<h2>Mažamečiai gali patys spręsti dėl savo sveikatos – leista skiepytis be tėvų sutikimo nuo 12 metų</h2>
<p>Birželio 14 dieną Lietuvai kadaise atrodžiusi kaip pati tikriausia sąmokslo teorija, šiandien tampa realybe – ne tik kad prasideda spaudimas skiepyti mažamečius, bet ir suteikiamos teisės vos 12 metų sulaukusiems vaikams nuspręsti, ko jiems reikia. Tiesa, vakcinos visuomet buvo diskutuotinas klausimas ir normalu, kad būdavo paliekama apsisprendimo teisė kiekvienam. Todėl dažnas, prieš vykdamas skiepytis dažnai pasidomėdavo vakcinomis, galimais šalutiniais poveikiais, įvertindavo, ar galima rizika nėra didesnė už naudą. Ir, jei viskas tikdavo – pasiskiepydavo. Tačiau klausimas – ar vos 12 metų amžiaus vaikas yra pajėgus pasiekti visą informaciją apie vakcinas, įvertinti jų riziką ir nuspręsti pats be tėvų sutikimo? </p>
<p>Štai Sveikatos apsaugos ministerija pažymi, kad vaikų nuo 12 m. skiepijimas nuo COVID-19 vakcina „Comirnaty“ („BioNTech ir Pfizer“) vyks dar paprasčiau, esą vaikus tėvai ar jų atstovai skiepui galima užregistruoti per „Korona Stop“ tinklalapį, o jei tėvai to daryti nesutinka ir mano, kad vaikui skiepytis nereikia – vaikas turi teisę jiems paprieštarauti ir pasiskiepyti savarankiškai, jei kreipsis į šeimos gydytoją dėl išrašo, leidžiančio pasiskiepyti. Jei, visgi, šeimos gydytojas įvertins, kad vaikas gali pasiskiepyti savarankiškai, suteiks jam reikalingus dokumentus.[1] Tad tėvai, uoliai atsisakantys skiepytis jau nebegali būti garantuoti už savo atžalas. O panašu, tarp tokio amžiaus į paauglystę žengiančių vaikų yra populiaru būti kuo savarankiškesniam – tad kiek iš tų vaikų skiepysis vien norėdami paprieštarauti tėvams, ar daryti taip, kaip daro draugai?</p>
<p>Pažymime, kad dar visai neseniai Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė dar tik svarstė dėl vaikų skiepijimo nuo 12 metų amžiaus:[2]</p>
<blockquote>Aš manau, kad artimiausiu metu sprendimai, kurie suteiktų galimybę skiepyti tomis vakcinomis, dėl kurių Europos vaistų agentūra yra priėmusi sprendimą, bus priimti ir Lietuvoje. Europos vaistų agentūros sprendimas yra visiškai šviežias, jį priėmė tik penktadienį (gegužės 28 d.), mes tokio sprendimo ir tikėjomės.</blockquote>
<p>Tiesa, apie tokią nepilnamečių skiepijimo pradžią užsiminta nebuvo, kad vos 12 metų vaikai galės „prieštarauti“ pačių tėvams ir kreiptis užtarimo dėl skiepo į šeimos gydytoją. Pati premjerė paminėjo, kad toks sprendimas yra visiškai šviežias, tad kaip galima vaikams į rankas atiduoti tokį sprendimą, jei nėra žinoma, kokio poveikio sulauksime? Juk remiantis ES sistema, mažamečiams dirbti negalima, mat jie yra saugomi nuo išnaudojimo, o net nesutemus, jaunuoliai iki 16 metų po 22 valandos vaikščioti vieni taipogi negali. Bet nuspręsti patys dėl vakcinų – tik pirmyn!</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/vaccinating.jpg" alt="Vakcinos nuo 12 metų" /></p>
<h2>Iki šiol tėvų sutikimas nebuvo reikalaujamas iš sulaukusiųjų bent 16 metų</h2>
