- Konservatoriai į KT siekia „įtaisyti“ savo žmogų – Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką Stasį Šedbarą
- S. Šedbaras patvirtino savo susidomėjimą KT teisėjo pareigomis ir problemų joms gauti nemato
- Seime kalbama apie slaptą valdančiųjų susitarimą
- S. Šedbaro kandidatūra nesižavi nei savi, nei opozicija
- Ekspertai nevynioja žodžių į vatą ir Lietuvą lygina su Rusija
Konservatoriai į KT siekia „įtaisyti“ savo žmogų – Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką Stasį Šedbarą
Valdantieji konservatoriai siekia įsitvirtinti ne tik Vyriausybėje, tačiau ir šalies teismų sistemoje. Antradienį šalies žiniasklaidoje plačiai nuskambėjo žinia, kad kandidatu į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (LRKT) teisėjus yra teikiamas dabartinis Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos ir frakcijos narys, dabartinis Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Stasys Šedbaras[1].
Tokia žinia sukėlė aistras tiek Seime, tiek ir tarp politikos ekspertų ar visuomenės narių. Didžiausią abejonę šioje situacijoje kelia S. Šedbaro priklausymas konservatorių partijai. Būtent dėl to, svarstoma, ar teisininkas galėtų nešališkai aiškinti Konstituciją, tirti politines bylas.
Pastebima ir tai, kad parlamentarui S. Šedbarui būtų naudinga „politiškai atšalti“, juolab kad tai buvo rekomenduojama ne vienam parlamentarui, kuris taikėsi į aukštesnes pareigas.
Nors politinė priklausomybė siūlant asmenis į aukštus postus yra laikoma natūralia politinio proceso dalimi, ši istorija ir pasikartojantis konservatorių siekis „prastūminėti“ savus asmenis, visą šį procesą padaro kaip niekada politizuotu.
Nepažabojamas TS-LKD siekis galimai įtvirtinti savo politinę jėgą šalyje, verčia abejoti, ar Lietuvoje vis dar egzistuoja demokratinės nuostatos.
S. Šedbaras patvirtino savo susidomėjimą KT teisėjo pareigomis ir problemų joms gauti nemato
Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, kad į Konstitucinio teismo (KT) teisėjus planuojama teikti parlamentaro, konservatoriaus S. Šedbaro kandidatūrą, pastarasis pareiškė nemanantis, jog jo politinė priklausomybė taptų kliūtimi užimti šią poziciją.
„Aš politiškai priklausantis savo pažiūroms esu nuo pat jaunystės, mane tokį pagimdė ir suformavo mano smetoniniai tėvai. Tai mano pažiūros nesikeičia kur aš bebūčiau. Beje, ir imkime tuos pačius teisėjus, jie irgi balsuoja, irgi turi savo poziciją“, – teigė S. Šedbaras[2].
S. Šedbaras KT teisėjo pareigas trejus metus ėjo nuo 1993 metų. Be to, konservatorius nebūtų pirmasis politikas, į KT patekęs tiesiai iš Seimo.
Seime kalbama apie slaptą valdančiųjų susitarimą
Tačiau Seimo užkulisiuose kalbama, kad valdančiųjų aplinkoje mezgamas sudėtingas planas. Šią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen bei laikinoji Aukščiausiojo teismo vadovė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė turi įvardyti tris naujus kandidatus į KT teisėjus.
Tarp kandidatų minima ne tik S. Šedbaro, bet ir Aukščiausiojo Teismo teisėjo Aurelijaus Gutausko kandidatūra. Šie teisininkai turėtų pakeisti dabartinę KT pirmininkę Danutę Jočienę, taip pat Elvyrą Baltutytę ir Vytautą Greičių.
Vis dėlto, dabar kalbama, kad S. Šedbaro kandidatūrą teiks neseniai Aukščiausiojo teismo (AT) Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininke paskirta G. Juodkaitė-Granskienė, kai Seimo pirmininkė nesutiko to padaryti, nors S. Šedbaras to reikalavo ir galimai net grasino, kad kitaip gali įstrigti visas teisėjų korpuso atnaujinimas[3].
