Dirbtinis intelektas geba puikiai numatyti rinkimų rezultatus
JAV Brigamo Jango universiteto (BYU) mokslininkų grupė neseniai atliko eksperimentą, kurio metu nagrinėjo, ar dirbtinis intelektas (DI) gali nuspėti, kaip įvairios demografinės grupės balsuos per rinkimus.
Politikos informatikos fakultetų profesoriai drauge su magistrantūros studijų studentų komanda atliko tyrimą, kuriame buvo nagrinėjami būdai, kuriais dirbtinis intelektas galėtų būti naudojamas kaip pakaitalas respondentų apklausos tipo tyrimuose[1].
Eksperimento metu tyrėjai sukūrė DI pagrindu grįstas asmenybes, priskirdami joms tokius požymius kaip rasė, amžius, ideologija ir religingumas.
Tada, naudodama Amerikos nacionalinių rinkimų tyrimų (ANES) duomenis, tyrėjų komanda patikrino, ar jų sukurtos dirbtinės asmenybės balsavo taip pat kaip žmonės 2012, 2016 ir 2020 m. JAV prezidento rinkimuose. Galiausiai tyrėjai nustatė „didelį atitikimą“ tarp to, kaip balsavo DI ir to, kaip rinkimuose balsavo JAV piliečiai.
Kompiuterių mokslų profesorius ir vienas iš tyrimo autorių Davidas Wingate’as sako, kad jis buvo nustebintas tokiais tyrimo rezultatais, nes DI algoritmo modelis buvo apmokytas ne politikos mokslų ir su jais susijusių tikslų naudojimui.
Tuo tarpu BYU politikos mokslų profesorius Ethanas Busby pažymi, kad šie gauti rezultatai signalizuoja, kad DI gali padėti geriau suprasti žmones bei leisti iš anksto patikrinti dalį apklausų pranešimų žymiai didesniu mastu.
DI įsitraukimas į politiką išlieka nepageidaujamas
Tačiau DI technologijų gebėjimai politikoje nebūtinai yra sveikintini. Kaip teigia technologijų ekspertas Flavio Villanustre, DI yra šališkas ir su tuo yra labai sunku kovoti kodavimo požiūriu, o ir pats šališkumas gali turėti kelis galimos žalos laipsnius[2].
„Tai neatsiranda iš nieko, iš kažko sistema to išmoko“, – sako F. Villanustre, pažymėdamas, kad ši problema peržengia įprastas šališkumo ribas ir gali padaryti daug žalos, ypač jei žmonės patikės šališka informacija.
Žmogiškasis šališkumas taip pat gali turėti įtakos dirbtinio intelekto modeliui, mat daugelyje šių sistemų naudojama žmogaus sukurta anotacija, bet jei žmogus į DI ženklinimo procesą įtraukia savo nuomonę, jis gali įsitvirtinti visame sukuriamo intelekto modelyje.
Tai reiškia, kad ne veltui kai kurie JAV politikai populiarųjį DI pokalbių robotą „Chat GPT“ vadina liberalu. Pasak dalies tyrėjų, tokiuose teiginiuose yra tiesos, nes „Chat GPT“ iš tiesų palaiko marihuanos legalizavimą, karinių išlaidų mažinimą, griežtai pasisako prieš abortų draudimus – tai nuomonės, įprastai priimtinos liberalams, demokratų rinkėjams[3].
Prie „Chat GPT“ šališkumo pavyzdžių galima priskirti ir tai, kad pokalbių robotai tokius asmenis kaip Eloną Muską, buvusį JAV lyderį Donaldą Trumpą, Rusijos vadovą Vladimirą Putiną ar komunistinės Kinijos prezidentą Xi Jinpingą priskiria „prieštaringai“ vertinamų asmenų kategorijai. Tuo tarpu tokie asmenys kaip Billas Gatesas, Oprah ar dabartinis JAV prezidentas Joe Bidenas yra priskiriami „neprieštaringų“ kategorijai[4].