<p>Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nepilnamečių skiepijimas Lietuvoje „pasiteisino“ – jaunimas, priklausantis 16-24 metų amžiaus grupei skiepijasi beveik taip pat aktyviai kaip ir 25-34 metų amžiaus grupė. Mat 16-24 m. jau yra paskiepyta 35,6 proc., 25-34 metų – 38,7 proc.[3] Panašu, kad dabartiniai sprendimai gali netgi lemti pirmosios grupės pagausėjimą. Štai jau birželio 3 d. „LRT“ pasidalino duomenimis, kad Lietuvoje jau pasiskiepijo 2,5 tūkst. nepilnamečių. Dar tuomet buvo pranešta, kad registracija skiepams, sulaukus 16 metų pradėta dar tik gegužės 31 dieną. Tiesa, dar tuomet sveikatos apsaugos ministro patarėja Justina Aleksaitė teigė, kad toks pasiskiepijusių nepilnamečių skaičius yra gana nedidelis, palyginus su tuo, kiek Lietuvoje yra šios amžiaus grupės žmonių.</p>
<p>Taip pat J. Aleksaitė pažymėjo, kad jau nuo gegužės 31 d. pradėtam masiniam nepilnamečių vakcinavimui tėvų sutikimas nėra būtinas:[4]</p>
<blockquote>Vaikai, paaugliai, patys gali priimti sprendimą – nuo 16-os metų jie nusprendžia, ar nori vakcinuotis ir tai įteisinta teisės aktais. Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą dėl medicininių intervencijų ir visų procedūrų 16-metis sprendimą gali priimti pats.</blockquote>
<p>SAM gegužės 31 d. pažymėjo, kad sulaukę 16 metų yra skiepijami tik „Comirnaty“ vakcinomis. Atkreipiame dėmesį, kad dar birželio 3 dieną „LRT“ J. Aleksaitė teigė, kad netrukus prasidės ir masinis 12-15 metų vaikų skiepijimas, kuriame tėvų vaidmuo bus „pagrindinis“, esą jaunesni nei 16 metų vaikai patys sprendimo vakcinuotis priimti negali, todėl privalomai su jais į vakcinavimo centrą turėsiantys atvykti tėvai ar globėjai. Pranešame, kad nuo birželio 3 d. praėjo nepilnai dvi savaitės, o leidimas vakcinuotis jaunesniems nei 16 metų be tėvų sutikimo, jau yra duotas.</p>
<p>Taip pat pažymime, kad pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį yra nurodoma, kad:[5]</p>
<blockquote>Nepilnamečiui pacientui iki 16 metų sveikatos priežiūra yra teikiama tik su jo atstovų sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus. Sveikatos priežiūros specialistai visais atvejais turi parinkti tokius diagnostikos ir gydymo metodus, kurie labiausiai atitiktų nepilnamečio interesus, atsižvelgdami pirmiausia į nepilnamečio, taip pat į jo atstovų valią. Jeigu yra nesutarimų tarp paciento iki 16 metų ir jo atstovų, diagnostikos ir gydymo metodus parenka gydytojų konsiliumas, atsižvelgdamas į nepilnamečio interesus.</blockquote>
<p>Kol kas nematome teisės aktuose informacijos apie tai, kad vos 12 metų sulaukęs vaikas galėtų kartu su šeimos gydytoju be tėvų įsikišimo nuspręsti, kas šiam yra geriausia. Situaciją pakomentavo ir Lietuvos teisininkas Ignas Vėgėlė: „Kas, kad pagal civilinį kodeksą nepilnametis iki 14 metų apskritai neturi civilinio veiksnumo (už juos išimtinai nepilnamečio interesais sandorius sudaro tėvai/globėjai), o iki 18 metų – sandorius sudaro tik turėdami tėvų sutikimą, SAM, atrodo, tokį jiems suteikia aplinkraščiu, o šeimos gydytojas aplinkraštyje rampa globėju?“.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/i-vegele.jpg" alt="Igno Vėgelės pasisakymas" /></p>
