Penktadienis yra diena kai darbuotojai padaro daugiausia klaidų
Ar jums darbinga penktadienio popietė? O gal imituojate darbą jau nuo ketvirtadienio? Vis gi vadinamoji alaus diena. Jei penktadieniais esate linkę patinginiauti ir pajudinti kompiuterio valdymo pelę, bet ne dirbti įsijungiant pilnu pajėgumu, tai nesate tokie vieni. Tyrimai rodo, kad žmonės penktadienio antroje pusėje ima aktyviai tinginiauti ir sunkiau sutelkia dėmesį. Dėl to nutinka duagiau problemų, nelaimių ir padaroma daugiausiai klaidų.
Darbuotojai gali tai jausti, o jų pelės paspaudimai tai patvirtina: penktadienio popietės yra mažiausiai produktyvus darbo savaitės laikas. Tada padaroma daugiausia spausdinimo klaidų, pro aki spraleidžiamos ir svarbesnės klaidos, netikslumai. Tokią išvadą padarė Teksaso A&M universiteto tyrėjų grupė, dvejus metus analizavusi 789 didelės energetikos bendrovės biuro darbuotojų naudojimąsi kompiuteriu.[1]
Dauguma produktyvumo tyrimų remiasi potencialiai neobjektyviais ar invaziniais metodais, tokiais kaip savianalizės suvestinės, vadovų vertinimai ar dėvimoji technika, tačiau vienas iš autorių, universiteto Aplinkos ir profesinės sveikatos katedros vedėjas Markas Bendenas sakė, kad naudojo kompiuterio naudojimo rodiklius, tokius kaip spausdinimo greitis, spausdinimo klaidos ir pelės judesiai, kad būtu gauti objektyvūs, neinvaziniai duomenys apie darbo kompiuteriu įpročius.
Lygindami naudojimąsi kompiuteriu skirtingu laiku ir skirtingomis savaitės dienomis, tyrėjai nustatė tam tikrus dėsningumus. Buvo pastebėta, kad per savaitę naudojimasis kompiuteriu didėja, o penktadieniais gerokai sumažėja. Tyrimo vadovas, epidemiologijos ir biostatistikos docentas Taehyunas Rohas paaiškino, kad nuo pirmadienio iki ketvirtadienio žmonės apskritai daugiau rašė kompiuteriu ir aktyviau naudojo pelę, o penktadienį jų aktyvumas pastebimai sumažėjo.
Žmonės deda mažiau pastangų dirbdami penktadieniais, jei išvis dirba
Duomenys taip pat parodė, kad po pietų, ypač penktadieniais, nuosekliai mažėjo kompiuterio naudojimo aktyvumas. Pasak tyrėjų, darbuotojai buvo mažiau aktyvūs po pietų ir tuo metu darė daugiau spausdinimo klaidų, ypač penktadieniais. Tai koreliuoja su kitais rezultatais, rodančiais, kad užduočių atlikimo rodikliai didėja nuo pirmadienio iki trečiadienio, o ketvirtadienį ir penktadienį sumažėja.
Tyrimo autoriai siūlo, kad lankstus darbo grafikas, pavyzdžiui, mišrus darbo grafikas, kai dirbama pasirinktomis dienomis, o laisvos imamos padrikai (įskaitant ir darbą namuose maišant su darbu biure) arba keturių dienų darbo savaitė, galėtų padėti laimingesniems ir produktyvesniems darbuotojams. 2023 m. gegužės mėn. duomenimis, maždaug 60 % visą darbo dieną dirbančių ir atlyginimą gaunančių JAV darbuotojų dirba tik vietoje, o likusieji dirba nuotoliniu būdu arba derina nuotolinį darbą ir darbą vietoje[2].
Daugelis renkasi sutrumpintą darbo savaitę su pailgintomis dienos valandomis. Markas Bendenas pažymėjo, kad kiti tyrimai parodė, jog dėl nuotolinio darbo arba mažesnio darbo dienų skaičiaus patiriama mažiau streso, susijusio su važinėjimu į darbą ir politika biure, o tai lemia didesnį pasitenkinimą darbu. Lankstus darbo grafikas suteikia darbuotojams daugiau laiko su šeima.
