<h2>Žiaurios karo sąlygos gali sukelti ligų protrūkį</h2>
<p>Rusijos kariams ir toliau siaubiant Ukrainą, šalies gyventojai susiduria su įvairiomis problemomis. Jiems ne tik tenka palikti savo namus ar išgyventi artimųjų žūtis, bet ir glaustis rūsiuose, metro ir kitose saugesnėse vietose, kurios yra perpildytos civiliais žmonėmis. Galiausiai žiaurios sąlygos čia gali sukelti dar vieną bėdą – įvairių bakterijų ir virusų protrūkį. Tokiu metu greitai plintančiomis ligomis gali užsikrėsti itin didelis žmonių kiekis, o medikamentų, medicininės pagalbos bei įrangos ir taip trūksta labiausiai niokojamuose šalies regionuose.</p>
<p>Tą patį liudija ir seniau vykę karai, per kuriuos virusai ir bakterijos be gailesčio išnaudodavo nualintus, didelio spaudimo veikiamus žmones, kurie neturėdavo prieigos prie normalių gyvenimo sąlygų, tinkamos higienos, galimybės gyventi mažesnėmis grupėmis ir panašiai. Airijos Golvėjaus nacionalinio universiteto profesorė Máire Connolly teigia:[1]</p>
<blockquote>
<p>Šie veiksniai padidina protrūkių riziką tarp gyventojų, kurie jau ir taip susiduria su priverstinio perkėlimo traumomis.</p>
</blockquote>
<p>Vis daugiau ekspertų pradeda kalbėti apie problemas, su kuriomis susidurs tiek Ukraina, tiek ir kaimyninės šalys, jei dabartinis konfliktas nebus greitai sustabdytas. Griežčiausios prognozės tikrai nenuteikia optimistiškai, nes gali laukti didžiulė kaimyninių šalių ligoninių apgultis, vis augantis darbo krūvis medikams, prastėjantis sveikatos priežiūros lygis, didesni ligų protrūkiai, o tarp jų – ir vėl įsisiūbuoti galintis, dabar jau spėjęs kiek aprimti koronavirusas.</p>
<h2>Akylai nebesekami koronaviruso atvejai atsispindi tik drastiškai pasikeitusioje statistikoje</h2>
<p>Drauge su įvairiomis bakterijomis ir kitais virusais, dabartinė situacija Ukrainoje gali smarkiai pasitarnauti žymiai didesniam koronaviruso sklidimui ar netgi naujų jo atmainų atsiradimui. Tai neturėtų stebinti, nes stengiantis pasislėpti ar bėgti nuo pavojaus natūralu, jog nebesilaikoma rekomendacijų, susijusių su COVID-19 plitimo mažinimu: saugaus atstumo laikymosi, kaukių dėvėjimo, uždarose patalpose esančių asmenų skaičiaus ribojimo ir panašių mums puikiai žinomų priemonių.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/coronavirus_in_ukraine.jpg" alt="" /></p>
<p>Tiesa, žvelgiant į oficialią statistiką gali susidaryti priešingas vaizdas, nes paskutiniosiomis dienomis Ukrainoje fiksuojami itin maži naujų COVID-19 atvejų skaičiai. Nors Ukrainoje gyvena daugiau nei 41 milijonas žmonių,[2] kovo 7 dieną čia buvo fiksuota vos 3 919 naujų koronaviruso atvejų. Kelios dienos prieš tai irgi pasižymėjo gan mažais skaičiais ir galima pastebėti tendenciją, jog fiksuojamų naujų susirgimų vis mažėja. Pavyzdžiui, kovo 4 dieną buvo registruotas 6 901 naujas atvejis, o kovo 6 dieną – 4 830.[3]</p>
<p>Palyginimui, Lietuvoje, kurioje gyvena vos daugiau nei 2,7 milijonai gyventojų,[4] kovo 4 dieną buvo registruoti 4 805 nauji atvejai, kovo 6 dieną jų buvo 3 247, o kovo 7 dieną – 2 239 atvejai.[5] Ukrainoje tiesiog nebeįmanoma ištirti ir nustatyti susirgimo atvejų. </p>
<p>Galime tik spėlioti, kiek žmonių Ukrainoje iš tikrųjų serga koronavirusu ir kiek naujų ligos atvejų atsiranda kiekvieną dieną. Savaime suprantama, kad prasidėjus bombardavimams, žmonės nebekeliauja pasitikrinti, ar neserga šiuo klastingu virusu. Tai puikiai atsispindi ir statistikoje, nes vasario 23 dieną, kai Ukraina vis dar gyveno taikiai, buvo registruota 24 440 naujų COVID-19 atvejų, o po karo paskelbimo kasdien fiksuojami skaičiai dramatiškai krito žemyn: vasario 25 dieną registruoti 11 664 atvejai, o vasario 27 dieną – jau vos 4 943.</p>
<h2>Šalis sunkiai tvarkėsi su pandemija net ir iki rusų įsiveržimo į Ukrainą</h2>
