<h2>Jaunuoliai mėgsta saugumą ir sėslų gyvenimą</h2>
<p>Šalies jaunimas vis labiau dairosi į nuosavą būstą, o tą rodo ir atliktas Baltijos šalių tyrimas, kurio metu paaiškėjo, jog 18–29 metų amžiaus jaunimui yra itin svarbu gyventi sau priklausančiuose namuose. Tai rodo gyventojų sėslumą, o ketvirtadalis jaunuolių net pasisakė neketinantys keisti būsto visą gyvenimą. Taip pat paaiškėjo, kad gimę 1980–2000 metais renkasi saugesnį variantą ir nėra linkę rizikuoti, bet savo būsto vis tiek nori. Visgi, NT kainų augimo šešėlyje nuosavo būsto pirkimo vajus, tikėtina, sustos, nes, pasak ekspertų, jau dabar pasirinkę tokį kelią jauni žmonės susiduria su vis didesniais iššūkiais.</p>
<p>Vilniaus universiteto (VU) ir Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkams ėmus analizuoti asmenų, gimusių 1980–2000 m. laikotarpiu elgseną, buvo pastebėta daug įdomių dalykų. Pavyzdžiui, kad žmonės, gimę nestabilumo laikotarpiu, yra konservatyvesni ir mažiau linkę rizikuoti bei inovuoti[1].</p>
<blockquote>
<p>Kaip bebūtų keista, bet tyrimai parodė ir tai, kad žmonės, gimę ekonomiškai stabiliu augimo laikotarpiu yra labiau linkę į iniciatyvas, veržlumą, rizikos prisiėmimą.</p>
</blockquote>
<p>Mokslininkai pastebi, kad dėl šios priežasties daugelis pietų Europoje gyvenančių talentingų asmenų, mokykloje besimokiusių aukščiausiais balais, bet gimusių nestabilumo laikotarpiu, dažniau pasirenka valstybės tarnybą nei perkelia riziką ant savo pečių.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/nuoma-3.jpg" alt="" /></p>
<h2>Nuosavas turtas jauname amžiuje – virvė ant kaklo?</h2>
<p>Kad šalies jaunimas linkęs į saugų ir sėslų gyvenimą rodo ir išaugusi būsto pirkimo rinka. Tačiau čia vėlgi galima pastebėti, kad Lietuvos bankai būsto kreditus suteikia gana palankiomis sąlygomis, tad jaunuoliai dažnai apskaičiuoja, kad nuomotis būsto jiems paprasčiausiai neapsimoka, mat banko paskolos įmoka dažnai būna net mažesnė už nuomos kainą, o galų gale išsimokėjus, turtas atitenka paskolos mokėtojui.</p>
<p>Ir būsto kredito priešininkai dažnai bando įteigti, jog būsto įsigijimas jauname amžiuje su banko pagalba yra it virvė ant kaklo ir būtinai reiškia nuolatinį prisirišimą prie vienos vietos. Tačiau esant tokiam nuomos rinkos vajui, galima teigti, kad didmiestyje įsigytas butas, net ir pakeitus lokaciją, niekada neliks tuščias, o jo savininkas dar ir iš to užsidirbs.</p>
<p>Be to, įsigijęs savo nuosavą nekilnojamą turtą žmogus ir pasikeitus gyvenimo aplinkybėms (pavyzdžiui, esant šeimos pagausėjimui), nesunkiai gali pasikeisti turimą būstą į erdvesnį ir didesnį. </p>
<p>Didėjantį gyventojų susidomėjimą nuosavu NT rodo ir išaugę vidutinės būsto paskolos rodikliai. „Citadele“ banko statistika rodo, kad vidutinė Lietuvos gyventojams suteiktų būsto paskolų suma pernai metais buvo 29 proc. didesnė nei 2020 m. ir siekė 105 tūkst. eurų[2].</p>
<blockquote>
<p>Banko duomenimis, net 29 proc. banko klientų pernai metais būstui įsigyti skolinosi daugiau kaip 150 tūkst. eurų, penktadaliui prireikė 120–150 tūkst. eurų, o 15 proc. buvo suteiktas 100–120 tūkst. eurų finansavimas. 36 proc. banko klientų esą skolinosi mažesnę nei 100 tūkst. eurų sumą.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/namai.jpg" alt="" /></p>
<h2>Lietuviai nuosavam būstui teikia didelę reikšmę</h2>
<p>Apie tai, kad iš visų trijų Baltijos šalių lietuviai nuosavą būstą labiausiai kelia į prioritetų viršų, parodo ir „Luminor“ banko užsakymu atliktas tyrimas. Jo metu paaiškėjo, kad 70 proc. apklaustų 18–29 m. amžiaus lietuvių nuosavo būsto turėjimas atrodo itin svarbus. O štai estai atsiliko kiek mažiau (68 proc.), o gyvenimas nuosavame būste mažiausiai domino latvius (59 proc.)[4].</p>
<blockquote>
<p>„Luminor“ banko duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį buvo suteikta daugiau nei 1 300 būsto paskolų, o vidutinė paskolos suma siekė beveik 90 tūkst. eurų.</p>
