<h2>Dabartinė informacinių technologijų praktika lemia įmonių prisitaikymą</h2>
<p>Šiandien infrastruktūra yra visur, kur tik pasižiūrėtume ir tikėtina, jog pokyčių tempas tik didės, nes informacinių technologijų lyderiai susiduria su spaudimu greičiau kurti, diegti ir valdyti dinamiškumu pasižyminčią programų aplinką.</p>
<p>Kitaip tariant, šių laikų specialistai turi būti pasirengę pereiti nuo senos praktikos ir mąstysenos prie modernesnės, kad galėtų pritaikyti tendencijas, kurios turi didelį poveikį infrastruktūros ir operacijų sprendimams. Tuo tarpu minimos tokios populiariausios infrastruktūros ir operacijų sprendimų tendencijos:</p>
<ul>
<li>automatikos strategijos permąstymas. Iki šiol daugelis taikė oportunistinį požiūrį į automatizavimą, tačiau automatizavimo galimybės labai skiriasi skirtingose srityse. Vis dėlto plečiantis skaitmeniniam verslui, padidės poreikis automatizavimui ir tikėtina, kad iki 2025 m. daugiau nei 90 % įmonių turės naujovišką strategiją</li>
<li>infrastruktūra yra visur, taip pat ir asmeniniuose duomenyse. Duomenims būtina užtikrinti reikalingą apsaugą ir valdymą: nustačius jų apsaugos lygį, panaudojimą ir augimo greitį apsaugos galimybės kone padvigubėja</li>
<li>įtraukianti patirtis. Šiandieniniai klientai turi didesnius lūkesčius nei bet kada anksčiau, ir tam įtakos turėjo skaitmeninių milžinų teikiama vartotojų technologijų patirtis. Vartotojai tikisi vientisos integracijos ir greito grįžtamojo ryšio, todėl skaitmeninių verslo sistemų įgalinimas gali turėti didelį poveikį rinkai</li>
<li>tinklų kūrimas ir dažno klausimo „o kas toliau“ įsisavinimas. Ateityje tinklo naujovės bus nukreiptos į veiklos paprastumą, automatizavimą, patikimumą ir lanksčius verslo modelius. Ir tos tinklų kūrimo komandos, kurios vengė rizikos, turės ją prisiimti[1].</li>
</ul>
<h2>Vandens infrastruktūros tvarkymas reikalauja nuoseklių tyrimų</h2>
<p>Vanduo gaubia didžiąją planetos dalį ir nors visame pasaulyje gėlo vandens tiekimas yra daugiau nei pakankamas patenkinti visus esamus vandens poreikius, jo paskirstymas erdvėje toli gražu nėra optimalus. </p>
<p>Tradiciškai, vandens infrastruktūra ir vandentvarkos sistemos buvo suprojektuotos remiantis istoriniais klimato bei vartojimo tendencijų tyrimais[2]. Pavyzdžiui, ji dažnai suprojektuojama taip, kad atlaikytų potvynius ir kitas numanomas nelaimes.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/alexander-schimmeck-l27lladvqlk-unsplash.jpg" alt="Infrastruktūra" /></p>
<p>Aišku, dėl dabar vykstančių sparčių klimato pokyčių darosi vis sunkiau remtis šia „stacionaria“ prielaida ir nusistovėjusiu skaičiavimo metodu, tačiau tai vis tik padeda planuoti klimato kintamumą ir galimus kraštutinumus, kuriais remiantis galima atlikti reikalingų alternatyvių investicijų į infrastruktūrą rizikos ir sąnaudų analizę.</p>
<p>Žinoma, žmogus ir jo valdomos sistemos gali prisitaikyti prie pokyčių, tačiau įprastai reikia didesnių investicijų į priemones, kurios gali pagerinti adaptaciją regioniniu ir namų ūkio lygmenimis, pavyzdžiui, vandens saugojimo struktūras, požeminio ir paviršinio vandens jungiamąjį naudojimą, nuotekų surinkimą ir pakartotinį naudojimą bei mokslinius tyrimus, kurie sukuria atsparesnes žemės ūkio gamybos sistemas. </p>
<p>Tuo tarpu atliekant infrastruktūros ir klimato kaitos vertinimą įprastai yra naudojama kelių pakopų procedūra, tokių kaip esamų ir būsimų klimato pavojų nustatymas; infrastruktūros ir turto rizikos įvertinimas bei inventorizacija; klimato kaitos rizikos apibūdinimas; pradinio prisitaikymo strategijos infrastruktūroje parengimas; koordinavimo galimybių nustatymas bei strategijų susiejimas su kapitalo ciklais. Kitaip tariant, norint tinkamai atlikti procedūrą reikalingas išsamus tyrimas.</p>
<h2>Aplinkos pokyčių varikliu esame mes ir priimami įstatymai</h2>
<p>Mokslas, technologijos ir inovacijų strategijos yra neatsiejama tvarių strategijų dalis. Tuo tarpu vyriausybės finansavimas ir inovacijų politika, remiama viešojo ir privataus sektoriaus gali būti tikslingai sukurta ir įgyvendinama skatinant mokslinius tyrimus bei technologijų sklaidą.</p>
<p>Kalbant apie Lietuvoje esančių savivaldybių infrastruktūros plėtrą, pagaliau priimtas įstatymas konkrečioms jos riboms nubrėžti, kurios iki praeitų metų pabaigos buvo itin chaotiškos[3]. Aišku, įstatymas yra pravartus ne tik šalyje esančioms savivaldybėms, bet ir kiekvienam gyventojui, nes nuo infrastruktūros labai priklauso žmogaus gyvenimo kokybė.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/troy-mortier-xlysic_kem-unsplash.jpg" alt="Sudėtinga situacija" /></p>
<p>Dėl to, kad neretai savivaldybėms yra sudėtinga savarankiškai patenkinti infrastruktūros poreikį, įstatymas jį patikslina numatydamas vienodas galimybes verslui, užtikrindamas priimtinas sąlygas naudotis inžineriniais tinklais, susisiekimo komunikacijomis ir socialine infrastruktūra apskritai. Ir būtent šio įstatymo dėka nekilnojamojo turto vystytojai prisideda kuriant teritorijų plėtrai reikalingą suplanuotą infrastruktūrą, užtikrinant tolygų šios plėtros kaštų reguliavimą ir pasidalijimą tarp visų naudotojų.</p>
<p>Taigi, norint, kad vandens, žemės ar kitų išteklių užtektų pamaitinti gyventoją bei po lygiai nubrėžti jo veiksnumo ribas, resursų paskirstymo sistema yra būtina.</p>
<p>Tuo tarpu nuolatos augantiems žmonių poreikiams patenkinti „lašas po lašo“ taisyklės nebepakanka – su didėjančiais iššūkiais dorotis reikalingas konkrečių sprendimo būdų nustatymas ir įvertinimas, ir tai, be abejo, yra sritis, aktuali kartu dirbančioms mokslinėms tyrimų laboratorijoms bei infrastruktūros plėtros iniciatoriams.</p>