Tai taip pat sumažina darbo ir šeimos konfliktus, suteikia galimybę mankštintis ir ilsėtis, o tai teigiamai veikia tiek fizinę, tiek psichinę gerovę. Taip pat tyrėjai pabrėžė, kad tokia lanksti darbo tvarka gali ne tik pagerinti darbuotojų gerovę, bet ir būti ekonomiškai naudinga įmonei, nes sumažintų išlaidas tokiose srityse kaip elektra ir sumažintų anglies dioksido pėdsaką bei išmetamo CO2 kiekį[3].
Ar gali nuotolinio darbo metodas padėti su darbuotojų produktyvumu?
Šiuolaikiniame sparčiai besivystančiame ir tarpusavyje susijusiame pasaulyje sparčiai keičiasi žmonių darbo metodai. Atsiradus naujoms technologijoms ir vis daugiau dėmesio skiriant darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai, įmonės ieško alternatyvių darbo metodų.
Tradicinis darbas darbo vietoje yra įprastas, bet gali tapti atgyvena
Tradicinis darbas darbo vietoje reiškia fiksuotą grafiką, kai darbuotojai dirba fizinėje įmonės vietoje. Tai labiausiai įprastas metodas ir vis dar paplitęs įvairiuose sektoriuose. Tokio darbo modelio pliusai yra struktūrizuota aplinka, kui suteikia aiškias darbo ribas ir skatina komandinį bendradarbiavimą.
Taip pat kaip privalumas gali būti ir tiesioginė prieiga prie išteklių. Darbuotojai turi tiesioginę prieigą prie įmonės išteklių ir vadovybės. Tačiau kelionės į darbą ir atgal laikas nėra dalykas apie kurį teigiamai atsiliepia darbuotojai. Tokia kasdienė kelionė į darbą ir atgal gali atimti daug laiko ir išvarginti. Ypač jei kelionė yra tolima ir susiduriama su miesto kamščiais, transporto spūstimis.
Ribotas lankstumas, kai darbas vyksta pagal nustatytus rėmus nėra tinkamas visiems. Fiksuotos darbo valandos gali kirstis su asmeniniu gyvenimu ir įsipareigojimais. Vaikų turintys žmonės yra įpareigoti palikti darbo vietą laiku, kad išvengtų spūsčių ir spėtų pasiimti vaikus iš mokymo įstaigų ar spėtų suvežioti juos į popamokines veiklas, būrelius, užsiėmimus.
Nuotolinis darbas: po karantino prisijaukintas metodas, kuris duageliui pasiteisina
Nuotolinis darbas leidžia darbuotojams dirbti iš bet kurios vietos, suteikia daugiau lankstumo ir dažnai lemia geresnę darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Daugelis įmonių ir įstaigų pradėjo vykdyti darbą tokia tvarka kai teko uždaryti viešus biurus ir įstaigas dėl kontakto pavojaus.
Didesnis lankstumas pravartus tiek darbuotojams tiek vadyvybei. Darbuotojai gali pritaikyti savo darbo grafiką prie savo gyvenimo. Vadovai gali sutaupyti kai nereikia finansuoti patalpų išlaikymo ir įrangos, nes daugelis dirba su svao įranga. Taip pat kai sumažėja kelionių į darbą ir atgal skaičius sutaupoma laiko ir gali sumažėti stresas dėl transporto spūsčių ar laiko planavimo..
Tačiau atsiranda bendravimo iššūkiai ir kaikuriems toks darbas gali sukelti izoliacijos jausmą. Saugumo problemos dirbant namuose ir su savo įranga irgi tampa iššūkiu. Saugaus ryšio valdymas gali pareikalauti papildomų išteklių. Darbdaviai kartais organizuoja nuotolinį darbą suteikdami svao įrangą arba kompensuodami elektros ir įrangai skirtas išlaidas. Taip sutaupoma biuro išlaikymo klausimu, bet užtikrinamas tinklo saugumas.