</blockquote>
<p>Banko būsto kredito produkto vadovės Žydros Rakauskaitės teigimu, pirkdamas būstą žmogus turi apsvarstyti daug svarbių dalykų, todėl dalis jų per šį sudėtingą procesą ryžtasi eiti tik vieną kartą gyvenime. Būtent iš to esą ir susiformuoja sėslumas. Ji taip pat pastebėjo, kad maždaug kas dešimtas žmogus teigia, jog šiuo metu išvis negali sau tokio pirkinio leisti[4].</p>
<p>Keisdami gyvenamąją vietą, pasak Ž. Rakauskaitės, žmonės labiausiai bijo atsiradusių iššūkių ir nepatogumų kaip antai mokyklos keitimas vaikams, ilgesnė kelionė į darbą. Tačiau bet kokie pokyčiai, pasak jos, nėra blogi, priešingai, gali net ir suteikti daugiau naudos.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/jaunuoliai.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ieškos alternatyvų?</h2>
<p>Tačiau įsigyti nuosavą būstą taip stipriai augant jo paklausai ir traukiantis pasiūlai jau greitu metu gali tapti tikru iššūkiu. Todėl jaunimas, kuriam nepavyks to padaryti, jau dabar skatinamas apmąstyti ir galimas alternatyvas, jei svajonių būsto įsigijimą tektų nukelti vėlesniam laikui. </p>
<p>Viena iš tokių – ilgesnis gyvenimas su tėvais ir taupymas pradiniam būsto įnašui.</p>
<p>Anot NT nuomos projektų platformos „InRento“ įkūrėjo Gusto Germanavičiaus, pastaruoju metu šalyje mažėja gyvenančių nuosavuose butuose, o toks gyvenimo būdas labiau būdingas mūsų tėvams ir seneliams, kurie spėjo įsigyti nuosavą NT itin palankiomis sąlygomis žlugus sovietinei santvarkai[6].</p>
<p>Tačiau pastarąjį dešimtmetį, pasak jo, nuosavuose būstuose gyvenančių skaičius susitraukė nuo 92,2 proc. iki 88,6 proc., o jauni žmonės kaip alternatyvą būsto įsigijimui mato laikiną apsistojimą pas tėvus ar būsto nuomą.</p>
<blockquote>
<p>Eurostato duomenimis, beveik trečdalis 25–34 m. jaunuolių Lietuvoje renkasi dar glaustis pas tėvus namuose, o juos palieka vidutiniškai sulaukę 24,4 metų. Lyginant su bendru ES rodikliu, lietuviai keliais metais anksčiau skuba gyventi savarankiško gyvenimo, mat ES vidurkis yra 26,2 metai.</p>
</blockquote>
<p>Visgi, tarp alternatyvų yra ne tik gyvenimas su tėvais ar būsto nuoma. G. Germanavičius atkreipė dėmesį, kad norintys greičiau pradėti gyventi nuosavame būste jaunuoliai gali rinktis ir mikrobūstus arba konvertuojamas patalpas, kurių kaina yra gerokai mažesnė, o paklausa ateityje tik augs.</p>
<blockquote>
<p>„Nors didžioji dalis žmonių mikrobūstus dabar įsigyja kaip investiciją ir juos nuomoja, mikrobūstuose ateityje gyvens vis daugiau jų savininkų – jaunosios kartos atstovų“, – prognozavo G. Germanavičius[6].</p>
</blockquote>
<h2>Brangs ne tik būstai, bet ir nuoma</h2>
<p>Tuo tarpu sunkėjant būsto įsigijimo sąlygoms, neabejotinai taps sunkiau ir būstą išsinuomoti – padidės jo paklausa ir susiaurės pasiūla, kas leis nuomotojams pasinaudoti situacija. <a title="Valdžia vėl siautėja: ruošiasi apmokestinti absoliučiai visą nekilnojamąjį turtą" href="/valdzia-vel-siauteja-ruosiasi-apmokestinti-absoliuciai-visa-nekilnojamaji-turta">Svarstant įvesti turimų NT objektų mokestį</a>, mokestinis botagas kirstų ir besinuomojantiems būstą, o nuomojamą būstą<a title="Nauji NT mokesčiai: šansų įsigyti ar išsinuomoti būstą mažėja iki minimumo" href="/nauji-nt-mokesciai-sansu-isigyti-ar-issinuomoti-busta-mazeja-iki-minimumo"> siūloma apmokestinti papildomu nuo 0,1 iki 0,3 proc. siekiančiu tarifu</a>.</p>
<p>Nuomos kainą kels ir <a title="Paskolų įmokos netrukus didės 40–60 eurų, bet apie refinansavimą galvoja nedaugelis" href="/paskolu-imokos-netrukus-dides-40-60-euru-bet-apie-refinansavima-galvoja-nedaugelis">augantis EURIBOR palūkanų dydis</a>, kuris, prognozuojama, jau iki šių metų pabaigos pasieks 1 proc. ir nesustodamas kils toliau.</p>
<p>O štai sostinėje, prognozuojama, kad ne tik augs nuomos kainos, bet ir butų pasirinkimas bus skurdesnis, mat tikimasi, jog NT rinką vienaip ar kitaip paveiks į šalį plūstelėję ukrainiečiai.</p>