Tačiau kai kurie išmaniųjų technologijų ekspertai teigia, kad „Chat GPT“ liberalumas yra tik paviršutiniškas, o pokalbių robotą galima lengvai įkalbėti skelbti net ypač rasistinius arba seksistinius teiginius. Pats „Chat GPT“ teigia, kad jis yra apolitiškas, nes nėra žmogus, bet „OpenAI“ generalinis direktorius Samas Altmanas pripažįsta, kad DI robotas tikrai turi „trūkumų, susijusių su šališkumu“[5].
DI funkcija imituoti politikus – pavojinga
Tačiau politinio neutralumo stoka nėra vienintelis DI keliamas pavojus visuomenei. Pavyzdžiui, „Midjourney“ dirbtinio intelekto atvaizdų generatorius neseniai į save žiniasklaidos dėmesį atkreipė ne tik dėl savo galimybių, tačiau ir dėl to, kad galimai kėlė pavojų vartotojams Kinijoje.
Bendrovė tik neseniai ėmė taikyti taisyklę, ribojančią visų pasaulio lyderių atvaizdų kūrimą. Jei iki šiol buvo galima sugeneruoti visų prezidentų, nuo J. Bideno iki V. Putino atvaizdus, dabar tai jau uždrausta padaryti su Kinijos prezidento nuotrauka.
Šią pakitusią bendrovės politiką pakomentavęs „Midjourney“ generalinis direktorius Davidas Holzas paaiškino tuo, kad taip siekia sumažinti konflikto riziką. Jo teigimu, bendrovė ne iš karto uždraudė Xi Jinpingo atvaizdo generavimą, bet tai paskatino vartotojų piktnaudžiavimas[6].
„Politinė satyra Kinijoje yra gana nepatogi ir tam tikru metu tikrai kils pavojus, kad žmonės Kinijoje negalės naudotis šia paslauga be pavojaus“, – sakė jis.
JAV prezidentas J. Bidenas DI keliamo pavojaus dar neįžvelgia
Tuo tarpu JAV prezidentas J. Bidenas teigia, kad kol kas dar neaišku, ar dirbtinis intelektas tikrai yra pavojingas, tačiau pabrėžė, kad technologijų bendrovės privalo užtikrinti, kad jų produktai būtų saugūs[7].
Savo patarėjams mokslo ir technologijų klausimais JAV prezidentas užsiminė apie tai, kad DI gali būti pajėgus padėti spręsti ligų ir klimato kaitos problemas, tačiau taip pat svarbu neužmerkti akių jo keliamiems pavojams.
Tokią nuomonę J. Bidenas pateikė po to, kai praėjusią savaitę įtakingiausi technologijų ekspertai ir inovatoriai paskelbė viešą laišką, ragindami bent kurį laiką stabdyti DI plėtrą.
Kiek anksčiau Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre, žiniasklaidos atstovų paklausta apie DI kontrolę, nepasakė, ar J. Bideno administracija ragins įstatymų leidėjus federaliniu lygmeniu reguliuoti dirbtinį intelektą.
„Šiuo metu vyksta išsamus procesas, kuriuo siekiama užtikrinti nuoseklų federalinės vyriausybės požiūrį į su dirbtiniu intelektu susijusią riziką ir galimybes, įskaitant tai, kaip užtikrinti, kad dirbtinio intelekto inovacijos ir diegimas vyktų laikantis tinkamo apdairumo ir pirmiausia atsižvelgiant į saugumą. Šiuo metu neturiu nieko daugiau, ką galėčiau paskelbti, tačiau šiuo metu vyksta išsamus procesas“, – sakė K. Jean-Pierre.
Daugiau informacijos šia tema gali paaiškėti jau netrukus, nes šiandien J. Bidenas vėl susitinka su savo patarėjais mokslo ir technologijų klausimais, kad aptartų dirbtinio intelekto technologijų keliamą riziką ir galimybes tiek eiliniams amerikiečiams, tiek ir šalies nacionaliniam saugumui.
Baltųjų rūmų pareigūnai užsiminė, kad prezidentas šiame susitikime daugiausia dėmesio skirs diskusijai apie žmogaus teisių apsaugos svarbą[8].
Be to, skelbiama, kad J. Bidenas paragins Kongresą priimti abiejų partijų teisės aktus, kuriais būtų siekiama apsaugoti vaikus ir apriboti technologijų bendrovių renkamus asmens duomenis.
