<h2>Kol vienos įmonės mažina apsukas, kitoms – pats pikas</h2>
<p>Kol vieni verslo sektoriai dėl patiriamos krizės traukiasi, kiti Lietuvoje išgyvena aukso amžių. Su panašiu paradoksu susiduriama ir ieškant darbuotojų. Vienoms įmonėms optimizuojant savo veiklą ir atleidžiant žmones, kitos jų ieško ir toliau, tačiau teigia susiduriančios su sunkumais – kartais reikalingų sričių darbuotojų tenka „griebtis“ ir iš mažesnių miestelių, kasdien jiems užtikrinant pavėžėjimą iki darbo vietos. O štai darbdavių reikalavimai darbuotojui tik plečiasi – kone pusė jų kaip reikalavimą būsimam darbuotojui nurodė anglų kalbos išmanymą, o per pastaruosius mėnesius augant kai kurių darbuotojų poreikiui, traukėsi siūlomas darbo užmokestis.</p>
<blockquote>
<p>Užimtumo tarnybos (UT) duomenimis, šalyje šiuo metu ieškančių darbo yra net 10 kartų daugiau nei jį siūlančių[1]. Iš viso rugsėjo pradžioje Lietuvoje buvo registruota 150 tūkst. darbo neturinčių asmenų, o tai yra beveik 10 kartų daugiau nei laisvų darbo vietų (15,3 tūkst.). Didžiausias darbuotojų trūkumas fiksuojamas apdirbamosios gamybos įmonėse: baldų, čiužinių, viršutinių drabužių siuvimo, žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų perdirbimo ir konservavimo, šviežių konditerijos kepinių ir pyragaičių bei duonos gamybos veiklas vykdančiose įmonėse.</p>
</blockquote>
<p>Pasak didžiausios duonos, užkandžių ir šaldytos produkcijos gamintojos Baltijos šalyse „Mantinga“ personalo direktorės Nijolės Daukšienės, darbuotojų trūksta ir dėl įmonės vykdomos plėtros – pamažu dairomasi darbuotojų tiek jau veikiančioms, tiek dar pradėsiančioms veikti naujoms gamybinėms linijoms.</p>
<p>Susiduriant su darbuotojų trūkumu, dairomasi ir į mažesnių miestelių gyventojus. Pasak N. Daukšienės, vien Marijampolėje įsikūrusioje „Mantingoje“ šiuo metu dirba apie 500 darbuotojų, kurie atvyksta į darbą iš Alytaus, Šakių, Kybartų ir kitų aplinkinių miestelių. Kasdien į vieną pusę įveikiama ir po 60 km.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/darbinnkas.jpg" alt="" /></p>
<h2>Vien lietuvių kalbos žinių nebepakanka</h2>
<p>Tačiau norint įsidarbinti į geresnę darbo vietą, nebepakanka tik lietuvių kalbos žinių – būtina mokėti ir bent vieną užsienio kalbą, pageidautina – anglų. Rugpjūčio 16 – rugsėjo 4 dienomis atliktos apklausos parodė, kad <a href="http://www.cvonline.lt">www.cvonline.lt</a> įmonių publikuojamuose darbo skelbimuose vyrauja populiariausias reikalavimas – anglų kalbos mokėjimas (45 proc. darbo pasiūlymų)[4].</p>
<p>O štai antroji pagal populiarumą buvo ne užsienio, bet ta pati valstybinė lietuvių kalba – jos buvo prašoma 27 proc. darbo skelbimų. Tarp kitų reikalaujamų užsienio kalbų nugulė ir rusų (1%), lenkų (1%), prancūzų, vokiečių, ispanų bei švedų kalbos.</p>
<p>Pastebėta, kad negausiai, tačiau esą pasitaiko ir tokių darbo pasiūlymų, kuriuose reikalaujama mokėti danų, estų, italų, latvių, norvegų, olandų, rumunų ar kitas kalbas. Dažniau tikimasi iš kandidato, kad jis mokės bent dvi užsienio kalbas.</p>
<blockquote>
<p>Remiantis apklausos duomenimis, respondentai darbe dažniausiai vartoja anglų (44 %), rusų (36 %), vokiečių (4 %) ir lenkų (3 %) kalbas[4].</p>
</blockquote>
<h2>Kalbos reikalavimai priklauso nuo darbo srities</h2>
<p>Ne paslaptis, kad kai kurios sferos išties reikalauja specifinių kalbos žinių. Nesuklysime teigdami, kad anglų kalba yra neatsiejama nuo informacinių technologijų srities, o iš klientų aptarnavimo srityje dirbančių darbuotojų yra reikalaujama mokėti 2–3 užsienio kalbas, įprastai: anglų, lietuvių ir rusų kalbų trijulę.</p>
<p>Transporto srityje be anglų ir rusų kalbų ne mažiau svarbi ir lenkų, o bankininkystės srityje – skandinavų kalbos. </p>
<p>Tačiau net 86 proc. respondentų mano, jog jiems reikėtų įgyti užsienio kalbos žinių arba jas patobulinti. Tarp nurodytų populiariausių kalbų, kurias rinktųsi apklausos respondentai, įsitaisė anglų (58 %), rusų (13 %) ir vokiečių kalbos (11 %)[4].</p>
