Už ugdymo įstaigose siūlomų iniciatyvų slypi kontraversiškasis Dž. Sorošas
Lietuvos darželiuose ir kitose ugdymo įstaigose vaikų šeimoms siūloma naujoviška iniciatyva – pozityvios tėvystės propagavimas.
Pozityvios tėvystės idėja apima projektų visumą, skirtą tėvams, įtėviams, globėjams, norintiems geriau suprasti savo kūdikių, vaikų ir paauglių elgesį.
Skelbiama, kad mokymuose, paskaitose ir konsultacijose specialistai padeda šeimoms mokytis kurti artimą ryšį su vaiku, ugdyti ir palaikyti jo savigarbą, nubrėžti tinkamo elgesio ribas. Taip pat mokoma įveikti tėvystės krizes ir tinkamai elgtis, iškilus sudėtingesnėms situacijoms namuose ar ugdymo įstaigoje.
Prireikus, vaikų tėvams suteikiamos nemokamos anoniminės konsultacijos telefonu „Tėvų linijoje“, o įgyvendinant projektą „Kompleksinių paslaugų teikimas šeimai Vilniaus mieste“ nemokamai teikiamos individualios, šeimos ir grupinės konsultacijos, mediacijos paslaugos, organizuojami tėvystės įgūdžių ugdymo mokymai ir viešos paskaitos[1].
Tokie su pozityvia tėvyste bei auklėjimu susiję mokymai siūlomi Alytuje, Gargžduose, Garliavoje, Jonavoje, Jurbarke, Kaišiadoryse, Kaune, Kėdainiuose, Kelmėje, Klaipėdoje, Kretingoje, Marijampolėje, Maišiagaloje, Mažeikiuose, Naujojoje Akmenėje, Nemenčinėje, Molėtuose, Panevėžyje, Radviliškyje, Šiauliuose, Telšiuose, Trakuose, Ukmergėje, Vilkaviškyje, Vilniuje ir Visagine.
Projektą remia Europos Sąjunga (ES), Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė, Nacionalinė švietimo agentūra, „Kompleksinės paslaugos šeimai“, reklamos agentūra „Sons&Daughters“, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, „Bureau international catholique de l’enfance“, LRT, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, „Creative family“, „Avelė„“, „Dentsu“, Skalvijos kino teatras, „aukok.lt“, „OAK Foundation“, „FM99“, „Radijo Gama“, Tauragės radijas, „Pulsas“, Sveikatos radijas.
Tačiau šiuo atveju įdomiausia tai, kad tarp rėmėjų yra ir Aktyvių piliečių fondas (APF), kuris yra tiesiogiai susijęs su Atviros Lietuvos fondu. O šio fondo veikla Lietuvoje yra siejama su kontraversišku žydų kilmės JAV milijardieriumi Džordžo Sorošu. Jo iniciatyvos neretai apima kišimąsi į nepriklausomų valstybių politiką per nevyriausybines organizacijas, o tai kai kuriose šalyse susilaukia daugybės kritikos.
Atviros Lietuvos fondas Lietuvoje aktyviai veikia švietimo politiką bei žiniasklaidą
Atviros Lietuvos fondas buvo pirmoji nevyriausybinė organizacija po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo. Jo veikla įtvirtinta 1990 m., o oficialiai skelbiama, kad fondo misija yra prisidėti prie atviros, demokratinės pilietinės visuomenės kūrimo.
Fondas veikė iki 2008 m[2], tačiau 2017 m. jo veikla vėl buvo atkurta. Pastaraisiais metais fondas prisideda prie pilietinės visuomenės, švietimo, mokslo, kultūros, teisės, žodžio laisvės ir nepriklausomos žiniasklaidos veiklų.
Skelbiama, kad fondas taip pat siekia stiprinti pagrindinių žmogaus teisių apsaugą Lietuvoje ir Europoje, mažinti diskriminaciją, skatinti toleranciją, stiprinti bendruomenes ir nevyriausybines organizacijas bei prisidėti prie jų įgalinimo.
Tačiau tai tik oficiali Atviros Lietuvos fondo, tiesiogiai finansuojamo Dž. Sorošo, veiklos versija. Gilinantis į fondo veiklą tampa aišku, kad jis veikia daugelį sričių, skatina globalistines nuotaikas, genderizmą ir kitas šalyje kontraversiškai vertinamas idėjas.
Su Dž. Sorošu siejamos organizacijos sulaukia gausios kritikos dėl to, kad per skirtingas veiklas kišasi į nepriklausomų valstybių nacionalinę politiką, bando daryti įtaką viešajai politikai, finansuoja įvairias, pilietines visuomenes supriešinti galinčias iniciatyvas.
