- Užsienio žiniasklaida pateikia scenarijus, kurių D. Trumpas gali imtis surinkęs prezidento rinkimuose mažiau balsų nei K. Harris
- Būtina veikiančių politikų parama
- Panašus precedentas JAV istorijoje jau buvo, kai prezidentu buvo išrinktas Džonas Adamsas
Užsienio žiniasklaida pateikia scenarijus, kurių D. Trumpas gali imtis surinkęs prezidento rinkimuose mažiau balsų nei K. Harris
Respublikonų kandidatas Donaldas Trampas (Donald Trump) gali tapti JAV prezidentu net ir pralaimėjęs lapkričio rinkimus, rašo žurnalas „Politico", pasikalbėjęs su dešimtimis pašnekovų, įskaitant kongresmenus, partijos narius, rinkimų komisijos darbuotojus ir konstitucinės teisės ekspertus.[1]
Žurnalo pašnekovai teigė, kad įvykiai gali klostytis taip:
D. Trumpas gilins nepasitikėjimą rinkimų rezultatais, pateikdamas nepagrįstus ar perdėtus kaltinimus dėl plačiai paplitusio sukčiavimo ir kreipdamasis į teismą, kad pastarasis pripažintų negaliojančiais pakankamą biuletenių kiekį, kas leistų pakeistų rezultatus svyruojančiose valstijose.
Spaudimas valstijų ir apskričių pareigūnams kurie turi nepritarti balsavimo rezultatų patvirtinimui, netrukdys procesui, bet taps spaudimo svertu kongresmenams ir valstijų įstatymų leidėjams.
D. Trumpas kreipsis į valstijų, kuriose Respublikonų partija turi daugumą, įstatymų leidėjus, kad paskirtų alternatyvius rinkėjus. Jis tikisi, kad respublikonų kongresmenai palaikys alternatyvius rinkėjus arba atsakys demokratų rinkėjams, susirinkusiems patvirtinti rezultatų.
Po to politikas bandys užtikrinti, kad Kongresas nepatvirtintų 270 rinkėjų balsų, atiduotų už Kamala Haris (Kamala Harris), po ko prezidento rinkimai bus perkelti į Atstovų Rūmus, kur respublikonai gali surinkti pakankamai balsų, kad išrinktų D. Trampą nauju JAV prezidentu.
Būtina veikiančių politikų parama
Dėl paskutinio ketvirtojo punkto būtina, kad Atstovų Rūmų pirmininkas (dabar šias pareigas eina respublikonas Maikas Džonsonas (Mike Johnson) neleistų Rinkimų kolegijai patvirtinti nė vieno iš kandidatų kaip rinkimų nugalėtojo. Tai apima „sąlyginių rinkimų“ mechanizmą Atstovų Rūmuose, kuriame kiekviena valstijos delegacija gauna vieną balsą. Respublikonai turi 26 delegacijas, demokratai – 22, kitos dvi pasidalijusios per pusę.
Pagal 12-ąją JAV Konstitucijos pataisą, jei nė vienas kandidatas nesurenka rinkimų kolegijos daugumos, naujasis Kongresas, kuris turi būti prisaikdintas sausio 3 dieną, išrenka prezidentą. Senatas renka viceprezidentą. Paprasta balsų dauguma, 26 valstijų delegacijų balsais, skiriamas naujas prezidentas.[2]
Panašus precedentas JAV istorijoje jau buvo, kai prezidentu buvo išrinktas Džonas Adamsas
1824 m. nė vienas iš kandidatų negavo daugumos rinkėjų balsų, todėl buvo surengti sąlyginiai rinkimai. Atstovų Rūmai prezidentu išrinko Džoną Adamsą (John Adams), kuris gavo tik 84 rinkėjų balsus, nors Endriu Džeksonas (Andrew Jackson) pirmavo prezidentinėse lenktynėse turėdamas 99 balsus.
Viceprezidentas, o ne Atstovų Rūmų pirmininkas, tvirtina Rinkimų kolegijos rezultatus, tačiau M. Džonsonas vis tiek gali daryti įtaką galutiniams rezultatams, pavyzdžiui, organizuodamas spaudimą valstijų rinkimų komisijoms, kad jos panaikintų protokolus, rašo „New York Times“. Tuo pat metu laikraščio kalbinti ekspertai abejojo, ar M. Džonsonas sugebės tokiam žingsniui pritraukti pakankamai paramos.[3]
Kaip išsiaiškino „Politico“, Demokratų partija analizuoja ir tokius scenarijus. Kad D. Trampui pasisektų, jam reikia, jog Kongrese trūktų nuosaikių respublikonų, norinčių ir galinčių jam pasipriešinti.
Spalio viduryje D. Trampas vengė klausimo, ar gerbs ir prisidės prie taikaus valdžios perdavimo, bei pavadino dabartinio JAV prezidento Džo Baideno (Joe Biden) pripažinimo nugalėtoju procesą 2021 metais taikiu, nors jo šalininkai šturmavo Kapitolijaus pastatą ir tuomet žuvo keli žmonės.[4]
„Tad buvo meilė ir taika“, – teigė D. Trampas.
Dž. Baidenas išreiškė abejonę, ar šį kartą procesas bus ramus ir taikus. Panašiomis abejonėmis dalijasi trečdalis apklaustų amerikiečių, rodo rugpjūtį atliktas „YouGov“ tyrimas.[5]