<h2>Kaip bėgant laikui keičiasi darbo rinka?</h2>
<p>Štai siūlomas darbas transporto vadybininkui Vilniuje – greta visų atsakomybių privaloma puikiai mokėti ir bent vieną iš užsienio kalbų žodžiu bei raštu – anglų, rusų, prancūzų, lenkų kalbas. Už turimas kompetencijas darbuotojui siūloma 1 500–2 500 eurų mėnesinė alga į rankas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/darbo-skelbimas.png" alt="" /></p>
<p>Puikių anglų ir (arba rusų) kalbos žinių reikalaujama ir iš administratorių. Štai Vilniuje už šią poziciją siūlomi 1 247 eurai per mėnesį neatskaičius mokesčių.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/darbo-skelbimas-1.png" alt="" /></p>
<p>Anglų kalbos neabejotinai reikalaujama ir iš vadovų – norėdamas dirbti klientų aptarnavimo operacijų vadovu taip pat turite mokėti anglų kalbą. Ir tai – vos keli pavyzdžiai iš visos darbo rinkos, kurioje gausu reikalavimų darbuotojui, o juos dar labiau sustiprina ir didžiulė konkurencija.</p>
<p>Situacija darbo rinkoje pakito ne tik dėl dažnesnių užsienio kalbos reikalavimų, bet ir dėl kvalifikuotos darbo jėgos augimo. Užimtumo tarnybos stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė pastebėjo, kad būtent tarp aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir buvo fiksuotas didžiausias įsidarbinimo rodiklis[6]. Anot jos, rugpjūtį tokius darbus pradėjo dirbti 30 proc. daugiau darbo ieškančių asmenų nei liepą.</p>
<p>Penktadaliu (19,6 proc.) augo ir dirbančiųjų vidutinės kvalifikacijos darbus skaičius. Daugiau nei liepą įsidarbino medienos meistrais, autobusų ir troleibusų vairuotojais, siuvimo ir siuvinėjimo mašinų operatoriais, metalo apdirbimo staklių operatoriais, pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikais, mokytojų padėjėjais, judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatoriais, pakavimo, pilstymo į butelius ir ženklinimo etiketėmis operatoriais, dailidėmis ir kt. </p>
<blockquote>
<p>O štai mažiausiai (13,3 proc.) padidėjo dirbančių nekvalifikuotus darbus skaičius.</p>
</blockquote>
<h2>Mažėjo siūlomas darbo užmokestis</h2>
<p>Nepaisant išaugusio darbuotojų poreikio, kaip pastebi J. Zemblytė, darbdavių siūlomas darbo užmokestis lyginant su liepa, sumažėjo 2,4 proc.[6] Didžiausius atlyginimus esą buvo pasiruošusios mokėti informacijos ir ryšių bei statybos veiklą vykdančios įmonės.</p>
<blockquote>
<p>Didžiausias vidutinis darbo užmokestis siūlytas programinės įrangos ir taikomųjų programų kūrėjams ir analitikams (2,2 tūkst. Eur/mėn. prieš mokesčius), gydytojams (2 tūkst.), verslo paslaugų ir administracijos vadovams (2 tūkst.), pardavimo, rinkodaros ir plėtros vadovams (1,8 tūkst.), gamybos ir statybos vadovams (1,8 tūkst.), veterinarams (1,8 tūkst.), elektros technologijų inžinieriams (1,7 tūkst.), duomenų bazių ir tinklų specialistams (1,7 tūkst.).</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/uzmokestis.jpg" alt="" /></p>
<h2>Keisdami darbą keičia ir kryptį</h2>
<p>Šiuolaikinis darbo žmogus toli gražu nesilaiko nagais ir ragais įsikibęs vieną įmonę. Įmonės „Kantar“ atliktas tyrimas parodė, kad keisdamas darbą žmogus dažnai kartu keičia ir profesinę kryptį[8]. Net trečdalis Lietuvos gyventojų teigė šiemet arba jau pakeitę darbą arba ketinantys jį pakeisti.</p>
<blockquote>
<p>„Ši tendencija darbdaviams reiškia, kad reikia atsižvelgti į darbuotojo poreikius: kokių motyvacinių priemonių tikimasi ir kas jiems [darbuotojams] yra darbo prasmė“, – komentavo „Kantar“ personalo ir komunikacijos vadovė Živilė Janukonienė[8].</p>
</blockquote>
<p>Ž. Janukonienė atkreipė dėmesį, kad dažniausia darbo keitimo priežastis yra nepakankamos motyvacinės priemonės ir menkesnis nei tikisi darbuotojas, darbo užmokestis. Pasak jos, darbuotojai tikisi ir lankstaus darbo grafiko: galimybės dirbti nuotoliniu būdu ar net dirbti iš kitos šalies, turėti daugiau laisvesnių nuo darbo dienų ir pan.</p>
