Dar vienoje Afrikos šalyje vyksta perversmas
Po liepos mėnesio pabaigoje įvykusio pučo Vakarų Afrikos šalyje Nigeryje, neramumai persimetė ir į Vidurio Afriką. Trečiadienį Gabono kareiviai pasirodė per televiziją ir paskelbė, kad atšaukia neseniai šalyje įvykusių rinkimų rezultatus ir paleidžia „visas respublikos institucijas“[1]. Gabono karių grupė taip pat paskelbė, kad uždaromos šalies sienos.
„Pastebėję „neatsakingą, nenuspėjamą valdymą, dėl kurio nuolat blogėja socialinė sanglauda, o tai kelia riziką nuvesti šalį į chaosą (…) nusprendėme ginti taiką padarydami galą dabartiniam režimui“, – sakė vienas karių, kalbėjęs „Institucijų pereinamojo laikotarpio ir atkūrimo komiteto“ vardu.
Kariškiai taip pat paskelbė, jog gerbia Gabono įsipareigojimus tarptautinei bendruomenei, ir ragino gyventojus išlikti ramius, bet remiantis spaudos pranešimais, sostinėje Librevilyje trečiadienį girdėjosi šūviai.
Kiek vėliau vyriausybė nuvertę kariškiai paskelbė, kad Gabono prezidentas Ali Bongo Ondimba yra namų arešte, o vienas jo sūnų suimtas už „išdavystę“.
„Prezidentas Ali Bongo yra namų arešte, apsuptas savo šeimos ir gydytojų“, – sakoma pareiškime, perskaitytame per valstybinę televiziją.
Prieš pat kariuomenės perėmimą Centrinė rinkimų komisija paskelbė, kad praėjusią savaitę vykusius prezidento rinkimus laimėjo dabartinis prezidentas A. B. Ondimba, surinkęs 64,2 proc. balsų.
Po jo sekė ekonomikos profesorius Albertas Ondo Ossa, surinkęs 30,7 proc. balsų, tačiau A. O. Ossa jau rinkimų dieną pareiškė, kad per rinkimus buvo padaryta pažeidimų, nors A. B. Odimbos kampanijos komanda tai paneigė.
Pasibaigus balsavimui, šalyje buvo paskelbta komendanto valanda, interneto prieiga buvo užblokuota, o vidaus reikalų ministras įspėjo apie „jėgas, kurios nori pakenkti taikai ir stabilumui“[2].
Tai paskatino opozicijos šalininkus pasmerkti rinkimus ir dabartinio prezidento reikalauti, kad jo varžovas būtų paskelbtas nugalėtoju. Galiausiai, situaciją pakeisti nuspręsta kariniu perversmu, kuris neabejotinai sukels didelį chaosą ekonomiškai silpnoje, tačiau nafta turtingoje Afrikos šalyje.
Pasaulis seka įvykius Gabone, tačiau įsikišti neplanuoja
Greitai besikeičiančią situaciją Gabone stebi ir likęs pasaulis, o ypač – Prancūzija, nuo kurios nepriklausomybę Gabonas paskelbė 1960 m.
Kaip trečiadienį sakė Prancūzijos ministrė pirmininkė Elisabeth Borne, Prancūzija „su didžiausiu dėmesiu“ seka įvykius Gabone[3].
Kiek vėliau, Prancūzijos vyriausybės atstovas spaudai Olivier Veranas pareiškė, kad Paryžius smerkia perversmą Gabone ir nori, kad būtų gerbiami Gabono rinkimų rezultatai[4].
Šios savaitės pradžioje pats Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasmerkė tai, ką jis pavadino pastarųjų metų perversmų „epidemija“ buvusiose kolonijose Afrikoje – nuo Malio ir Burkina Faso, Gvinėjos ir Nigerio.
Tuo tarpu dabartinių įvykių fone, Prancūzijos gynybos ministerija priminė, kad Paryžius palaiko karines pajėgas daugelyje savo buvusių kolonijinių teritorijų, įskaitant Gaboną, kur nuolat dislokuota 370 karių, kai kurie iš jų ir sostinėje Librevilyje.
Vis dėlto, „Africa Risk Consulting“ vykdomoji direktorė Tara O’Connor teigia, kad mažai tikėtina, jog Prancūzija pasiųs savo kariuomenę suvaldyti perversmą.