Manoma, kad būtent taip yra siekiama sumėtyti pėdas ir sudaryti įspūdį, kad S. Šedbaro skyrimas nėra politinis.
S. Šedbaro kandidatūra nesižavi nei savi, nei opozicija
Nepaisant galimo plano ar paties S. Šedbaro optimizmo, jo paskyrimu yra abejojama. Nėra aišku, ar už parlamentarą balsuotų net visi valdantieji, o to tikrai nedarys garsiai šia tema pasisakanti opozicija. Opozicionieriai, kalbėdami apie S. Šedbaro galimybes tapti KT teisėju, užsimena apie neskaidrius mainus, „prekybą poveikiu“ ar „politinį atšalimą“.
Kaip primena Seimo narė Agnė Širinskienė, buvusiam ministrui Eimučiui Misiūnui prireikė dviejų metų po pralaimėtų rinkimų, jog šis galėtų „atvėsti“ nuo politikos, o prezidentas parengtų dekretą ir skirtų jį apylinkės teismo teisėju.
„Aktyviam politikui S. Šedbarui „atvėsti“ nereikės nei minutės ir jis politiškai „sušilęs“ galės ramių ramiausiai užimti paties Konstitucinio Teismo teisėjo vietą. Po to, kai visus du metus „nematė“ Seimo teisės departamento pastabų, kad Konstitucijai prieštarauja Rinkimų kodeksas (šeši ar septyni to kodekso prieštaravimai pagrindiniam šalies įstatymui buvo?), Politinių organizacijų įstatymas, žvalgybos kontrolieriaus įstatymas, V. Landsbergio įvadovinimas, tiesioginis valdymas futbolo federacijoje ir daug kitų projektų. Nematė ir konstitucingumo klausimo pandemijos valdyme, ar teisinių problemų civilinėse sąjungose bei narkotikų dekriminalizavime. Tai, kaip suprantu, būsimo teisėjo išankstinė nuomonė daugeliu klausimų, kurie jau pasiekė arba anksčiau ar vėliau pasieks Konstitucinį Teismą, jau yra aiški ir išreikšta. Ne tik viešais pasisakymais, bet ir balsuojant Seimo teisės ir teisėtvarkos komitete dėl konstitucingumo. Tai kaip tuomet „neatšalusiam“ politikui teks dirbti teisėju?“, – piktinasi parlamentarė A. Širinskienė[4].
Dėl S. Šedbaro kandidatūros abejoja ir opozicijos atstovas, socialdemokratas Algirdas Sysas.
„Man šiek tiek keista, kadangi stebiu, ką daro S. Šedbaras, ir jo lankstumas skaitant Konstituciją būna akivaizdus. Aš manau, kad KT teisėjas turėtų griežčiau vadovauti konstitucinėmis nuostatomis, o ne taip, kaip reikia frakcijai ar Vyriausybei“, – komentavo A. Sysas[5].
Kritikos negaili ir opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Saulius Skvernelis, kuris užsiminė apie tai, kad „vyksta prekyba poveikiu“.
„Reikėtų pasikelti praeitos kadencijos stenogramas ir kalbėti apie politinius paskyrimus į KT. Aišku, yra šiek tiek išskirtinė aplinkybė, nes S. Šedbaras – buvęs KT teisėjas ir teisę grįžti turi, bet tai yra politinis paskyrimas. Jeigu tikėti žiniasklaida, ką rašo, kad yra padaryti barteriniai mainai, išprievartauta laikinoji LAT pirmininkė siūlyti poną S. Šedbarą, kad nesiūlytų Seimo pirmininkė, kad neatrodytų taip politiškai. Atrodo, kad šiandien vyksta prekyba poveikiu“, – apie minėtus galimus slaptus susitarimus ir postų dalybas sakė S. Skvernelis.
Ekspertai nevynioja žodžių į vatą ir Lietuvą lygina su Rusija
Teisininkas Dominykas Vanhara teigia, kad S. Šedbarui įsitvirtinus KT poste, Lietuva gyvens „TS-LKD sukaltoje politinėje vertikalėje, kurios visas grandis kontroliuos vienintelė teisinga, vienintelė neginčijama ir vienintelė nekvestionuojama partija – TS-LKD, panašiai kaip ir Putino Rusijoje“.