<h2>Lietuvoje tris kartus padidėjo išpilamų vakcinų kiekiai</h2>
<p>Iš pradžių pradėti be tėvų sutikimo skiepyti 16 metų sulaukę asmenys, dabar pereita ir gerokai prie jaunesnių – asmenų nuo 12 m. Prie to pridėkime ir savivaldybių skiriamas dovanas už skiepus, privilegijas kelionėms, pramogoms, išsiimant galimybių pasus. Ekspertų raginimus suskubti skiepytis, mat rudenį galimai laukia dar vienas pandemijos protrūkis ir tolesnis gyvenimas karantino sąlygomis. Raginimai skiepytis vaikus, mat tai padės rudenį sugrįžti į kontaktinį ugdymą. Ir staiga pranešama, kad vakcinos vis tiek yra nesunaudojamos, jos išpilinėjamos.</p>
<p>Pažymima, kad birželio 13 d. SAM atstovas Lukas Galkus pranešė apie „liūdną“ statistiką, mat išpilamų vakcinų nuo COVID-19 kiekis išaugo net tris-keturis kartus:[6] „Iš tiesų padidėjo tie kiekiai, jei mes balandžio mėnesį turėjome per savaitę išpilamų 10-20 vakcinų dozių, gegužę – 50-60, o dabar matome, kad per pirmą birželio savaitę turėjome 239 išpiltas dozes“. Taipogi „Delfi“ pažymėjo, kad remiantis ministerijos duomenimis, nuo kovo mėnesio šalyje buvo išpilta apie 1,2 tūkst. vakcinų dozių, o bendrai sunaudota 1,9 mln. dozių.</p>
<p>L. Galkus pažymėjo, kad žmonės skiepytis dažnai ir neatvyksta, o tai – pagrindinė vakcinų utilizavimo priežastis. Esą netgi nėra tų, kurie lauktų prie durų, kad tik galėtų pasiskiepyti. Ir SAM atstovui galime pritarti – jei tokių asmenų būtų, kam tuomet reikalingas visas vakcinų reklamavimas, pasitelkiant kampaniją „Petys už laisvę“? Visgi, šioje vietoje logikos surasti galime – kad sumažinti išmetamų „veltui“ vakcinų kiekį, nuspręsta griebtis dar savo nuomonės neturinčių vaikų – juk bendraamžiai paragins ir šie pasiskiepys. Kaip gi būsi bendraamžių būryje vienintelis nepasiskiepijęs? Juk tėveliai neleis bendrauti su tokiu vaiku, mat šis galintis pasidalinti „užkratu“. Tad kelias minamas per vaikų diskriminacinius klausimus. </p>
<p>Nepaisant to, kad tokie kiekiai vakcinų yra utilizuojami, SAM pranešė, kad į Lietuvą atgabentos naujos vakcinų siuntos. Pažymima, kad birželio 10 d. buvo pristatytos gamintojų „Moderna“ bei „Janssen Pharmaceutica NV“ vakcinos – 18 tūkst. ir 9,4 tūkst. dozių.[7] SAM taipogi pažymi, kad šios siuntos bus realizuojamos ten, kur „labiausiai reikia“ – pagrinde bus tiekiamos toms savivaldybėms, kuriose fiksuojamas didžiausias sergamumas COVID-19.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/teenagers.jpg" alt="Skiepijimas nuo 16 metų" /></p>
<h2>Negalima gudrauti – jei nesiskiepijate, tokių pačių teisių neturėsite</h2>
<p>Sužinojus apie galimybių pasus ne tik Lietuvoje, bet ir skiepų sertifikatą visoje ES, galima buvo išgirsti įvairiausių nuomonių – vieni teigė vykdysiantys visus nurodymus, kad tik galėtų sugrįžti „į laisvę“, kiti kalbėję, jog kantriai lauks. Tiesa, pastarieji neneigė – jeigu susiklostys taip, kad vienaip ar kitaip bus priversti skiepytis, pažymai apie skiepus lėšų nepagailės ir ją susiveiks. Išties, toks „susiveikimas“ iš dalies gali būti pateisinamas, kai dabar ypatingai opi nesiskiepijusių diskriminacija. O žmonių tarpe netgi yra ir tokių, kurie skiepams paprasčiausiai alergiški ir vos pasiskiepijus gali ištikti anafilaksinis šokas, ko pasekoje – ir mirtis.</p>
