pripažino, jog renka duomenis apie lankytojus
Situacija iškelia labai nemalonius klausimus apie vieną problemą: pastaraisiais metais pasigirsta naujos diskusijos apie žodžio laisvę ir nauji argumentai kaip ją išsaugoti. Nepopuliarios idėjos gali būti nutildytos, o nepatogūs faktai laikomi tamsoje be jokio oficialaus draudimo būtinybės.
Kaip G. Orvelas rašė savo knygoje „Ąpie tiesą“,[6] esmė gana paprasta: ar turi teisę būti išgirsta bet kokia nuomonė, kad ir kokia ji būtų nepopuliari? Laisvė, kaip pasakė Roza Liuksemburg yra „laisvė kitam“. Tas pats principas glūdi ir garsiuosiuose Voltero žodžiuose:
Šlykščiuosi tuo, ką sakote, bet iki mirties ginsiu jūsų teisę tai sakyti.
Panašu, ši problema tampa vis labiau aktuali ir sulaukia politikų dėmesio. Pavyzdžiui Amerikos senatorius Josh Hawley, išsikvietė[7] „Facebook“ generalinį direktorių Mark Zuckerberg’ą ir uždavė daug ir nepatogių klausimų. Senatoriaus teigimu, jis gavo skundą iš informatoriaus (angl. whistleblower), buvusio „Facebook“ darbuotojo, kuris teigia, kad „Facebook“ bendradarbiauja su „Twitter“ ir „Google“, priimant sprendimus dėl socialinių tinklų turinio moderavimo.
Paminėta ir tai, kad besinaudojant „Facebook“ socialiniu tinklu kaupiami duomenys apie lankytojus:
Lankytojų duomenys kaupiami ne tik iš socialinio tinklo, bet ir iš viso interneto.
M. Zuckenberg'as pripažįsta, kad tokia sistema yra, tačiau teisinasi, jog ji naudojama tik „dalintis įspėjimais apie galimą žalą, pavyzdžiui, teroro išpuolius ar užsienio valstybių kišimasi“.
Kompanijos elgiasi vis griežčiau, nors intelektualinė laisvė neturėtų būti varžoma
Šiandien didžioji dalis pasaulinės internetinių paslaugų veiklos vykdoma per „Facebook“ arba „Alphabet“ ir jų dukterines įmones, į kurias įeina „YouTube“ ir „Google“. Kompanija „Google“ 2015 metais atliko reorganizaciją[8] ir įsteigė kontroliuojančią kompaniją „Alphabet“. Taigi, trumpai tariant, „Google“ yra didžiausia dukterinė „Alphabet“ kompanijos įmonė.
Internetas suskirstytas į porą monopolijų, o monopolijos siekia išsaugoti savo dydį. Algoritmai parinkti taip, kad aktuali, svarbi ir tiksli informacija randama vis sunkiau. Anksčiau buvo juokaujama, jog nesuradus tavo vardo ir pavardės „Google“ paieškoje – tu neegzistuoji. Laikai keičiasi ir dabar jau „Google“ nuspręs pats, kada tu vertas būti paieškoje, o kada ne.
Blokuojant tokias politines figūras kaip D. Trumpas, be abejo, kažkas jaučia pasitenkinimą ir trumpalaikę naudą. Taigi, kas turi teisę nuspręsti, ką galima šnekėti ir ko ne? Ką reiškia, kai milžiniškos socialinių tinklų kompanijos nusprendžia tave užblokuoti? Ką reiškia, kai socialiniai tinklai nusprendžia cenzūruoti šalies prezidentą? „Facebook“ darbuotojai ir M. Zuckerberg'as ne kartą įrodė, kad yra prasti teisėjai. Daugybės žmonių įrašai yra klaidingai žymimi faktų tikrintojų kaip „klaidinga informacija“, siekiant išspręsti susiklosčiusią situaciją ir norint sutvarkyti klaidą, dažniausiai tai būna neįmanoma.
Šių situacijų sprendimas reikalauja didesnės socialinių tinklų reguliavimo politikos. Pastaraisiais mėnesiais pastebimas reikalavimas panaikinti arba pakeisti įstatymą „Section 230“.[9] Tai įstatymas, kuris apsaugo įmones nuo atsakomybės dėl jomis besinaudojančių žmonių skleidžiamo turinio. Tai nėra kažkoks neįtikėtinai tolimas scenarijus: socialiniai tinklai jau dabar blokuoja didžiąją dalį turinio, net jeigu tai nėra susiję su užsienio teroristinėmis organizacijomis. Todėl siekiant teisybės niekam ne paslaptis, ką reikia daryti – pilietinė visuomenė daugelį metų apie tai kalba.
Socialiniai tinklai turi būti skaidresni. Dauguma pagrindinių socialinių tinklų platformų 2019 metais patvirtino „Santa Clara“ skaidrumo ir atskaitomybės principus,[10] kuriais remiantis bus moderuojamas turinys – tereikia jų laikytis. Remiantis „Santa Clara“ gairėmis, socialiniai tinklai dėl turinio pažeidimų turėtų viešai skelbti ištrintų, sustabdytų ir užblokuotų paskyrų skaičių; pranešti kiekvienam vartotojui apie jo ištrintą įrašą ar paskyros blokavimo priežastį. Taip pat turėtų suteikti reikšmingą galimybę laiku apskųsti pašalintą įrašą ar apeliuoti į paskyros blokavimo priežastį.
Pavojus, į kur visa tai nukreipta, yra intelektualinė laisvė, kuri, be abejo, buvo vienas iš skiriamųjų Vakarų civilizacijos bruožų. Ir jeigu laisvė ką nors apskritai reiškia, tai tik tai, kad kiekvienas privalo turėti teisę sakyti ar spausdinti, ką laiko tiesa, su sąlyga, kad tai nekenkia likusiai bendruomenės daliai.
