Daugėja netikrų e-parduotuvių: kaip nepakliūti sukčiams į nagus

Suprasti akimirksniu
Internetinės parduotuvės
Kadangi pastaruoju metu vis daugiau žmonių perka internetu, drauge padaugėjo ir netikrų internetinių parduotuvių. (Andrea Piacquadio/Pexels nuotrauka)

Verslas persikėlė į internetą, bet tuo pačiu keliu pasekė ir sukčiai

Prasidėjus koronaviruso pandemijai daugeliui žmonių bei verslų teko patirti ne vieną mėnesį trunkančius karantinus. Vargu ar ką stebina tai, jog užsidarius ar pilnai neveikiant fizinėms parduotuvėms bei žmonėms sėdint namuose smarkiai padaugėjo elektroninių parduotuvių. Deja, tačiau lygiai taip pat atsiranda vis daugiau netikrų e-parduotuvių, kuriose žmonės praranda ne vieną dešimtį ar šimtus eurų, o kai kuriais atvejais – dar ir svarbius savo duomenis.

Būtent todėl vartotojai, kurie mėgsta užsisakyti prekes ir paslaugas internetu, turėtų visada atsargiai rinktis internetinę svetainę ir niekada neprarasti budrumo. Visgi didesnė dalis žmonių pernelyg greitai patiki į elektroninį paštą atėjusiu nuolaidų pasiūlymu ar viliojančiomis reklamomis socialiniuose tinkluose bei kitose vietose. Deja, tačiau vartotojai dažnai susimąsto apie saugumą bei e-parduotuvės patikrinimą tik tada, kai taip ir negauna žadėtų prekių ar paslaugų.

Jeigu norite išvengti tokios nemalonios patirties, verta įsidėmėti svarbiausias saugaus apsipirkimo internetu taisykles. Jos yra gan nesudėtingos ir užtruksite vos kelias ar keliolika minučių, kad patikrintumėte negirdėtą, jums įtarimų keliančią interneto svetainę.

Apsisaugoti nuo sukčių yra gan paprasta

Jei užsisakote paslaugas ar prekes e-parduotuvėse, tačiau vis dar nežinote kaip apsisaugoti nuo sukčių, tiesiog įsidėmėkite kelias svarbias taisykles, kurių verta nuolat laikytis. O jos ganėtinai paprastos:

