- D. Trumpo sąjungininkai siekia, kad JAV įgytų teises į Grenlandiją
- Dauguma Grenlandijos gyventojų sutiktų prisijungti prie Amerikos?
- Grenlandija reikalinga išgelbėti JAV nuo Rusijos ir Kinijos ekspansijos?
- D. Trumpas svarsto „paspausti“ ne tik Grenlandiją, bet ir Panamos kanalą
D. Trumpo sąjungininkai siekia, kad JAV įgytų teises į Grenlandiją
Išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo respublikonų sąjungininkai Atstovų Rūmuose, vadovaujami respublikono Andy Ogleso, pristatė įstatymą „Padarykime Grenlandiją vėl didžią“, pagal kurį D. Trumpas galės derėtis su Danija dėl Grenlandijos įsigijimo, kai tik sausio 20 d. pradės eiti pareigas. Šios idėjos šalininkai mano, kad Grenlandija, esanti strategiškai netoli Rusijos, yra labai svarbi JAV nacionaliniam saugumui.
Įstatymo projekte, kurį remia 10 Atstovų Rūmų respublikonų, reikalaujama, kad prezidentas per penkias dienas nuo susitarimo su Danija sudarymo apie tai praneštų Kongresui. Pagal Konstituciją Kongresas turi finansinius įgaliojimus, todėl bet kokiam pirkimui reikėtų gauti finansavimą[1].
D. Trumpas, kuris savo pirmosios kadencijos metu siūlė įsigyti Grenlandiją, pastaruoju metu vis dažniau viešai apie tai pasisakof, netgi užsimindamas apie ekonominės ar karinės prievartos galimybę. Šalininkai teigia, kad Grenlandijos nuosavybė sustiprintų JAV geopolitines pozicijas, ypač prieš tokius priešininkus kaip Rusija.
Lygiagrečiai respublikonas Dusty Johnsonas pristatė atskirą įstatymo projektą dėl Panamos kanalo įsigijimo, atspindėdamas platesnę respublikonų paramą D. Trumpo užsienio politikos tikslams.
Dauguma Grenlandijos gyventojų sutiktų prisijungti prie Amerikos?
Tuo tarpu neseniai atlikta „Patriot Polling“ apklausa parodė, kad 57,3 proc. Grenlandijos rinkėjų pasisako už tai, kad Grenlandija taptų 51-ąja JAV valstija. Su tuo nesutiko tik 37,4 proc. respondentų[2].
Nors D. Trumpas pareiškė, kad šis žingsnis yra „absoliuti būtinybė“, Grenlandijos ir Danijos vadovai, įskaitant Danijos ministrę pirmininkę Mette Frederiksen, griežtai atmetė šią idėją, pareikšdami, kad ši Arkties sala yra neparduodama.
Nepaisant istorinių JAV bandymų įsigyti Grenlandiją, prasidėjusių dar 1867 m., M. Frederiksen pabrėžė Grenlandijos autonomiją ir pridūrė, kad jos ateitis yra sostinės Nuuko rankose. Neseniai įvykęs D. Trumpo jaunesniojo vizitas Grenlandijoje kartu su konservatyvių pažiūrų veikėjais sulaukė nevienareikšmiškos reakcijos.
Tačiau kritikai suabejojo apklausos patikimumu dėl mažos imties (416 respondentų iš 60 000) ir žemo Patriot Polling patikimumo reitingo. Šis naujausias postūmis atspindi platesnę D. Trumpo geopolitinę strategiją, nors danų pasipriešinimas išlieka tvirtas.
Grenlandija reikalinga išgelbėti JAV nuo Rusijos ir Kinijos ekspansijos?
D. Trumpas siekia geopolitinio pranašumo, kad užkirstų kelią Kinijos ir Rusijos ekspansijai, „USA TODAY“ sakė du buvę aukščiausi D. Trumpo nacionalinio saugumo padėjėjai[3].
„Nacionalinio saugumo ir laisvės visame pasaulyje tikslais Jungtinės Amerikos Valstijos mano, kad Grenlandijos nuosavybė ir kontrolė yra absoliuti būtinybė“, – rašė D. Trumpas „Truth Social“.
Grenlandija pasižymi puikia strategine padėtimi Arktyje ir vertingais ištekliais, pavyzdžiui, retųjų žemių mineralais. D. Trumpas teigia, kad Grenlandijos kontrolė yra būtina JAV nacionaliniam saugumui, ypač siekiant atremti didėjančią Kinijos ir Rusijos įtaką regione.
Tačiau Danija ir Grenlandija griežtai atmetė šią idėją. Grenlandijos ministrė pirmininkė M. Egede pabrėžė salos autonomiją, teigdama, kad Grenlandija „nėra ir niekada nebus parduodama“. Grenlandijos gyventojai jau seniai siekia nepriklausomybės, todėl JAV nuosavybės idėja daugeliui sukėlė susirūpinimą.
Nors D. Trumpo pasiūlymas sulaukia dėmesio dėl savo geopolitinių pasekmių, jis taip pat pabrėžia, kad Grenlandijos santykiai su Danija ir jos ateities siekiai yra trapi pusiausvyra. Diskusijos tęsiasi, nes Grenlandijos vadovai pabrėžia, kad svarbu patiems formuoti savo ateitį be išorinio kišimosi.
D. Trumpas svarsto „paspausti“ ne tik Grenlandiją, bet ir Panamos kanalą
Kalbos dėl tolesnės Grenlandijos ateities suintensyvėjo, kai D. Trumpas pasiūlė galimybę panaudoti ekonominį ar karinį spaudimą, siekiant perimti Panamos kanalą ir Grenlandiją, pabrėždamas jų svarbą JAV „ekonominiam saugumui“. Jis kritikavo Panamos kanalo perdavimą Panamai ir išreiškė susirūpinimą dėl Kinijos įsikišimo. Taip pat pasiūlė Grenlandiją padaryti JAV dalimi, jei Danija nesutiks atsisakyti kontrolės, ir net pagrasino taikyti muitus. D. Trumpas svarstė, kad Kanada galėtų tapti JAV dalimi, nes JAV jai teikia didelę paramą, tačiau mainais gauna mažai.
D. Trumpo pasiūlymas susilaukė griežto atsako iš Danijos ir Grenlandijos valdžios, kurios aiškiai atmetė mintį apie pardavimą. Grenlandijos premjeras pabrėžė, kad sala nėra valdoma dideliais pinigų kiekiais ir jos ateitį turi spręsti tik jos gyventojai. Prancūzija taip pat perspėjo, kad JAV karinė intervencija dėl Grenlandijos keltų grėsmę ES suverenioms sienoms.
Nors D. Trumpas nori įgyti strateginę kontrolę, atsižvelgiant į Grenlandijos gamtinius išteklius ir JAV poziciją Arkties regione, Danija ir Grenlandija tvirtai atmetė šiuos pasiūlymus. Istoriškai tokios idėjos buvo svarstytos ir kitų šalių, įskaitant Kanadą, tačiau visos jos buvo atmestos dėl teritorinių pretenzijų ir suverenumo išsaugojimo.