<p>Ukrainiečiams koronaviruso pandemijos valdymas buvo pakankamai keblus klausimas dar ir iki prasidėjusių karinių veiksmų. Didesnė dalis gyventojų nematė reikalo skiepytis, nepasitikėjo vakcinų saugumu ir efektyvumu arba tiesiog neturėjo galimybės vakcinuotis. Dėl to prieš pat vasario 24 dieną, kai Rusija pradėjo savo invaziją, COVID-19 vakciną buvo gavę vos 35% Ukrainos gyventojų.[9]</p>
<p>Žinoma, atsiradus Omikron atmainai užsikrėtusiųjų skaičiai smarkiai kilo visose valstybėse – net ir tose, kurių skiepijimosi rodikliai buvo kur kas aukštesni.</p>
<p>Kitos šalys, kaip ir Ukraina, patyrė didesnį sergančiųjų srautą praėjusių metų lapkritį. O pats naujausias sergančiųjų pikas buvo pastebėtas vasario mėnesio pirmą savaitę. Tuo metu 60% visų Ukrainoje atliktų COVID-19 testų būdavo teigiami.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/make_love_not_war.jpg" alt="" /></p>
<p>Kokia reali koronaviruso plitimo situacija yra šiuo metu, deja, veikiausiai negali atsakyti joks specialistas. Tačiau aišku viena – socialinė ir politinė suirutė, kurią dabar kelia vis dar nesibaigiantis karas Ukrainoje, neišvengiamai pasitarnaus infekcijų šuoliui. Ekspertai mano, jog gali atsirasti ir naujų COVID-19 atmainų, o tai keltų rimtą pavojų ne tik ukrainiečiams, bet ir visam likusiam pasauliui. Minesotos universiteto Infekcinių ligų tyrimų ir politikos centro direktorius Michaelas Osterholmas sako:[9]</p>
<blockquote>
<p>Karas yra geriausias infekcinės ligos draugas. Jis tampa iššūkiu kiekvienai visuomenės sveikatos programai, kokią tik galima turėti. Jis apriboja medicininę priežiūrą tiems, kurie galbūt sunkiai serga, ir dažnai skatina užsikrėtimą, kai tiek daug žmonių yra susigrūdę slėptuvėse nuo bombų ir traukiniuose. Tai bus tobula audra su vienu rimtu iššūkiu po kito.</p>
</blockquote>
<h2>Stresas, menka mityba, buvimas žmonėmis perpildytose vietose tiesiogiai prisideda prie sergamumo</h2>
<p>Kalbos apie tai, jog suirutė Ukrainoje gali atnešti ligų protrūkį ar net naują COVID-19 bangą nėra laužtos iš piršto. Apie tai kalba įvairių šalių specialistai, o seniau atlikti tyrimai patvirtina tokius perspėjimus. Pavyzdžiui, atlikus išsamų tyrimą apie 1995-2004 metų laikotarpį,[8] paaiškėjo, jog praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje 65% didžiausių infekcinių ligų protrūkių įvyko tarp pabėgėlių arba konflikto zonose.</p>
<p>Kolumbijos universiteto Mailmano visuomenės sveikatos mokyklos profesorius emeritas Lesas Robertsas savo akimis matė, ką vykstantys konfliktai gali padaryti žmonių imuninei sistemai ir ligų plitimui, kadangi praleido nemažai laiko karo zonose kovodamas su išryškėjusiais ligų protrūkiais. Jis teigia:[9]</p>
<blockquote>
<p>Pasirodo, kai patiriate stresą, jūsų imuninė sistema taip pat nebeveikia kaip anksčiau. Jūs nebe taip gerai valgote ir nebegalite taip gerai kovoti su ligomis. Ir konflikto metu jūs daug judate, patenkate į slėptuves nuo bombų arba rūsius ar sunkvežimius, kurie būna daug labiau perpildyti nei įprastai ir kurių oro cirkuliacija yra bloga. Nemanau, kad žmonės iki galo supranta, kad karas yra tarsi ligų veisimosi vieta.</p>
</blockquote>
<p>Tebesitęsiant karui ir vis daugiau žmonių bandant slapstytis nuo bombardavimų arba bėgti iš šalies, tikriausiai greitai išgirsime apie vis didesnius ligų protrūkius. Tai palies ne tik pačią Ukrainą, bet ir šalis, į kurias ukrainiečiai stengiasi pabėgti. Kitų valstybių medikai ir ligoninės patirs kur kas didesnį krūvį nei įprastai, kai bėgančiųjų iš Ukrainos skaičiai jau tampa net ne šimtatūkstantiniai, o milijoniniai.</p>
