Kuro kainos padidės bent keliais centais už litrą
Konservatorių valdžia visai negaili infliacijos spaudžiamo eilinio Lietuvos gyventojo ir užsimojo dar labiau padidinti akcizą degalams, o nuo 2025 metų įvesti CO2 dedamąją, kuri litrą benzino ir dyzelino pabrangins dar bent keliais centais. Šiandieną Seime balsuodami parlamentarai pritarė tokiems pokyčiams, o opozicijos bandymai sakyti, kad brangstantys degalai išbrangins ir kitus produktus bei paslaugas, valdančiųjų neįtikino.
Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, tą daryti verčia Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai mažinti transporto taršą, kurių nesilaikant esą teks mokėti šimtus milijonų eurų sieksiančias baudas.
„Visa Europa turim klimato kaitos įsipareigojimus. Lietuva mokės šimtamilijonines baudas jau 2027 m., jeigu nepasieks savo klimato kaitos tikslų. Ir mokės kas – mokės greičiausiai iš bendro biudžeto visi gyventojai. Ne tie, kurie naudoja ir teršia aplinką, naudodami taršų kurą, bet bendras biudžetas“, – sakė Simonas Gentvilas[1].
Vis dėlto į tokius ministro žodžius skeptiškai sureagavo opozicijos narė Agnė Širinskienė.
„Kaip matau, prasidėjo žmonių nuteikinėjimas, kad kito kelio, kaip kylančios kuro kainos, nėra. O kartu ir spaudimas politikams balsuoti už kainų kėlimą. Manipuliuojama baudomis, tarsi jos tuoj tuoj bus skirtos ir neabejotinai. Pamirštant pasakyti, kad ES praktikoje tai ypač retas dalykas, taikomas tuomet, kai pažeidimą padariusi valstybė atsisako vykdyti ES teismų sprendimus. O iki jų – dar tolimas kelias.
Kitas dalykas – manipuliacija ir tai, kad tik planuojamas akcizų kėlimas prisidės prie žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo. Valstybė gali rinktis ir kitus kelius kuro suvartojimui mažinti. Pavyzdžiui, o kas trukdo plėtoti viešąjį transportą didžiuosiuose miestuose, taip paskatinant atsisakyti kelionių automobiliu iš namų į darbą ir atgal?“, – savo paskyroje rašo ji[2].
Sako, kad kainos pokytis nebus žymus
Projekto palaikytojai sako, kad kalbos apie augsiančias kuro, o kartu – ir kitų produktų kainas – yra gąsdinimas.
„Kviečiu nesigąsdinti, kad didės kuro kainos. Akcizai ir CO2 dedamoji yra fiksuotos kainos mokesčiai. Palyginus su infliacija, natūraliu atlyginimu augimu, tai nebus didelės sumos. Ir galbūt nelabai pasijaus. Pagrindinis šio sprendimo motyvas – kainos signalas, kad visada iškastinis kuras turi būti brangesnis nei žaliosios alternatyvos“, – sakė laisvietis Kasparas Adomaitis[3].
Aplinkos ministrui nerūpi, tai, kad lietuviai kurą pilsis užsienyje
Padidinus akcizus degalams dar labiau tikėtina, kad lietuvaičiai noriai važiuos taršaus kuro gerokai pigiau piltis į kitas šalis – tarkime, Lenkiją. Galima tik pagalvoti, kokios sumos pinigų nusės šioje šalyje vien dėl to, kad Europos Sąjungos rimbo išsigandę Lietuvos valdantieji po žaliojo kurso krumpliaračiais pakišo eilinius lietuvius.
Lenkijos degalines veikiausiai pasirinks ir pervežėjų įmonės, mat dauguma vilkikų vis dar varomi dyzelinu ir nepanašu, kad ši situacija galėtų greit pasikeisti.
Opozicijai svarstant, kad padidintas akcizas iš esmės gali padaryti priešingą efektą, nei tikimasi – sumažinti įplaukas į biudžetą – Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad svarbiausia, jog Lietuvoje sumažėtų faktinis tokio kuro pirkimas.
