<h2>Dėl šeimos sampratos siekiama sužinoti visuomenės nuomonę</h2>
<p>Reaguodama į LR Seimo ketinimą priimti Civilinės sąjungos įstatymą, kuris vienos lyties asmenims, sudariusiems civilinę sąjungą, suteiktų šeimos teisinį statusą, piliečių grupė kreipėsi į LR Seimo narius su raginimu inicijuoti privalomąjį referendumą dėl šeimos sampratos keitimo.</p>
<p>Kreipimesi teigiama, kad priėmus Civilinės sąjungos įstatymo projektą, remiantis subjektyviu konstitucinės doktrinos aiškinimu, bus siekiama teisminiu keliu šeima pripažinti ir asmenis, sudariusius civilinę sąjungą[1]. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, civilinę sąjungą (partnerystę) sudarę asmenys sukuria šeimos teisinius santykius (Schalk and Kopf v. prieš Austriją, 2010).</p>
<p>Už referendumą pasisakantys visuomenininkai ir aktyvistai akcentuoja ir tai, kad Civilinės sąjungos įstatymo priėmimas sudarys prielaidas suinteresuotiems asmenims reikalauti, jog tos pačios lyties partneriui būtų suteikta ir tėvų valdžia, motyvuojant siekiu apsaugoti vaiko interesus ir (ar) siūlant nediskriminuoti skirtingos lyties asmenų šeimos tėvystės atžvilgiu.</p>
<p>Pareiškimą pasirašę žinomi visuomenėje asmenys primena, jog LR Konstitucija įtvirtina prigimtinę šeimos sampratą, o norint ją pakeisti, gali prireikti pačios Konstitucijos pokyčių. Dėl tokio situacijos neaiškumo, aktyvistai prašo surengti visuomenės nuomonę parodyti galintį referendumą.</p>
<p>Referendumą gali inicijuoti LR Seimo nariai, tiesiogiai remdamiesi LR Konstitucija. Tam pakanka priimti Seimo nutarimą.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/sarah-medina-kmhblhfatms-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Žymūs visuomenei žmonės siekia referendumo ir primena Konstituciją</h2>
<p>Kreipimesi rašoma, kad „Lietuvos visuomenės sutartis, įtvirtinta LR Konstitucijoje, yra grindžiama plačiu, visą visuomenę apimančiu sutarimu, kad Lietuvos visuomenės ir valstybės pagrindas yra ne bet kokios bendro gyvenimo formos, bet prigimtinė šeima, kylanti iš vyro ir moters lyčių papildomumo bei šio lyčių papildomumo sąlygojamos santuokos bei giminystės ir kraujo ryšių“.</p>
<p>Akcentuojant, kas Lietuvos visuomenėje ir valstybėje yra laikoma šeima, pabrėžiama ir tai, kad visuomenės sutarties nepaisymas, visuomenei primetant tai, dėl ko ji nesitarė ir negalėjo susitarti, neišvengiamai vestų į visuomenės nepasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis, kurių pareiga – ginti visuomenės sutartį, o ne primesti visuomenei svetimas nuostatas pasinaudojant politine ir institucine galia[2].</p>
<p>Kreipimosi autoriai neabejoja, kad priėmus Civilinės sąjungos įstatymo projektą, remiantis subjektyviu konstitucinės doktrinos aiškinimu, bus siekiama teisminiu keliu šeima pripažinti ir asmenis, sudariusius civilinę sąjungą. Be to, Civilinės sąjungos įstatymo priėmimas sudarys prielaidas suinteresuotiems asmenims reikalauti, jog tos pačios lyties partneriui būtų suteikta ir tėvų valdžia.</p>
<p>Pareiškimą pasirašę žinomi visuomenėje asmenys primena, jog LR Konstitucija įtvirtina prigimtinę šeimos sampratą, o tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 23 straipsnis sako, kad šeima yra natūrali ir pagrindinė visuomenės ląstelė ir ji turi teisę į visuomenės ir valstybės apsaugą. Analogiška nuostata įrašyta Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 10 straipsnyje.</p>
<blockquote>
<p>„Prigimtinis šeimos instituto pobūdis Konstitucijoje pasireiškia tuo, kad šeima kuriama tarp vyro ir moters ne tik santuokos, bet ir tėvystės bei motinystės būdu. Prigimtinį šeimos instituto pobūdį, grindžiamą vyro ir moters papildomumo bei monogamijos principais, pripažino ir LR Konstitucinis Teismas savo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime”, – rašoma kreipimesi.</p>
</blockquote>
<h2>LR Konstitucija griežtai įvardija šeimos konceptą</h2>
<p>Teisininkas Ramūnas Aušrotas teigia, kad šiuo viešu pareiškimu norima priminti LR Seimo nariams, jog prieš trisdešimt metų, Lietuvos žmonės priimdami LR Konstituciją, sutarė dėl šeimos sampratos referendumo būdu, o dabar, jei jau norima ją keisti, būtina tai daryti ta pačia – referendumo – forma.</p>
