Nepalaužiama laikyta JAV parama Ukrainai gali išblėsti
Nuo pat invazijos į Ukrainą praėjusių metų vasario mėnesį pradžios, JAV ir Ukraina demonstravo vieningą poziciją, prezidentai Joe Bidenas ir Volodymyras Zelenskis, atrodo, užmezgė tvirtą draugystę ir puikiai supranta šio bendradarbiavimo svarbą bei reikšmę. Tačiau pastaruoju metu dvišaliams valstybių santykiams iškilo pavojus, o anonimais likti pageidaujantys aukšto rango JAV pareigūnai puse lūpų kalba apie tai, kad netolimoje ateityje šis bendradarbiavimas gali reikšmingai suprastėti.
Priežasčių santykių suprastėjimui netrūksta. Vis daugiau diskutuojama apie tai, kaip ir kada karas Ukrainoje turėtų baigtis. Ukraina ne tik siekia atsikovoti teritorijas, prarastas beveik prieš dešimtmetį, tačiau ir demonstruoja JAV nesuprantamą užsispyrimą dėl kovų Bachmute.
Negana to, JAV žvalgybos informacija neseniai atskleidė ir tai, kad su dujotiekio „Nord Stream“ sprogimais gali būti susijusios Ukrainai palankios organizacijos. Tai įdomus pareiškimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad kurį laiką daugėjo įrodymų, kad sabotažą galimai įvykdė ne kas kitas, bet JAV.
Savo ruožtu Ukraina taip pat gali abejoti amerikiečių atvirumu bei deklaruojama parama ir vienybe. Nors J. Bideno administracija nevengia kaltinti Rusijos dėl Ukrainoje vykdomų karo nusikaltimų, Pentagonas atsisako šių nusikaltimų įrodymus perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT) Hagoje.
Kovos dėl Bachmuto prasmė vis labiau kvestionuojama
Šiuo metu bene aktyviausi Ukrainos ir Rusijos pajėgų mūšiai vyksta Bachmute. Miestas tapo pagrindiniu kovos centru, o tiek puolanti Rusija, tiek ir besiginanti Ukraina patiria reikšmingų nuostolių.
Tačiau nepaisant to, Ukraina atsisako atsitraukti ir palikti sugriautą miestą, o tokia pozicija nėra suprantama anapus Atlanto, kur JAV administracijos pareigūnai nerimauja, kad Ukraina Bachmute netenka per daug pajėgumų ir dėl to, nebegalės surengti efektyvaus kontrpuolimo.
„Tikrai nenoriu nuvertinti didžiulio darbo, kurį ukrainiečių kariai ir lyderiai įdėjo gindami Bachmutą, tačiau manau, kad tai daugiau simbolinė, o ne strateginė ir operatyvinė vertė“, – neseniai sakė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas[1].
Iš tiesų ne tik kai kurie Vakarų sąjungininkai, tačiau ir patys ukrainiečiai vis dažniau kritikuoja tolesnį, jau beveik devynis mėnesius trunkantį mūšį ties Bachmutu. Skelbiama, kad net patys Ukrainos kariai piktinasi vadų įsakymu nesitraukti.
„Bachmutas – tai miestas iš stiklo, plytų ir nuolaužų, kurios traška po kojomis kaip čia kovojusių žmonių likimai“, – tviteryje rašė vienas ukrainiečių karys.
JAV karinis analitikas Michaelas Kofmanas teigia, kad keliaujant po frontą, iš Ukrainos karių ir net pačių piliečių lūpų dažnai girdima abejonė, ar kovos dėl Bachmuto iš tiesų yra vertos tiek daug žmonių gyvybių[2]. Abejones vis drąsiau reiškia ir žiniasklaida.
„Tikiuosi, kad Ukrainos vadovybė tikrai, tikrai, tikrai žino, ką daro Bachmute“, – tviteryje rašė laikraščio „Kyiv Independent“ žurnalistė Illia Ponomarenko.
JAV partneriai tokias abejones reiškia jau seniai. Robas Lee, buvęs JAV jūrų pėstininkų karininkas, dabar dirbantis Užsienio politikos tyrimų institute, teigia, kad Bachmutas nebėra tinkama vieta suduoti lemiamą smūgį Rusijos pajėgoms.
