D. Trumpo populiarumas auga: J. Bideną lenkia 4 svyruojančiose valstijose iš 5

PasaulisG. B.
Suprasti akimirksniu
D. Trumpas
D. Trumpas svyruojančiose valstijoje toliau lenkia J. Bideną. ELTA nuotrauka

D. Trumpas įgyja vis daugiau pranašumo prieš J. Bideną

Donaldas Trumpas pirmadienį iškovojo pirmąją pergalę balsavime dėl respublikonų partijos nominacijos ir galimybės varžytis lapkritį vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Triumfavęs Ajovos sueigos jis įtvirtino savo, kaip numanomo respublikonų kandidato, poziciją.

Žinoma, džiaugtis dar ankstoka: Ajova yra žinoma kaip prastas galutinio kandidato pranašas, tačiau šios valstijos indėlis vis vien yra svarbus. Be to, optimizmo D. Trumpui ir jo komandai suteikti gali pastarosios visuomenės apklausos.

„Messenger/Harris“ visuomenės apklausoje rinkėjų buvo klausiama, už ką jie balsuotų šiandien, jei D. Trumpas ir J. Bidenas būtų vieninteliai pasirinkimo variantai.

Remiantis apklausos duomenimis, buvęs prezidentas D. Trumpas pirmauja net tarp nepriklausomų rinkėjų ir lenkia dabartinį prezidentą Joe Bideną 11 proc. punktų[1]

Tarp nepriklausomų rinkėjų, D. Trumpas surinko 46 proc. balsų, o J. Bidenas – 35 proc. Dar 20 proc. buvo neapsisprendę. Apklausus visus rinkėjus, D. Trumpas savo tikėtiną konkurentą demokratą aplenkė 4 punktais.

Ši apklausa parodė, kad D. Trumpą labiau palaiko vyrai: 56 proc. apklaustųjų vyrų pasirinko buvusį prezidentą, o 38 proc. pasirinko dabartinį.

Atvirkščiai, J. Bidenas 10 procentinių punktų pirmauja tarp moterų. 46 proc. pasirinko jį, o D. Trumpą rinkosi 36 proc. apklaustų moterų.

Svarbu išskirti ir tai, kad D. Trumpas apklausose lenkia ir savo oponentus respublikonus. Buvęs prezidentas turi didžiulę persvarą prieš kitus respublikonų kandidatus, tokius kaip Floridos gubernatorių Roną DeSantį, buvusią JAV ambasadorę Jungtinėse Tautose (JT) Nikki Haley, verslininką Viveką Ramaswamy, kuris jau pasitraukė iš kovos, ar buvusį Arkanzaso gubernatorių Asą Hutchinsoną.

Apie 68 proc. respublikonų ir partijai palankių nepriklausomų respondentų teigia, kad D. Trumpas yra kandidatas, turintis „geriausius šansus būti išrinktas lapkritį“.

D. Trumpas, palyginti su kitais respublikonų kandidatais, taip pat turi pranašumą, nes yra vertinamas kaip „stipriausias lyderis“ ir „geriausiai kvalifikuotas eiti prezidento pareigas“ Jis lenkia savo oponentus ir pagal „empatijos bei bendrų vertybių“ kriterijus[2].

Vertinant bendrai, šiuo metu daugiau nei 70 proc. respublikonų būtų patenkinti D. Trumpo kandidatūra.

Be to, buvęs prezidentas toliau išsaugo persvarą prieš J. Bideną 4-iose iš 5-ių svyruojančių valstijų. Tai parodė„Redfield & Wilton Strategies“ apklausa, kuria stebimi hipotetiniai visuotiniai rinkimai svyruojančiose valstijose[3].

Apklausa parodė, kad D. Trumpo pranašumas keturiose valstijose nuo lapkričio mėnesio šiek tiek sumažėjo, tačiau ir toliau išliko stabilus. Skirtumas tarp D. Trumpo ir J. Bideno sumažėjo Arizonoje, Džordžijoje, Šiaurės Karolinoje ir Pensilvanijoje.

Artimiausia kova vyksta Pensilvanijoje, kurioje D. Trumpas turi tik 1 punkto persvarą prieš J. Bideną.

Tiesa, nė vienoje valstijoje nė vienas kandidatas nesulaukė daugiau nei 50 proc. palaikymo, o tai rodo, kad svyruojančios valstijos tebėra susiskaldžiusios.