Tai matoma yra Lietuvoje, kur Atviros Lietuvos fondas įsteigė aibę skirtingų organizacijų, tokių kaip Lietuvos žurnalistikos centras, Mokyklų tobulinimo bei Paramos vaikams centrus, Švietimo kaitos fondą, „Transparency International“ Lietuvos skyrių, Žmogaus teisių stebėjimo institutą, Pilietinės visuomenės institutą, Jaunimo karjeros ir Saugaus vaiko centrus bei kitas institucijas.
Dėl tokio plataus veiklos spekto, fondas gali paveikti skirtingas visuomenes grupes ir daryti įtaką šalies politikai įvairiais klausimais. Pavyzdžiui, fondas remia su LGBT bendruomene susijusias iniciatyvas, pradėjo lytinį švietimą Lietuvoje, įkūrė Lietuvos žurnalistikos centrą, kuriame dirbo vieni įtakingiausi šalies žiniasklaidos specialistai, Dž. Sorošo lėšomis remiami ir vadinamieji faktų tikrintojai.
Vengrija bando kovoti su Dž. Sorošo idėjomis
Jei Lietuvoje apie Dž. Sorošo finansuojamą fondą, jo veiklas ir milžinišką įtaką kalbėti viešai, o ypač – kritiškai, vis dar vengiama, kitose valstybėse situacija yra kitokia.
Neseniai Vengrijoje pradėjo veikti nauja vyriausybinė Vengrijos „suverenumo apsaugos agentūra“. Jai vadovauja politologas Tamasas Lanczis, kuris anksčiau yra dirbęs vyriausiuoju redaktoriumi vengrų premjerą Viktorą Orbaną rėmusiame ekonomikos savaitiniame žurnale.
Dar 2018 m. šis žurnalas paskelbė apie 200 pilietinės visuomenės darbuotojų, mokslininkų ir žurnalistų pavardžių, susiedamas juos su Dž. Sorošu ir jo veiklomis. Manoma, kad ši agentūra, kuri turės plačius įgaliojimus rinkti informaciją, bendradarbiauti su valstybinėmis institucijomis ir rengti ataskaitas, galės daryti realią įtaką šalyje veikiančioms organizacijoms, tarp kurių ir Dž. Sorošo fondai.
O jų veikla Vengrijoje kritikuojama jau ne vienerius metus. Pirmiausia buvo pastebėta, kad „Amnesty International“ Vengrijos skyrius ir „Pilietinių laisvių draugija“ (TASZ), finansuojamos Dž. Sorošo Atviros visuomenės fondų, sulaukia ypač daug kritikos, nes Vengrijos jaunimą esa supažindina su netinkama informacija.
Pavyzdžiui, organizacijos vadovauja studentų aktyvistų grupėms, vadinamiesiems „Laisvės klubams“, kurie skatina įvairias prieštaringas, su genderizmu siejamas demonstracijas[3]. Savo ruožtu TASZ jaunimo festivaliuose platina lankstinukus apie tai, ką turėtų daryti jaunuolis, jei valdžios institucijos jį pagautų su nedideliu kiekiu narkotikų.
Daug klausimų Vengrijoje kilo ir dėl „Amnesty International“ jaunųjų aktyvistų pasitelkimo politinėse demonstracijose. Organizacija pareiškė, kad nori turėti įtakos vidaus politikai, nors tai nėra įprastinė praktika, ypač kai organizacijos nemaža dalis pajamų atkeliauja iš užsienio šaltinių, todėl gali būti, kad tokios politiškai motyvuotos akcijos yra skirtos destabilizuoti padėtį valstybėje.
Iš tiesų, 2022 m. „Amnesty International“ net pasisakė prieš šalyje planuotą rengti referendumą[4]. Tuomet vengrų politikai piktinosi, kad organizacija tiesiog skatina piliečius neatlikti savo pilietinės teisės bei pareigos, o tai nėra nei teisiška, nei moralu, nes pakerta visuomenės pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis.
Kiek anksčiau kritikos Dž. Sorošo fondų veiklai buvo pažėręs ir tuometis Šiaurės Makedonijos premjeras Nikola Gruevskis, kuris skelbė, kad būtina atlikti visuomenės „desorošizaciją“; jis net pradėjo judėjimą, kuris vadinosi „Stop operacijai Sorošas“[5].
Lenkijos politikas Jaroslavas Kačinskis taip pat buvo pareiškęs, kad Dž. Sorošo valdomi fondai „siekia visuomenės be tapatybės“ ir parėmė pastangas apriboti jų veiklą. Rumunijos valdžia sakė, kad Dž. Sorošas „finansavo blogį“ ir iškėlė sau tikslą jį nugalėti. Panašūs judėjimai kilo Serbijoje, Slovakijoje ir Bulgarijoje. O svetainė „DCleaks.com“ net buvo nutekinusi informaciją apie tai, kad milijardieriaus Dž. Sorošo valdomi fondai kišosi į valstybių vidaus politiką visame pasaulyje.
