<h2>Estai labiausiai yra linkę dirbti atostogų metu </h2>
<p>Už darbą atostogų metu anksčiau buvo galima sulaukti kreivų žvilgsnių bei nuomonių, kad tokiu būdu žmogus siekia sulaukti dėmesio iš darbdavio ir pagaliau gauti tą pelnytą paaukštinimą. Visgi, kuo toliau, tuo labiau darbas atostogų metu jau tampa įprastu reiškiniu, o tarp darbdavių vis dažniau vartojamas ir naujadaras „darbostogos“. Baltijos šalyse atlikus tyrimą paaiškėjo, kad labiausiai po darbo valandų linkę dirbti estai, o lietuviai nedaug atsilieka nuo latvių ir rikiuojasi trečioje vietoje. Ar tai nauja „mada“ ir tiesus kelias į psichinį išsekimą, ar tokia yra nauja realybė, į darbinius reikalus žmogų įsukanti taip, kad šis net pamiršta turintis ir asmeninį gyvenimą?</p>
<p>CV-Online trijose Baltijos šalyse atliktas tyrimas parodė, kad net 83 proc. apklausos dalyvių iš Estijos nurodė, kad jiems teko dirbti atostogų metu. Tarp latvių ir lietuvių šis reiškinys paplitęs gerokai mažiau ir atitinkamai sudarė 50 ir 48 proc.[2]</p>
<p>Lietuvoje iš apklaustų 2 168 respondentų, 67 proc. pareiškė šiemet jau atostogavę, tačiau net ir atostogų metu darbo visiškai iš galvos neišmetę: 16 proc. atsiliepinėjo į telefoninius skambučius ir tikrino el. paštą, atsakinėjo į užklausas, 10 proc. dirbo kompiuteriu, ir 4 proc. net vyko į darbą.</p>
<p>Kaip parodė apklausa, lietuviai dažniausiai ryždavosi nutraukti savo poilsį atostogų metu dėl savo perfekcionizmo – manė, jog niekas kitas neatliks užduočių geriau nei jie patys (25 proc.). Sekanti priežastis, išgynusi atostogautojus iš užtarnauto poilsio buvo ta, jog jų nebuvo kam pavaduoti (21 proc.) arba susiklostė nenumatyta situacija (19 proc.)[ref 3].</p>
<p>Tačiau kaip liaudies išmintis byloja – nemokamas sūris būna tik pelėkautuose. Tas galioja ir užkietėjusiems darboholikams bei perfekcionistams, kurie dėl gerų norų padėti įmonei kenčia patys, o kaip žinia, „nuvarytus arklius nušauna“. Arba tariant humaniškiau – nebepajėgūs ir perdegę darbuotojai pakeičiami kitais nepaisant to, kiek naktų jie nemiegojo ar kiek savo atostogų dirbo.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/online.jpg" alt="" /></p>
<h2>Poilsis priklauso nuo užimamų pareigų</h2>
<p>Kadangi vis daugiau žmonių per atostogas dirba, sugrįžę po jų jie dažnai jaučiasi nepailsėję arba pailsėję nepakankamai. Štai atliktas tyrimas parodė, kad net 58 proc. respondentų jautėsi pailsėję tik iš dalies, visiškai pailsėjo 34 proc., o visiškai nepailsėję buvo 8 proc. respondentų[2]. </p>
<p>Šioje vietoje sulaužomas dar vienas stereotipas, jog daugiausiai dirbti tenka paprastiems darbuotojams, o vadovai neva sau gurkšnoja kavutę ir tik aiškina, ką ir kaip daryti.</p>
<p>Atliktas tyrimas parodė visiškai priešingus rezultatus – kol darbininkai, klientų aptarnavimo specialistai ir specialistai gali sau leisti atostogų metu visiškai išjungti savo mintis nuo darbo ir leisti sau atostogauti vidutiniškai 2 savaites, vadovai (įskaitant aukščiausio lygio, vidurinės ir žemesnės grandies) dažniausiai atostogavo vos po kelias dienas, o kai kuriais atvejais ir 1–2 savaites.</p>
<h2>Darbas „suplakamas“ su asmeniniu gyvenimu?</h2>
<p>Ypatingai COVID-19 pandemijos metu buvo stebimas reiškinys, kaip nyksta takoskyra tarp asmeninio ir profesinio gyvenimo. Žinoma, tai labiau galiojo tiems, kurie turėjo galimybę dirbti iš namų ir tuo pačiu, galima sakyti, visiškai palaidojo savo asmeninį gyvenimą ir laisvalaikį. </p>