Negana to, sparčiai netenkant vyrų ir technikos Bachmute, Ukrainai tenka vis aktyviau prašyti naujų karinės paramos siuntų iš Vakarų. Dalis JAV pareigūnų taip pat ima piktintis tuo, pažymint, kad ištekliai yra tiesiog išeikvojami nebūtinoms kovoms.
Be to, kyla nepasitenkinimas ir dėl to, kad Ukraina, nesulaukusi reikalaujamų ginklų, dažnai skuba Vakarams ir ypač JAV pažerti priekaištų, tačiau deramo dėkingumo dėl jau gautos milijardinės paramos dažnai neparodo.
Kaltė už „Nord Stream“ sprogdinimus verčiama Ukrainai
Situaciją kaitina ir tai, kad neseniai paviešintame JAV žvalgybos vertinime teigiama, kad „proukrainietiška grupuotė“ yra atsakinga už „Nord Stream“ dujotiekių sprogdinimą praėjusį rudenį.
Staiga pasirodžiusioje naujoje žvalgybos informacijoje tarsi paneigiama teorija, jog būtent Maskva yra atsakinga už vamzdynų, kuriais į Europą buvo tiekiamos rusiškos dujos, sabotažą, taip kaltę permetant Ukrainai palankioms jėgoms.
JAV žvalgybinėje ataskaitoje teigiama, kad praėjusių metų rugsėjį „proukrainietiška grupuotė užpuolė dujotiekį „Nord Stream“. Ataskaitoje taip pat teigiama, kad tokio sabotažo vykdytojai buvo „Rusijos prezidento priešininkai“, tačiau nenurodoma, kas buvo šios grupuotės nariai ir kas organizavo bei apmokėjo operaciją, kuriai reikėjo kvalifikuotų narų ir sprogmenų ekspertų[3].
Tiesa, JAV pareigūnai mano, kad dalyvavę asmenys tikriausiai buvo Ukrainos arba Rusijos piliečiai ir kad nė vienas iš jų nebuvo amerikietis ar britas.
Žinoma, viešai JAV žvalgybos analitikai šia tema nediskutuoja, vengia pareikšti, kad apie sabotažą galėjo žinoti Ukrainos prezidentas V. Zelenskis ar jo padėjėjai, tačiau manoma, kad J. Bideno administracija Kijevui davė suprasti, kad tam tikri veiksmai už Ukrainos sienų nebus toleruojami.
Tokia informacija stebina ne tik dėl viešo pripažinimo, kad Maskva su sprogdinimu galėjo būti ir nesusijusi, bet ir dėl to, kad pastaraisiais mėnesiais nestigo informacijos apie tai, kad būtent JAV galimai vykdė sabotažą ir susprogdino dujotiekį, kuris lėmė milžinišką Europos priklausomybę nuo Rusijos.
Dabartinis kaltės permetimas „proukrainietiškai grupuotei“ galėtų būti suprantamas kaip tam tikras JAV „rankų nusiplovimas“.
Įdomu ir tai, kad pranešimai iš JAV pasirodė iš karto po to, kai Vokietijos žiniasklaida ėmė skelbti, jog būtent vokiečių valdžios institucijoms pavyko nustatyti, koks laivas buvo panaudotas dujotiekių sabotažo operacijai.
Vokietijos leidiniai pranešė, kad penkių vyrų ir vienos moters grupė, pasinaudojusi suklastotais pasais, išsinuomojo jachtą iš Lenkijoje įsikūrusios bendrovės, priklausančios Ukrainos piliečiams.
Taip pat pranešta, kad žvalgyba nurodė, jog už šio išpuolio galėjo stovėti proukrainietiška grupuotė, tačiau Vokietijos valdžios institucijos kol kas nerado jokių galutinių įrodymų.
Pentagonas slepia Rusijos karo nusikaltimų įrodymus?
JAV ir Ukrainos santykiams gali pakenkti ir tai, kad Pentagonas Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT) nesutinka perduoti įrodymų apie užfiksuotus Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje. Manoma, kad tai yra daroma dėl to, kad pati Maskva negalėtų pateikti įrodymų apie amerikiečių padarytus nusikaltimus.