<p>Tad natūralu, kad vykstant tokiai skiepų politikai, kokia ji yra dabar, tame tarpe paliečiant ir kontaktinio vaikų ugdymo klausimus, tėvai, auginantys alergiškus vaikus, nenoromis susimąsto apie galimas alternatyvas. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija iškart tam taria griežtą „Stop“ ir informuoja, kad geriau nerizikuoti bandyti jų pergudrauti. SAM praneša, kad įstaigos, atliekančios gyventojų vakcinavimą jau susiduria su gyventojų bandymais pergudrauti sistemą – mat kai kurie jau kreipiasi su bandymais gauti dokumentą apie atliktą skiepą nepasiskiepijus. SAM taipogi informuoja, kad už tokius bandymus gresia ir baudžiamoji atsakomybė: gali būti taikoma ne tik bauda arba areštas, bet ir laisvės atėmimas iki trejų, ketverių ar net penkerių metų. Mat nuo sunkios ligos ir mirties, sukeltos COVID-19 infekcijos, apsaugo ne įrašas apie vakciną, o pati vakcina.[8]</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/qr-code.jpg" alt="Įrašas apie skiepus" /></p>
<h2>Editos Žiobienės komentaras: kai kuriais atvejais vaikus reikia skiepyti privalomai</h2>
<p>Vaikų teisių apsaugos kontrolierė E. Žiobienė pritaria Vyriausybės sprendimui pradėti skiepyti ir 12-15 metų amžiaus grupę. Tačiau sprendimą, jei skiepui nepritaria vaiko tėvai ir šis gali kreiptis užtarimo į šeimos gydytoją, vertina „keistai“, mat tėvus reikia šviesti, o kai kuriais atvejais netgi užtikrinti privalomus skiepus vaikams. Pasak kontrolierės, pirmutinis žingsnis prasideda nuo tėvų švietimo apie vakcinas – esą svarbu tėvams suteikti visą reikalingą informaciją:[9]</p>
<blockquote>Akivaizdu, kad pirmiausiai reikėtų įtikinėti tėvus. Pirmas svarbiausias dalykas yra tėvams gauti pilną informaciją, kodėl vaikams reikia skiepytis, kad vakcina yra saugi ir kad ji yra ir Europos Sąjungos valstybėse taip pat paleista. Ir tada, aišku, sutikti skiepyti savo vaikus.</blockquote>
<p>Kontrolierė taipogi „Klaipėdos dienai“ pakomentavo situaciją, kuomet tėvai vis tiek yra kategoriškai prieš savo vaikų skiepijimą, tačiau nepaskiepytas vaikas suserga ir netgi sulaukia komplikacijų. Nors pats vaikas skiepytis norėjo ir tam pritarė medikai, o vieninteliai, kurie priešinosi, buvo vaiko tėvai. Pasak E. Žiobienės, tokiu atveju, jei gydytojų konsiliumas įvertina visas galimas kontraindikacijas konkretaus vaiko atveju ir pritaria skiepijimui, tuomet vaikas yra skiepijamas netgi ir prieš savo tėvų valią. Visgi, tikslaus atsakymo į klausimą kontrolierė, deja, bet nepateikė. Tiesa, E. Žiobienė taipogi pridūrė, jog tikisi, kad tokių atvejų praktikoje pasitaikys nedaug, o jei ir pasitaikys, esą tuomet turėsime ir teisminį procesą valstybėje, kadangi tai – išskirtinė situacija.</p>
Naujienos
Bendruomenė