„Žiūrėkit, gerbiamieji, kas gaunasi. Seimą ir Vyriausybę šiuo metu kontroliuoja TS-LKD, kaip pagrindinė valdančioji partija. Čia viskas gerai, viskas pagal Konstituciją, taip ir turi būti. Nes TS-LKD laimėjo praeitus Seimo rinkimus (sveikinimai ir padėkos tiems, kurie jų metu prasėdėjo ant sofos ir rinkimuose nedalyvavo). Bet TS-LKD, pasinaudodami savo dabartine įtaka, akivaizdžiai bando uzurpuoti ir LRKT“, – teigia teisininkas D. Vanhara[7].
Ekspertas pabrėžia ir tai, kad LRKT Lietuvos teisinėje sistemoje yra išskirtinė teisminė institucija, kuri jos kompetencijai priskirtinais klausimais yra pirmoji, paskutinė ir vienintelė instancija.
„Jei bet kuriam kitam teisme tu, matydamas, kad tavo bylą nagrinėjantis teisėjas yra galimai šališkas, kad tavo bylą nagrinėja kažkaip ne taip, tu visuomet turėsi teisę į priimto sprendimo peržiūrą instancine tvarka, t. y. teikti apeliacinį skundą ir, jei pasiseks, dar ir pateikti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (jei pastarasis priims skundą nagrinėti). Net ir išnaudojus visas instancines teismo sprendimo kontrolės priemones, tau dar liks teorinė galimybė naudotis proceso atnaujinimo institutu. Bet jei byla yra išnagrinėjama LRKT – tai bus vienintelė instancija, kurios nutarimai yra galutiniai ir neskundžiami. Dar daugiau, LRKT nutarimai yra privalomi visiems visų instancijų Lietuvos teismams. Taigi, jei TS-LKD pavyks į LRKT paskirti Stasį Šedbarą, tai bus akivaizdus ženklas, kad TS-LKD siekia užvaldyti ir šį teismą. O tai jau sukels netgi dvejopas teisines pasekmes“, – akcentuoja D. Vanhara.
Teisininkas primena, kad Lietuvos Konstitucija numato valdžių padalijimo principą, kas reiškia, kad šalyje yra įstatymų leidžiamoji, įstatymų vykdomoji ir teisminė valdžia, kai visos šios valdžios grandys kontroliuoja viena kitos darbą. Tačiau situacija tampa problematiška, jei viena partija užvaldo visas šias grandis.
Kadangi LRKT priimti nutarimai yra privalomi visiems visų instancijų teismams, galima numanyti, kad TS-LKD kontroliuos LRKT ir per LRKT nutarimus ir išaiškinimus kontroliuos ir visą Lietuvos teismų sistemą. Pabrėžiama ir tai, kad S. Šedbaras, kaip dabartinis Seimo TTK pirmininkas nuo TS-LKD, yra tiesiogiai susijęs su klausimais, kurie LRKT laukia eilės nagrinėjimui, pavyzdžių, galimybių paso klausimas.
Teisės ekspertas D. Vanhara teigia, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs būtinybę šalinti bet kokias abejones dėl bylą nagrinėjančio teisėjo neobjektyvumo. Taikant objektyvųjį teisėjo nešališkumo testą reikia nustatyti, ar be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo.
„Taigi, remiantis paminėta EŽTT praktika, jei TS-LKD pavyks prastumti savo narį – dabartinį Seimo TTK pirmininką Stasį Šedbarą į LRKT, ir jis, būdamas LRKT teisėju, nagrinės klausimus, kuriuos priėmė TS-LKD valdžia, dar daugiau, jei jis nagrinės klausimus, kuriuos jis pats, kaip dabartinis Seimo TTK pirmininkas, priiminėjo, tai, gerbiamieji, kaip Jūs manote, ar tokiose LRKT nagrinėjamose bylose teisingumas bus įvykdytas ir ar atrodys, kad bus įvykdytas? Nes, mano nuomone, teisingumas tokiu atveju nei bus įvykdytas, nei atrodys, kad bus įvykdytas“, – konstatuoja D. Vanhara.