Kad toks kuras bus perkamas Lenkijoje, kad Lenkijos biudžetas bus pildomas lietuviškais eurais ir kad kuras degdamas varikliuose galiausiai vis tiek terš Lietuvos orą, jam neatrodo kaip problema.
S. Gentvilo teigimu, valstybė yra suinteresuota prekybą mažinti, o ne didinti vien tam, kad būtų surinkta daugiau mokesčių. Tad nieko blogo nenutiks, jei, pavyzdžiui, dyzeliną sunkiasvoriam transportui verslas pirks ne Lietuvoje, o Lenkijoje.
„Visas pasaulis eina tų litrų mažinimo link, kad būtų suvartota mažiau iškastinio kuro ir paskleista mažiau CO2. Jūs darote loginę klaidą, sakydamas, kad prekybą norime didinti. Mes suinteresuoti prekybos mažinimu, mūsų technikos efektyvumo didinimu ir mūsų žaliąja transformacija“, – kalbėjo S. Gentvilas[4].
V. Šukys: valstybė daro ekonominį gyventojų genocidą
Lietuviškų degalinių asociacijos vadovas Vidas Šukys tokį Aplinkos ministerijos elgesį vadina genocidu.
„Kainos tikrai nežemės degalų, gali kilti tik aukštyn. Ir man labai keista, kai mūsų valstybė ministerijoje vykdo pagalbą – energetinį ekonominį genocidą tautos atžvilgiu“, – sako jis.
„Tai tas akcizų dydis yra siekis biudžetą papildyti pinigų, o ne padaryti gamtai kažką geriau. Gal visi pamiršo, kad Vilniuje mazutu kūreno“, – sako ir Naudotų automobilių asociacijos vadovas Vismantas Baršys[5].
Iškastinį kurą apmokestina, o alternatyvomis pasirūpinti turi patys gyventojai
Gyventojai ir politikai, nepritariantys tokiems mokesčiams, sako, kad valdžia elgiasi nesąžiningai keldama mokestį, bet nesukurdama gyventojams sąlygų geranoriškai rinktis kitas alternatyvas. Elektrinius ar hibridinius elektromobilius pasirenka tik nedidelė dalis gyventojų, nes paprasčiausiai daugelis tokių transporto priemonių neįperka.
Maža to, nėra ir pakankamai elektros pakrovimo stotelių, ypatingai tiems, kurie gyvena daugiabučiuose. Elektromobilių rinka dar sąlyginai jauna, bet žengia jau į trečią fazę: jei anksčiau būgštauta dėl kainų ir akumuliatorių, tai dabar didžiausią nerimą potencialiems EV pirkėjams kelia mažas viešųjų įkrovimo stotelių tinklas. Tam apibūdinti net sukurtas specialus terminas – „įkrovimo nerimas“ (angl. charging anxiety). Ši pasaulinė tendencija nesvetima ir Lietuvai[6].
Iki 2030 metų Lietuva planuoja pastatyti 6 tūkst. naujų stotelių, tam skirta apie 90 mln. eurų.
Be kita ko, nuo šių metų nebelieka ir nemokamo automobilių įkrovimo viešose pakrovimo vietose.
Pasak susisiekimo ministerijos atstovės Aistės Gasiūnienės, nemokamos stotelės naikinamos ne dėl pabrangusios elektros, o dėl susitarimo gaunant tam tikslui skirtą ES paramą, o laiko, kiek buvo galima krautis elektromobilius nemokamai, pakako, kad elektromobiliai išpopuliarėtų.
„Tiesiog 2023 metais baigiasi susitarimas teikti nemokamas paslaugas už europinius pinigus prieš penkerius metus daugiausia ant greitkelių Vilnius-Klaipėda, Vilnius-Panevėžys įrengtose 28 stotelėse. Tokia buvo sąlyga“, – sakė A. Gasiūnienė[7].
Taigi akivaizdu, kad jau artimiausiu metu Lietuva tikriausiai gali ruoštis dar vienam kainų šuoliui, nes brangstantys degalai visuomet padaro įtaką ir visų maisto bei kitų produktų kainai, už kurią galiausiai būna priversti sumokėti visi juos vartojantys gyventojai.