<p>Kovo 8 dienos duomenimis, Ukrainą jau spėjo palikti daugiau nei 2 milijonai gyventojų[10] ir tokių asmenų veikiausiai kasdien tik daugės. Didžiausias krūvis tenka Lenkijai, kuri šiuo metu jau priglaudė daugiau nei 1,2 milijono ukrainiečių. Tačiau nuo siaubingų karo sąlygų ir pavojaus gyvybei į kitas šalis bėgantys ukrainiečiai taip pat glaudžiasi Vengrijoje, Slovakijoje, Moldovoje, Rumunijoje, Lietuvoje ir kitose valstybėse.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/coronavirus-1.jpg" alt="" /></p>
<p>Jei kruvinas konfliktas nesiliaus, tikėtina, jog šių šalių sveikatos apsaugos sektorius patirs nenumatytą krūvį. O kadangi karo metu patirti sužalojimai neabejotinai bus žymiai svarbesni už COVID-19 sergančiųjų priežiūrą, tai tik dar labiau palengvins viruso plitimą. Tad ilgalaikėje perspektyvoje, tiek Ukraina, tiek šalia esančios valstybės gali patirti didelių sunkumų aprūpinant visus sergančiuosius ir sužeistuosius tinkama sveikatos priežiūra. Deja, ekspertai kol kas nežino kaip būtų galima užkirsti kelią tokių pesimistiškų prognozių išsipildymui, nors vis dar tikimasi, jog patys blogiausi specialistų spėjimai nevirs realybe, o konfliktas tarp Rusijos ir Ukrainos taipogi bus sustabdytas.</p>
<h2>Privačiai surinkti ir į Ukrainą vežami vaistai gali būti konfiskuoti</h2>
<p>Suprasdami kokioje nepavydėtinoje situacijoje šiuo metu yra Ukrainos žmonės, jiems dosniai pagalbos ranką tiesia įvairių šalių gyventojai. Žinoma, ne išimtis ir Lietuva: kasdien surenkamos didelės pinigų sumos, įvairūs būtiniausi daiktai, kurių labiausiai trūksta Ukrainoje likusiems ar iš jos pabėgti spėjusiems žmonėms. Dalis aukų renkama per oficialias organizacijas, bet daugybė asmenų organizuoja mažesnes, privačias siuntas ar savo automobiliais bando pasiekti Ukrainą su visais reikiamais produktais. Dažnai geros širdies žmonės sugalvoja dideliais kiekiais pirkti įvairias medicinines prekes ir vaistus, tačiau perspėjama, jog vaistų pervežimą gali užtikrinti tik farmacinei veiklai licencijuotos įmonės.</p>
<p>Nepaisant to, jog Ukrainoje vyksta karas, o gyventojams itin svarbu gauti vaistus ir kuo geresnę medicininę priežiūrą, medikamentų pervežimas į šalį dideliais kiekiais yra griežtai reglamentuojamas ir to negali daryti bet kas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija informuoja:[11]</p>
<blockquote>
<p>Privačia iniciatyva surinktų ir siunčiamų vaistų siuntos neatitinka vaistų pervežimui taikomų itin griežtų reikalavimų. Tai reiškia, kad tokie į Ukrainą renkami ir gabenami vaistų kroviniai gali būti konfiskuoti taip ir nepasiekę tų, kuriems reikia pagalbos.</p>
</blockquote>
<p>Tad pavieniai gyventojai, norintys padėti karo išvargintiems žmonėms, turėtų naudotis kitomis galimybėmis, nes jų nupirkti medikamentai gali tiesiog nepasiekti Ukrainoje likusių asmenų. Tuo tarpu trūkstamų vaistų įsigijimą ir pristatymą į Ukrainą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija, Ekstremalių sveikatai situacijų centras ir Raudonasis kryžius. Drauge jie ne tik aiškinasi kokių medikamentų poreikis yra pats didžiausias, bet ir tvarko visus su tuo susijusius dokumentus, eksporto licencijas ir kitus formalumus, kuriuos būtina įvykdyti, norint saugiai pristatyti vaistus ir kitas prekes.</p>
<p>Be to, nors į Ukrainą iš įvairių vietų plūsta vaistai ir medicininė įranga, tai vargu ar padės sustabdyti galimą bakterijų bei virusų protrūkį. Sunkios gyvenimo sąlygos, priverstinis ilgalaikis gyvenimas didelėmis grupėmis (metro stotyse, rūsiuose ir t. t.), higienos ir tinkamos mitybos bei medicininės priežiūros trūkumas, išsekę žmonių organizmai ir kiti nuo karo neatsiejami veiksniai neabejotinai pasitarnauja kur kas spartesniam ligų plitimui. Galime tik spėlioti, kaip keisis COVID-19 padėtis ir kokios ligos vis labiau plis tarp ukrainiečių, jei rusų kariai ir toliau negailestingai puls Ukrainą.</p>