J. Bidenas
J. Bideno reitingas pasiekė rekordines žemumas. ELTA nuotrauka

J. Bideno reitingas pasiekė naują dugną

Ne tokios džiugios žinios atitenka dabartiniam JAV prezidentui J. Bidenui, kurio reitingas neseniai pasiekė naują žemiausią lygį. Tik 57 proc. demokratų būtų patenkinti, jei J. Bidenas būtų partijos pasirinkimas ateinančiuose rinkimuose. Šiuo metu prezidentą teigiamai vertina tik 33 proc. respondentų[4]. Tai žemiausias per 15 m. prezidento reitingas.

Remiantis naujausiomis apklausomis, šiuo metu dabartinis prezidentas negali pasigirti ženkliu ir stabiliu palaikymu nei vienoje demografinėje grupėje. Jį remia mažiau nei trečdalis vyrų ir moterų, nuo jo nusigręžė jaunimas, taip pat ir juodaodžių bei ispanakalbių rinkėjai.

Vertinant skirtingas kandidatų ypatybes ir sugebėjimus, J. Bidenas pirmauja prieš D. Trumpą tik pagal „jo sąžiningumo ir patikimumo suvokimą“, tačiau D. Trumpas ir toliau lenkia J. Bideną pagal „protinio efektyvumo“ ir „fizinės sveikatos, reikalingos norint vėl tapti prezidentu, galimybes“.

Dalis rinkėjų pavargo nuo idėjos apie atsakomąją D. Trumpo-J. Bideno kovą

D. Trumpas prieš J. Bideną, dabartinis JAV vadovas prieš buvusį. Tokios ir panašios antraštės jau ne vieną mėnesį mirga tiek Amerikos, tiek ir pasaulio medijose.

Nors vis dar nežinoma, ar būtent šie kandidatai susigrums lapkričio mėnesį vyksiančiuose prezidento rinkimuose, daliai amerikiečių kalbos apie atsakomąją jų kovą, pakartosiančią 2020 m. rinkimus, jau pabodo.

Praėjusių metų pabaigoje atlikta „CNBC All-America Economic“ apklausoje amerikiečių buvo klausiama, ar dabartinis prezidentas J. Bidenas bei buvęs šalies vadovas D. Trumpas turėtų vėl kandidatuoti į prezidentus[5].

Paaiškėjo, kad 61 proc. visuomenės mano, jog D. Trumpas neturėtų ir vėl siekti prezidento posto. Apie J. Bideną taip mano net 70 proc. respondentų.

Nemaža dalis kiekvieno politiko partijos rėmėjų pageidauja, kad jų pavardės nebūtų įtrauktos į rinkimų biuletenius.

37 proc. respublikonų nenori, kad D. Trumpas vėl kandidatuotų į prezidentus. J. Bideno atveju, 57 proc. demokratų taip pat norėtų kito kandidato 2024 m. prezidento rinkimams.

Rinkimai
2024 m. skirtingi rinkimai vyks daugelyje pasaulio šalių, manoma, kad balsuos apie 2 mlrd. žmonių. Element 5 digital/Unsplash nuotrauka

Ne tik Amerika: šiais metais prie balsadėžių keliaus daugiau nei 2 mlrd. žmonių

2024 m. žmonijos istorijoje bus nepaprasti: daugiau nei keturi milijardai žmonių iš daugiau nei 40 šalių susidurs su valdžios pasikeitimu, o tai reiškia, kad apie du milijardai rinkimų teisę turinčiųjų eis prie balsadėžių ir atiduos savo balsą už vieną arba kitą politiką, arba politinę partiją[6].

Nacionaliniai rinkimai vyks Jungtinėse Amerikos Valstijose, Indijoje, Indonezijoje, Rusijoje, Jungtinėje Karalystėje, Pakistane, Bangladeše, Taivane, Meksikoje, Pietų Afrikoje ir daugelyje kitų šalių, tarp kurių yra ir Lietuva. Europos Sąjungoje (ES) taip pat vyks Europos Parlamento (EP) rinkimai.

Ekspertai teigia, kad tokios gausybės rinkimų baigtis prognozuoti ir numatyti yra ypač sudėtinga. Be to, pažymima, kad rinkimai vyksta visame pasaulyje sparčiai silpnėjant nepriklausomoms institucijoms, o išsivysčiusiose demokratinėse šalyse, ypač tarp jaunų žmonių, vis labiau ryškėjant nusivylimui demokratinės sistemos nauda.