„Manau, kad labai aišku, jog dinastinė politika yra labai nepopuliari visoje Vakarų Afrikoje. Tačiau manau, kad tai yra oportunistinis kariškių, mačiusių karinių perversmų veiksmus, kurie sėkmingai įvyko Nigeryje, Malyje ir Burkina Fase, t. y. kaimyninėse šalyse, su kuriomis karinė vadovybė palaikys ryšius, žingsnis. Gabonas yra dar viena šalis, kurioje anksčiau, valdant Ali Bongo tėvui, buvo diktatūra. Ji iš tikrųjų ėjo demokratijos link ir joje įvyko gana sėkmingi ir taikūs rinkimai. Tačiau manau, kad daug įdomesnė yra jos padėtis Prancūzijos atžvilgiu“, – sako ekspertė.
Ji pridūrė, kad anksčiau Prancūzija būtų įsikišusi su savo kariuomene, tačiau Prancūzija modernizavo savo užsienio politiką Afrikos atžvilgiu ir dabar įsikiš tik gavusi Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (ECOWAS), kurios nors regioninės organizacijos ar Afrikos Sąjungos, kvietimą.
Tuo tarpu Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josephas Borrellis paskelbė, kad bloko gynybos ministrai jau netrukus aptars padėtį Gabone.
„Jei tai pasitvirtins, tai bus dar vienas karinis perversmas, didinantis nestabilumą visame regione. Visas regionas, pradedant Centrinės Afrikos Respublika, paskui Maliu, Burkina Fasu, dabar Nigeriu, galbūt Gabonu, yra labai sudėtingoje padėtyje ir, be abejo, ministrai turi nuodugniai apsvarstyti, kas ten vyksta ir kaip galėtume pagerinti savo politiką šių šalių atžvilgiu. Europai tai didelis klausimas“, – sakė J. Borrellas, kalbėdamas Toledo mieste vykstančiame ES gynybos ministrų susitikime.
Į situaciją Afrikoje sureagavo ir Kinija, kuri trečiadienį paragino „visas šalis“ Gabone garantuoti prezidento A. B. Ondimbos saugumą[5].
„Raginame visas šalis Gabone vadovautis svarbiausiais šalies ir žmonių interesais, spręsti nesutarimus dialogu ir kuo greičiau atkurti normalią tvarką“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas, paraginęs šalis „garantuoti asmeninį prezidento Bongo saugumą ir išlaikyti taiką bei stabilumą“.
Gabonas – iškasenomis turtinga šalis
Neramumai Gabone yra iššaukti ilgus metus slopinto nepasitenkinimo valdžia. Nuversto prezidento A. B. Bongo šeima, ilgus metus buvusi valdžioje, jau kuris laikas buvo kaltinama dėl to, kad pelnosi iš valstybės turto jos piliečių sąskaita.
Dar praėjusiais metais Prancūzijos valdžios institucijos apkaltino penkis prezidento brolius ir seseris dėl 85 mln. eurų vertės sukčiavimo bylos.
Tai buvo didelis smūgis Gabono piliečiams. Daugiau nei trečdalis Gabono gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos ir negali naudotis pagrindinėmis paslaugomis, nors gyvena šalyje, kurios pajamos vienam gyventojui yra vienos didžiausių Afrikoje.
Be to, Gabonas yra OPEC, tarptautinės organizacijos, jungiančios naftą eksportuojančias valstybes, narė. Šalis per dieną išgauna apie 200 000 barelių arba 0,2 proc. pasaulinės naftos pasiūlos. Šalis taip pat eksportuoja medieną, manganą ir uraną[6].
Atsižvelgiant į tai, kai kurie tarptautiniai ekspertai jau dabar ima nerimauti dėl neramumų šioje šalyje, kurie ilgainiui gali paveikti naftos bei kitų produktų eksportą ir galiausiai – globalias rinkas.
Pagrindo nerimui tikrai yra. Prancūzijos naftos milžinė „Total Energies“ jau spėjo pareikšti, kad ėmėsi priemonių savo darbuotojų ir operacijų Gabone saugumui užtikrinti. Pernai Gabonui teko 0,6 proc. visos bendrovės naftos ir dujų gavybos, o „Total Energies“ yra pagrindinė šalies naftos produktų platintoja, turinti 45 degalines, kurios įdarbina apie 350 darbuotojų.
Tuo tarpu prancūzų kasybos ir metalurgijos grupė „Eramet“ jau paskelbė sustabdžiusi savo veiklą Gabone ir teigia, kad „atidžiai stebi įvykius, siekdama užtikrinti darbuotojų saugumą ir operacijų saugą“.
Su „Eramet“ Gabone dirba 8 000 darbuotojų, o jos vietos patronuojamoji įmonė išgauna mangano rūdą didžiausiose pasaulyje Moandos kasyklose. Šis mineralas naudojamas plieno gamyboje ir akumuliatoriuose.