<p>Kaip pastebėjo advokatų kontoros „Cobalt“ asocijuota teisininkė Eglė Gliaudelytė, pandemijos metu darbuotojams neišėjus kasmetinių atostogų, nes paprasčiausiai nebuvo kur atostogauti, darbdaviai susidūrė su tikru galvos skausmu, kai buvo juntamas darbuotojų nuovargis, o besikaupiantys atostoginiai užrakino dalį apyvartinių lėšų[3].</p>
<p>Tačiau po truputį šalims atsigaunant po pandemijos, darbdaviai sugalvojo naują triuką kaip suteikti abipusę naudą – tiek neprarasti darbuotojo jo atostogų metu, tiek išlaikyti nestringančią darbų grandinę. Naujasis reiškinys įgavo „darbostogų“ pavadinimą (angl. „workation“). Šių darbinių atostogų metu siekiama derinti ir darbą, ir poilsį svetimuose kraštuose.</p>
<p>Kitaip tariant, darbdavys darbuotojui suteikia galimybę keliauti tuo pačiu neapleidžiant ir darbo. Darbdaviui investicijos – minimalios, o darbuotojas dar ir patenkina savo norą pakeliauti, jei jau išnaudojo (arba ne) savo kasmetines atostogas.</p>
<p>Viena iš pirmųjų <a title="Aš nematau jų, o jie manęs: iššūkiai ir privalumai dirbant nuotoliniu būdu" href="/as-nematau-ju-o-jie-manes-issukiai-ir-privalumai-dirbant-nuotoliniu-budu">Lietuvoje „darbostogas“ įteisino įmonė „Telia“</a>, kuri savo darbuotojams kartą per metus mėnesį laiko leidžia dirbti iš pasirinktos ES šalies.</p>
<p>„Telia“ 2021 m. atliktos apklausos metu taip pat paaiškėjo, kad tokia galimybe pasinaudotų kas antras darbuotojas (54 proc. apklaustųjų). </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/darbostogos.jpg" alt="" /></p>
<h2>Iššūkiai, su kuriais susiduriama „darbostogų“ metu</h2>
<p>Visgi, net ir darbinių atostogų metu darbdaviai neišvengia iššūkių, kurie dažnai kyla dėl skirtingų laiko juostų ir pačios darbuotojo kelionės.</p>
<p>Kaip pastebėjo E. Gliaudelytė, su darbuotoju nesutarus konkrečių laiko rėžių, kada jis planuoja dirbti, gali nukentėti pats darbdavys, kuris žmogaus negalės sukontroliuoti.</p>
<p>Tačiau priimta, jog jei prieš darbuotojui išvykstant nėra susitarta dirbti kitaip, darbuotojas turi dirbti įprastiniu grafiku. </p>
<p>O štai geri darbdavio norai kartais gali atnešti ir visai priešingą rezultatą, ypač, jei šalyje, kurioje svečiuojasi darbuotojas, greitai leidžiasi saulė ir šis savo „darbostogų“ metu nepalieka viešbučio kambario. Galiausiai žmogų dėl to gali aplankyti nusivylimas ir kristi motyvacija. </p>
<p>E. Gliaudelytė rekomenduoja su darbuotoju iš karto sutarti darbo laiką, kuriomis dienomis ir valandomis jis konkrečiai dirbs. Anot jos, „darbostogoms“ yra tinkamiausi šie darbo laiko režimai: lankstus, suskaidytos darbo dienos ir individualus.</p>
<p>Darbo teisės ekspertė, teisės firmos „Sorainen“ advokatė Agnietė Venckienė atkreipė dėmesį, kad dėl tokios darbo koncepcijos būtina su darbuotoju komunikuoti iš anksto, mat kitu atveju abipusio nepasitenkinimo galima ir neišvengti. Pasak jos, įmonės viduje privalu nuspręsti, ar darbdavys kompensuos darbuotojui dėl darbo užsienyje patiriamas išlaidas kaip antai tarptautinius skambučius ir internetą[4].</p>
<h2>Darbą pramogaujant siūlo ir Lietuvoje</h2>
<p>Tuo tarpu „darbostogos“ siūlomos ne tik išvykstant į užsienį, bet ir ilsintis pačioje Lietuvoje. Pavyzdžiui, poilsio pasiūlymus teikiančioje platformoje „Gera dovana“ jau galima rasti net atskirą skiltį, skirtą būtent poilsiui darbo metu. </p>
<p>Pavyzdžiui, siūloma savo darbingą poilsį praleisti sanatorijose, SPA su galimybe turėti savo atskirą darbo vietą viešbučio kambaryje ar konferencijų salėje. Kai kurie poilsio namai netgi siūlo specialią videokonferencijos įrangą ir pan.</p>
<p>O štai darbuotojas, pasirinkęs darbinį poilsį Lietuvoje, esą gali visą dieną mėgautis ne tik maitinimu, bet ir įvairiomis vandens procedūromis, masažais ir kt.</p>
