Laikas atnaujinti pažangos idėją
Per pastaruosius dešimt metų iškastinio kuro deginimas sukėlė 86 proc. visų CO₂ emisijų[1]. Visgi nepaisant to, kad anglis, nafta ir dujos yra pagrindiniai pasaulinio atšilimo kaltininkai, jos beveik nebuvo paminėtos oficialiuose ankstesnių JT aukščiausiojo lygio susitikimų klimato kaitos tekstuose.
Viskas pasikeitė 2021 m. lapkritį vykusioje COP26 konferencijoje, kur buvo pasirašytas Glazgo klimato paktas – susitarime pirmą kartą buvo pripažintas iškastinio kuro vaidmuo skatinant klimato kaitą[2].
Dėl šios priežasties šalys buvo paragintos laipsniškai atsisakyti priemonių, kuriomis subsidijuojama iškastinio kuro gavyba arba vartojimas.
Deja, tai nėra gera žinia, mat dėl besitęsiančios energetikos krizės ir trumpalaikių viso pasaulio vyriausybių atsako į ją, buvo sunkiau pasiekti pakto tikslus nutraukiant iškastinio kuro dominavimą.
Akivaizdu, jog dabartinė kebli padėtis tikriausiai yra pirmoji tokio pobūdžio situacija, kai bene visur iškastinio kuro kainos išaugo vienu metu, o tai savo ruožtu padidino elektros kainas, dėl ko Europa turėjo greitai prisitaikyti prie Rusijos, naudodama savo dujų eksportą kaip ginklą nuo jos invazijos į Ukrainą.
Tuo tarpu Kremliui nutraukus dujų tiekimą vamzdynais, Europos šalys veržėsi į pasaulinę suskystintų gamtinių dujų (SGD) rinką ir padidino importą iš tradicinių partnerių, tokių kaip Norvegija ir Alžyras.
Tai, kaip žinia, padidino gamtinių dujų kainas iki svaiginančių aukštumų ir sukėlė pasaulinį susirėmimą dėl dujų, per kurį Europa gali aplenkti besivystančias šalis dėl būtiniausių SGD siuntų, įstumdama į krizę tokias šalis kaip Pakistanas ir Bangladešas.
Anglies sunaudojimas pasaulyje pasieks visų laikų rekordą
Jei dabartinės paklausos tendencijos išliks, pasaulinis anglies suvartojimas 2030 m. bus tik 8,7 proc. mažesnis nei 2021 m.
Kad iki 2050 m. būtų pasiektas nulinis išmetamųjų teršalų kiekis, jis turėtų būti 32 proc. mažesnis.
Tiesa, naftą eksportuojančių šalių organizacija ir jos sąjungininkės, ypač Rusija, neseniai nusprendė sumažinti naftos gavybą 2 mln. barelių per dieną, siekdamos padidinti naftos kainas. Ir nors daugeliui atrodo keista, kad pastaroji savo sprendimą pateisina teigdama, jog laukia pasaulinio nuosmukio, galinčio pakartoti 2008, 2014 ir 2020 m. naftos kainų kritimus, ES ir JAV šį žingsnį vadina politiškai motyvuotu.
Aukštos dujų kainos turėtų paskatinti greitą perėjimą prie elektrinio šildymo
Siekdamos sumažinti aukštas iškastinio kuro kainas, vyriausybės visame pasaulyje griebiasi tų pačių subsidijų, kurias susitarė palaipsniui panaikinti. Šios subsidijos sumažina vartotojų išlaidas degalams, pavyzdžiui, fiksuodamos benzino siurblių kainas.
Anksčiau besivystančios ekonomikos buvo kritikuojamos dėl šių fiskalinių priemonių naudojimo, ypač dėl iškastinio kuro deginimo subsidijavimo. Bet tokia kritika skamba ypač tuščiai dabar, kai turtingos šalys stengiasi daryti tą patį.
Kalbant apie iškastinį kurą, JAV ir Europos sąjungininkai COP26 metu spaudė besivystančias šalis įsipareigoti imtis drąsesnių veiksmų siekiant panaikinti anglies energiją, dažnai vadindamos gamtines dujas kaip naudingą pereinamojo laikotarpio kurą.
Dabar gi Europa riboja savo galimybes gauti alternatyvų, aplenkdama Azijos ir Lotynų Amerikos besivystančias šalis pasaulinėje SGD rinkoje, tuo pat pratęsdama veikiančių elektrinių tarnavimo laiką.
Vakarų lyderiai taipogi kritikavo Kiniją bei Indiją, jog jos perka daugiau Rusijos naftos ir dujų, finansuodamos Putino invaziją, mat nuo karo pradžios Rusija uždirbo 108 milijardus eurų vien iš iškastinio kuro pardavimo ES, o tai sudaro daugiau nei pusę šalies pajamų iš naftos ir dujų eksporto.
Akivaizdu, jog nors dujotiekio srautai iš Rusijos į ES labai sumažėjo, Rusijos SGD eksportas iš tikrųjų pastebimai išaugo[3].
Visgi verta paminėti, kad sumažėjusi dujų paklausa Kinijoje (dėl besitęsiančių COVID-19 apribojimų) yra gelbėjimo priemonė, leidusi Europai pripildyti saugyklos rezervuarus prieš žiemą.
Ir štai, praėjus vieneriems metams po Glazgo klimato pakto, įsipareigojimai ir pažadai dėl išmetamųjų teršalų sukėlė neatidėliotinų saugumo problemų. Taigi trumpalaikis dujų ir anglies mažinimas gali būti prasmingas, atsižvelgiant į Rusijos invazijos sukrėtimą. (Idealiu atveju, jei iškastinio kuro kainos būtų aukštesnės, tai paspartintų perėjimą prie atsinaujinančių energijos šaltinių.)
Šiaip ar taip tikimasi, kad per penkerius metus iškastinio kuro paklausa pasieks piką dėl tokių programų kaip ES RePowerEU planas, JAV infliacijos mažinimo įstatymas ir Japonijos žaliosios pertvarkos planas, skatinančių atsinaujinančius energijos šaltinius, – tai yra raktas į teisingą gyvenimą pristabdant klimato kaitą. (Nepaisant šių intervencijų, prognozuojamas 2,6 °C atšilimas iki 2100 m.)