  1. Paieškokite klientų atsiliepimų. Geriausia jų ieškoti socialiniuose tinkluose, įvairiuose puslapiuose, kuriuose galima viešai palikti nuomonę ir panašiai. Tikėtina, jog apie ilgiau veikiančią fiktyvią e-parduotuvę rasite daugybę blogų atsiliepimų ir perspėjimų, todėl net nebereikės įdėmiau nagrinėti pačios interneto svetainės.
  2. Atkreipkite dėmesį į e-parduotuvės adresą, pavadinimą ir joje pateiktą tekstą. Jeigu interneto svetainės pavadinime yra klaidų ar pačiame puslapyje pilna gramatinių klaidų, didelė tikimybė, kad tinklalapis nėra tikras ir buvo paskubomis sukurtas tik tam, kad išviliotų jūsų pinigus ar svarbius duomenis. Be to, patikrinkite, ar interneto adresas yra pakankamai saugus ir prasideda https trumpiniu bei šalia jo matosi spynelės simbolis. O jeigu e-parduotuvės adresas baigiasi trumpiniu .org arba .net, vertėtų žvelgti į ją kiek atsargiau, nes tokie trumpiniai retai kada naudojami tikroms elektroninėms parduotuvėms.
  3. Patikrinkite kada buvo registruota interneto svetainė. Tokį žingsnį galite atlikti pasinaudoję WHOIS duomenų baze. Žinoma, ne visos naujos e-parduotuvės yra netikros, tačiau jeigu pastebėjote, jog interneto svetainė atrodo gan įtartinai ir dar įregistruota neseniai – verta susimąstyti. O jeigu e-parduotuvė tariamai reprezentuoja žinomus prekinius ženklus, kurių veiklos istorija yra ilga bei nesutampa su e-parduotuvės atsidarymo laiku, tuomet tai – gan aiškus ženklas, jog lankotės galimai sukčių sukurtoje fiktyvioje interneto svetainėje.
  4. Pažiūrėkite kokie įmanomi atsiskaitymo už paslaugas ar prekes būdai. Geriausia rinktis atsiskaitymą per elektroninę bankininkystę, nes sukčių sukurtos e-parduotuvės labai retais atvejais turi tokią galimybę. Taip pat sukčiai nesuteikia galimybės atsiskaityti grynaisiais pinigais. Dauguma fiktyvių interneto svetainių prašo pervesti pinigus bankiniu pavedimu arba mokėjimo kortele. Be to, stebėkite, ar bandant atsiskaityti nereikalaujama net kelis kartus suvesti kreditinės arba mokėjimo kortelės duomenis, nes tai gali būti požymis, kad svetainės kūrėjai stengiasi išgauti svarbius duomenis arba išvilioti pinigus.
  5. Atkreipkite dėmesį į kontaktinę informaciją. Jei kontaktai išvis nėra pateikti ir tiesiog rašoma, jog su klientu bus susisiekta jo paties kontaktais, tai yra gan įtartina ir dažniausiai už tokios e-parduotuvės slepiasi sukčiai. Taip pat kai kuriose fiktyviose interneto svetainėse gali būti nurodyti elektroninio pašto adresai, tačiau jie būna bendriniai. T. y., baigiasi @gmail.com, @yandex.com, @yahoo.com ir pan.
  6. Nesusiviliokite įtartinai mažomis kainomis. Dažnai sukčiai prisivilioja aukas siūlydami įtartinai mažas kainas ar itin dideles, bet labai trumpai galiojančias nuolaidas. Jeigu prekių kaina yra tokia maža, kokios nesate regėję jokioje kitoje parduotuvėje, verta atidžiau įvertinti, ar tai nėra tik fiktyvi e-parduotuvė.
  7. Patikrinkite prekių apmokėjimo, užsakymo, pristatymo bei grąžinimo sąlygas, privatumo politiką. Jeigu tokių skilčių išvis nerandate, didelė tikimybė, jog lankotės sukčių sukurtoje fiktyvioje elektroninėje parduotuvėje.

Net jei iki šiol dar nesate nukentėję nuo sukčių, visada elkitės itin apdairiai ir neskubėkite sumokėti už prekes ar paslaugas neįsitikinę, kad jūsų išsirinkta interneto svetainė yra tikra. Deja, tačiau drąsiai pirkdami iš negirdėtų e-parduotuvių, kurių atidžiai nepatikrinote, kasdien rizikuojate netekti pinigų ar atskleisti svarbią informaciją apie save. Fiktyvių interneto svetainių atsiranda nuolatos, o karantino bei švenčių laikotarpiu jų kiekis dar labiau šokteli į viršų.

Jei patikėjote sukčiais – nedelskite ir kreipkitės į policiją bei banką

Jei visgi per vėlai sužinojote kokių žingsnių imtis, kad nepakliūtumėte į sukčių paspęstas žabangas ir jau pervedėte pinigus, tačiau įtariate, kad tapote nusikaltimo auka bei negavote žadėtų prekių ar paslaugų – nedelskite. Iš karto dėl galimai fiktyvios interneto svetainės ir prarastų pinigų kreipkitės į teisėsaugos institucijas bei savo banką ar kitą mokėjimo paslaugų teikėją, kurio paslaugomis pasinaudojote pervesdami pinigus sukčiams.

Mokėjimo paslaugų teikėjas privalo imtis visų priemonių, kokios tik yra įmanomos, kad atsektų minėtąją mokėjimo operaciją ir sustabdytų mokėjimą. Jei nedelsite ir greitai pranešite apie sukčiams išsiųstus pinigus, dar turėsite vilties atgauti lėšas, nors toji viltis, deja, gan menka.

Būtina įsidėmėti, kad mokėjimo paslaugų teikėjui nesugebėjus atgauti pinigų, klientas gali raštu paprašyti perduoti visą su transakcija susijusią informaciją. Tokiu atveju mokėjimo paslaugų teikėjas privalo paklusti prašymui, o nukentėjusysis galės imtis teisinių priemonių, t. y., kreiptis į policiją ir teismą. O jei ateityje ir vėl norėsite apsipirkti dar negirdėtoje elektroninėje parduotuvėje, visada laikykitės aukščiau aprašytų patarimų. Taip sumažinsite riziką pataikyti į sukčių žabangas iki minimalaus lygio.