Dar vasario 3 d. Nacionalinio saugumo taryba sušaukė neeilinį posėdį situacijai, kuri pačiose valstijose vertinama nevienareikšmiškai, išspręsti. Gynybos sekretorius L. Austinas atkakliai gynė savo poziciją neperduoti duomenų ir teigė, kad galutinį sprendimą turėtų priimti prezidentas J. Bidenas, tačiau respublikonų senatorius Lindsis Grehemas reikalauja, kad Pentagonas paviešintų visą informaciją.
„Gynybos ministerija pasipriešino teisės akto pakeitimui, priimtam balsų dauguma, o dabar bando pakenkti įstatymo tekstui ir dvasiai. Man atrodo, kad Pentagonas čia yra problema. Kuo greičiau pateiksime informaciją Tarptautiniam baudžiamajam teismui, tuo geriau“, – sakė L. Grehemas[4].
Tarybos atstovė Adrienne Watson taip pat pabrėžė, kad rusai yra atsakingi už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, ir kad ukrainiečiai nusipelno teisingumo.
„JAV remia įvairius tyrimus, kuriais siekiama nustatyti atsakingus asmenis, be kita ko, pasitelkiant Ukrainos prokurorą, Jungtines Tautas, ESBO ir Tarptautinį baudžiamąjį teismą“, – sakė A. Watson.
Pati viceprezidentė Kamala Harris Miuncheno saugumo konferencijoje viešai apkaltino Rusiją karo nusikaltimais Ukrainoje ir paskelbė, kad Vašingtonas bendradarbiaus su visais tarptautiniais tyrėjais.
Visgi, dalis teisės ekspertų mano, kad JAV priešiškos jėgos gali pasinaudoti TBT pateiktais duomenimis ir vėliau patraukti baudžiamojon atsakomybėn jau amerikiečių karius.
Dar 2001 m. JAV Kongresas priėmė Amerikos tarnautojų apsaugos įstatymą, kuris apribojo paramą TBT ir neleido JAV pajėgoms dalyvauti taikos palaikymo misijose.
Tačiau vėliau Kongresas šį įstatymą iš dalies pakeitė, o pernai dar ir papildė. Pagal paskutinius pakeitimus JAV vyriausybė gali tik padėti TBT tiriant ir persekiojant užsienio asmenis už nusikaltimus, susijusius su situacija Ukrainoje[5].
Šių metų vasario mėnesį Ukrainos generalinis prokuroras Andrėjus Kostinas paskelbė, kad nuo invazijos pradžios Ukrainos valdžios institucijos suskaičiavo daugiau kaip 65 000 karo nusikaltimų atvejų.
Be diplomatinių nesutarimų ir pasaulėžiūrų skirtumų karo laimėti nepavyks
Nors augantys Ukrainos ir JAV nesutarimai gali būti didesnio konflikto, galimai paveiksiančio karo eigą, užuomazgos, ekspertai teigia, kad J. Bideno administracija ir toliau nekeičia savo politikos ir rengiasi įgyvendinti duotus pažadus dėl paramos Ukrainai iki pat jos pergalės.
Kaip teigia buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos specialusis pasiuntinys Ukrainoje Kurtas Volkeris, tokiose įtemptose situacijose visada yra tam tikra trintis, tačiau tiek jis, tiek ir daugelis kitų stebėtojų pripažįsta, kad transatlantinis aljansas ir toliau demonstruoja gana solidžią vienybę.
„Matau nedidelius įtrūkimus, tačiau jie ir menki nesutarimai ar skirtingi požiūriai tarp JAV ir Ukrainos egzistavo dar prieš didžiąją vasario invaziją. Zelenskis anksčiau yra išsakęs aštrių pastabų JAV atžvilgiu, o Baltieji rūmai yra išreiškę nesutikimą su juo – viešai ir privačiai – dėl konkrečių aspektų, tačiau tai nepakeitė ir nesumažino bendros JAV paramos ir partnerystės“, – teigia Shelby Magid, Atlanto tarybos Eurazijos centro direktoriaus pavaduotoja.