Nuotolinis darbas dažnai padidina produktyvumą, nes nereikia kasdien važinėti į darbą ir darbuotojai gali dirbti tada, kai jaučiasi produktyviausi. Taip darbo valandos nėra nustatytos, bet darbai būna atlikti. Lankstesnės darbo savaitės, pavyzdžiui, keturių dienų darbo savaitės, galimybės rodo, kad darbuotojai išlieka žvalūs ir įsitraukę, taip išspręsdami įprastą penktadienio popietės produktyvumo nuosmukį.
Mišrus darbo laiko režimas arba mišrus modelis gali tapti ateities norma
Mišrusis modelis derina nuotolinį darbą su įsipareigojimais darbo vietoje. Darbuotojai dalį savaitės dirba namuose, o dalį darbo vietoje. Tai labai universalus modelis ir individualiai pritaikomas metodas. Įmonės renkasi biure grupėmis arba keičia darbo valandas atskiriems skyriams[4].
Geriausia iš abiejų pasaulių. Toks darbo modelis veikia nes derinama struktūruota biuro aplinka ir nuotolinio darbo lankstumas. Geresnė darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra padeda motyvuoti darbuotojus. Toks darbas leidžia geriau suderinti darbą su asmeniniais įsipareigojimais, šeimos reikalais ar kitais darbais.
Deja, dirbant tokiu tempu galima painiava. Reikalingas aiškus bendravimas, kad būtų galima valdyti lūkesčius ir tvarkaraščius. Organizuojant darbą tokiu metodu gali kilti sumaištis. Technologiniai iššūkiai taip pat lydi ir tokį metodą.. Užtikrinti sklandžią integraciją tarp namų ir biuro nustatymų yra svarbus klausimas.
Vis labiau populiarėjantis lanksčios darbo savaitės valdymas vis dar diskutuotinas
Ne kartą girdėjome siūlymus dirbti ilgiau, bet tik 4 dienas per savaitę arba keisti laisvų dienų savaitėje skaičių ir tvarką, organizuoti darba kitokiomis valandomis. Perėjimas prie lankstesnės darbo savaitės, pavyzdžiui, suspaustos darbo savaitės arba pagrindinių darbo valandų su lanksčiu darbo pradžios ir pabaigos laiku, gali turėti didelį teigiamą poveikį.
Daugelis kalba, kad toks darbo organizavimo modelis gali turėti pozityvių rezultatų kaip didesnis produktyvumas. Mažesnis nuovargis ir perdegimas gresia tiems, kurie dirba intensyviau, bet turi daugiau laiko pilnai atsipūsti. Didesnis darbuotojų pasitenkinimas kai vadovaujamasi ” work hard party hard” principu ir ilgesnėmis darbo dienų valandomis taip pat laikomas pliusu.
Geresnis asmeninių poreikių ir pareigų suderinamumas motyvuoja darbuotojus. Galimybė didinti naujovių diegimą visada gali būti laikoma pliusu. Atsipalaidavę ir patogiau dirbantys darbuotojai gali būti kūrybiškesni. Čia atsiranda poilsio kambariai biuruose, laisvalaiko erdvės ir pramogų zonos, kurios motyvuoja asmenis rinktis biuruose dėl kompanijos ir malonumų. Tai tarsi lojalumo programa ir apdovanojimų sistema: intensyviau padirbus galima rimčiau atsipalaiduoti. Tačiau tai nėra universalus modelis, tinkantis įvairioms sritims.
Šiuolaikinė darbo vieta nuolat keičiasi, o pritaikius įvairius darbo modelius galima patenkinti skirtingus poreikius ir pageidavimus. Nors tradicinis darbas darbo vietoje vis dar vertingas, nuotolinio ir hibridinio darbo metodų integravimas kartu su lanksčia darbo savaite yra perspektyvus būdas didinti produktyvumą ir darbuotojų pasitenkinimą.
Norėdamos įgyvendinti geriausią šių metodų derinį, įmonės turi atsižvelgti į unikalius savo darbuotojų ir pramonės poreikius. Įgyvendindamos šiuos pokyčius, įmonės gali ugdyti labiau įsitraukusius, efektyvesnius ir labiau patenkintus darbuotojus, galinčius išspręsti seną problemą dėl mažiau produktyvios penktadienio popietės. Investicijos į šių metodikų supratimą ir taikymą iš tiesų gali būti sėkmingos verslo praktikos ateitis.