<p>Nors anksčiau veikusio LR Referendumo įstatymo galiojimas, remiantis LR Konstitucinio Teismo 2019 m. vasario 15 d. nutarimu, buvo sustabdytas, patys LR Seimo nariai gali inicijuoti referendumą tiesiogiai remdamiesi LR Konstitucija. Tam pakanka priimti Seimo nutarimą.</p>
<blockquote>
<p>„Jei LR Seimo nariai atidėtų Civilinės sąjungos įstatymo priėmimą ir inicijuotų privalomąjį referendumą dėl LR Konstitucijos keitimo, tokiu būdu būtų galima išspręsti ir Civilinės sąjungos konkuravimo su Konstitucija klausimą, aiškiai numatant vienos lyties asmenų bendro gyvenimo formai suteikiamų teisių pobūdį ir apimtį,“ – pažymi pareiškimą pasirašę asmenys.</p>
</blockquote>
<p>Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimą Dėl Valstybinės šeimos politikos koncepcijos, visuotinai suprantama, kad pagal Koncepciją šeima tiesiogiai siejama su santuokos sudarymo faktu.</p>
<p>Tai reiškia, kad kartu gyvenantys, tačiau nesusituokę vyras ir moteris, taip pat ir auginantys vaikus (įvaikius), nėra laikomi šeima; nebuvęs susituokęs vyras ar moteris su vaikais (įvaikiais) nėra laikomi nepilna šeima[3].</p>
<p>Santuoka yra vienas iš šeimos konstitucinio instituto pagrindų šeimos santykiams kurti. Tai yra istoriškai susiklostęs šeimos modelis, neabejotinai turintis išskirtinę vertę visuomenės gyvenime, užtikrinantis Tautos ir valstybės gyvybingumą bei istorinį išlikimą.</p>
<blockquote>
<p>Tačiau, tai nereiškia, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 38 straipsnio 1 dalies nuostatas, nėra saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos, inter alia santuokos nesudariusių vyro ir moters bendras gyvenimas, kuris grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, kurie yra konstitucinių motinystės, tėvystės ir vaikystės institutų pagrindas.</p>
</blockquote>
<p>Konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi.</p>
<p>Taigi, Konstitucijos nuostatų analizė rodo, kad Konstitucijoje numatyta tik viena šeimos santykių sutarties forma – tai santuoka, tačiau ta pati Konstitucija leidžia ir daugiau šeimos atsiradimo pagrindų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/nathan-dumlao-5bb_atdt4oa-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kitos Europos šalys savo piliečių požiūrio taip pat klausė referendumuose</h2>
<p>Šeimos koncepto ir partnerystės klausimas jau buvo keltas skirtingose Europos valstybės. Patys piliečiai savo nuomones išreikšti taip pat turėjo galimybę ir referendumuose. Pavyzdžiui, 2010 m. Airijos vyriausybė priėmė įstatymą, kuriuo įtvirtino tos pačios lyties asmenų partnerystę.</p>
<p>Po penkerių metų, 2015 m. gegužę, Airijos rinkėjai didele balsų persvara nubalsavo už tai, kad jų konstitucija būtų papildyta 17 žodžių, leidžiančių „dviejų asmenų santuoką be lyties skirtumo“. Taip Airija tapo pirmąja šalimi, visuotiniu balsavimu įteisinusia tos pačios lyties asmenų santuoką[4].</p>
<p>2011 m. birželio 19 d. vykusiame referendume Lichtenšteino piliečiai pritarė Civilinės partnerystės įstatymui, kuriuo tos pačios lyties asmenų sąjungoms suteikiamos tokios pat mokesčių, paveldėjimo ir socialinių išmokų teisės, kaip ir susituokusioms šalies poroms[5].</p>
<p>Naujam teisės aktui nepritarianti grupė „Vox Populi“ paragino surengti nacionalinį referendumą. Jame įstatymui pritarė 68,8 % balsavimo teisę turinčių Lichtenšteino piliečių.</p>
<p>2021 m. referendumo būdu Šveicarija beveik dviejų trečdalių balsų dauguma pritarė civilinės santuokos įteisinimui ir tos pačios lyties porų teisei įsivaikinti vaikus[6].</p>
<p>Europos pavyzdžiai rodo, kad visuomenės nuomonė dėl šeimos ir šeimos santykių koncepto bei galimų Konstitucijos pokyčių gali padėti išvengti ilgų ir bereikalingų vietos parlamentarų diskusijų ir temos politizavimo. Lietuvoje, kur šeimos santykių koncepto pokyčiai yra ypač jautri tema, referendumas gali tapti geriausiu būdu išsklaidyti bet kokius neaiškumus.</p>
