Atšalimo periodo neprireikė: sveikatos apsaugos viceministrė vadovaus sostinės klinikinei ligoninei
Vilniaus miesto klinikinei ligoninei (VMKL) vadovaus buvusi sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė – ji laimėjo praėjusį gruodį vykusį konkursą ir šias pareigas pradės eiti nuo sausio 23 dienos.
Gandai apie tai, kad buvusi sveikatos apsaugos viceministrė taikosi į VMKL vadovės pareigas, sklandė jau kuris laikas, o juos tik sustiprino viceministrės sprendimas prieš pat šventes pasitraukti iš pareigų sveikatos apsaugos ministerijoje.
Jau tuomet imta svarstyti, kad šioje situacijoje galima įžvelgti interesų konfliktą: valdančiųjų aplinkos žmogus, dirbęs ministerijoje ir vis dar politiškai „šiltas“, gali užimti aukščiausias pareigas vienoje iš pagrindinių šalies ligoninių.
Tačiau nei tuomet, nei dabar valdantieji problemos neįžvelgia, nors tokios situacijos jau tampa jų vizitine kortele.
Ministerija interesų konflikto neįžvelgia
Naujo vadovo VMKL buvo ieškoma jau kurį laiką – anksčiau ligoninei vadovavęs Narimantas Markevičius išėjo iš darbo sulaukęs įtarimų kyšininkavimu.
Konkursas į VMKL vietą įvyko praėjusių metų gruodžio 20-ąją, o jau kitą dieną buvo pranešta, kad viceministrė A. Bilotienė-Motiejūnienė traukiasi iš pareigų ministerijoje dėl kitų veiklos planų.
Tuomet skelbta, kad savo planus atskleidus sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui, pastarasis nurodė viceministrei arba trauktis ir dalyvauti konkurse, arba likti eiti esamas pareigas.
Akivaizdu, kad A. Bilotienė-Motiejūnienė pasirinko pirmąjį variantą, o pasak A. Dulkio atstovo Tomo Bagdono, viceministrė apie planus dalyvauti konkurse ministrą informavo gruodžio 15 dieną.
„Ministrui ši žinia buvo netikėta ir jis išdėstė principinę poziciją, kad einant viceministrės pareigas neturėtų būti dalyvaujama bet kokiuose konkursuose sveikatos sistemoje“, – teigė T. Bagdonas[1].
Ministro atstovas pažymi ir tai, kad tiesioginio interesų konflikto dėl naujųjų viceministrės pareigų nėra, nes konkrečiai VMKL steigėja yra savivaldybė ir ministerija nedalyvauja jos valdyme ar konkursų organizavime.
„Tačiau, be jokios abejonės, politikams ir politinio pasitikėjimo asmenims yra keliami aukštesni reikalavimai, todėl ministras dabar jau buvusios viceministrės atžvilgiu ir laikėsi principinės pozicijos, kad ji negali vienu metu eiti pareigų ir dalyvauti konkursuose sveikatos apsaugos sistemoje bei pareikalavo jos apsisprendimo“, – teigia A. Dulkio atstovas T. Bagdonas.
T. Bagdono teigimu, buvusios viceministrės atveju vienų metų atšalimo laikotarpis yra taikomas tik įstaigoms, kurios yra pavaldžios ministerijai arba kurių dalininku yra ministerija.
Aukštas postas viceministrei galėjo būti pažadėtas?
A. Bilotienė-Motiejūnienė anksčiau dirbo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose direktore valdymui, Nacionaliniame vėžio institute – direktoriaus patarėja, taip pat yra dirbusi Kazachstano Astanos medicinos universitete klinikinės veiklos vadove ir eksperte, buvo sveikatos apsaugos viceministre ir ankstesnėje, Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje, todėl abejonių dėl jos kompetencijos gali ir nekilti.
Kaip pastebi Seimo narys Vigilijus Jukna, tai, kad buvusi viceministrė vadovaus VMKL, formaliai nėra pažeidimas, tačiau situacija vis tiek yra sudėtinga ir nemaloni.
„Bet labai sudėtinga atsikratyti jausmo, kad artėjant rinkimams viceministrė susirado sau geresnę poziciją ir nutarė, kad ji apsimoka labiau negu darbas Sveikatos apsaugos ministerijoje. Tai tiek apie skaidrumą ir aukštus standartus. Svarbiausia – pasirūpinti savimi. Beje toks įdomus sutapimas – konservatorių vicemeras be cirkų parūpina darbo vietą konservatorių viceministrei“, – teigia Seimo narys.
Vis dėlto, neramina jau ne pirma panaši situacija, kai dabartinės valdančiųjų kadencijos metu į aukštus postus skiriami politiškai taip ir neatšalę valdančiųjų aplinkos asmenys.
Įtarimų kelia ir tai, kad viceministrė traukėsi iš pareigų, dar bent jau oficialiai nežinodama, ar laimės ligoninės vadovės pareigų konkursą. Dėl to kyla abejonės, jog A. Bilotienei-Motiejūnienei postas galimai galėjo būti pažadėtas iš anksto, o tuo tarpu kiti konkurso dalyviai gal buvo tik mulkinami?
Valdančiųjų aplinkos žmonėms politiškai „atvėsti“ nereikia
Neskaidrių paskyrimų į aukštus postus pastaraisias mėnesiais tikrai netrūko.
Tuomet taip pat diskutuota, kad D. Kreivienės skyrimas į aukšto rango diplomatinę tarnybą yra tinkamas: kalbėta ir apie nepotizmą, ir apie „politinį atšalimą“.
Tačiau užsienio reikalų ministerija (URM) tikino, kad interesų konflikto negali būti, nes tarp ministro ir ambasadorės pareigybių nėra jokio pavaldumo – panašiai kalbama ir dabartinės situacijos atveju.
Tokia žinia sukėlė aistras tiek Seime, tiek ir tarp politikos ekspertų ar visuomenės narių. Didžiausią abejonę šioje situacijoje kėlė S. Šedbaro priklausymas konservatorių partijai: abejota, ar teisininkas galėtų nešališkai aiškinti Konstituciją, tirti politines bylas.
Tuomet vėl gi pastebėta, kad parlamentarui S. Šedbarui būtų naudinga „politiškai atšalti“, juolab kad tai buvo rekomenduojama ne vienam parlamentarui, kuris taikėsi į aukštesnes pareigas.
