Valdžia nori, kad visi atsiskaitytų skaitmeniniu būdu
Grynieji, matyt, laikomi pernelyg pavojingu dalyku – juk jie veikia net be interneto, elektros ir slaptažodžių.
Tuo tarpu skaitmeninės technologijos – tikras saugumo etalonas: pakanka vieno pamiršto slaptažodžio, vieno nulūžusio serverio ar vienos sukčių žinutės ir jie nepasiekiami.
Bet svarbiausia – pažanga.
O kaip su gyventojų saugumu?
Tiesa, kai tik kalba pasisuka apie galimą krizę ar karo padėtį, staiga viskas tampa labai paslaptinga. Aiškių ir sąžiningų patarimų – beveik nėra.
Nors vienas patarimas yra aiškus: turėkite grynųjų. Ir ne savaitės pragyvenimui, o bent mažiausiai trims mėnesiams. Ar jums pavyks tai padaryti be didelių pastangų, esant draudimui gauti algą grynais, limitams dėl lėšų išrgyninimo, jau kitas klausimas.
Kodėl?
Todėl, kad ekstremalios situacijos metu pirmo būtinumo prekių kainos šauna į viršų taip greitai, kad suma, kurios anksčiau pakakdavo savaitei, geriausiu atveju gali užtekti tik kelių dienų vandeniui nusipirkti.
Grynieji pinigai žmonijai žinomi jau tūkstančius metų. Pirmosios monetos pradėtos kaldinti dar VII a. prieš Kristų Lidijoje, o popieriniai pinigai Kinijoje naudojami >1000 metų.
Per tą laiką sugriuvo imperijos, pasikeitė technologijos, atsirado ir išnyko daugybė finansinių sistemų.
O grynieji – kažkaip vis dar išgyvena.
Matyt todėl, kad jie turi vieną labai paprastą savybę: veikia net tada, kai neveikia niekas kitas.
Publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo 77 pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.
