Trumpo ir Zelenskio susitikimas parodė pažangą, bet ne proveržį
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV vadovo Donaldo Trumpo susitikimas Floridoje, Trumpo rezidencijoje „Mar-a-Lago“, buvo pristatomas kaip svarbus žingsnis siekiant užbaigti Rusijos pradėtą plataus masto karą. Abi pusės po daugiau nei tris valandas trukusių derybų kalbėjo apie pažangą ir artėjimą prie susitarimo, tačiau konkrečių sprendimų ar galutinio susitarimo nebuvo paskelbta.
Donaldas Trumpas po susitikimo pareiškė, kad derybos juda į priekį, tačiau liko „vienas ar du labai sudėtingi klausimai“. Paklaustas, kada galėtų baigtis karas, jis vengė konkretaus termino ir teigė, kad „po kelių savaičių sužinosime vienaip ar kitaip“. Kartu jis atvirai pripažino, jog nesėkmės atveju „jie toliau kovoja ir toliau miršta“, pridurdamas, kad „mes to nenorime“.
Volodymyras Zelenskis susitikimą apibūdino kaip „gerą ir prasmingą“, pabrėždamas, jog apie 90 proc. 20 punktų taikos plano jau suderinta. Šis skaičius skambėjo ir prieš derybas, ir po jų, o tai tik sustiprino įspūdį, kad procesas juda lėtai ir daugiausia sprendžiami paskutiniai, politiškai jautriausi klausimai.
Teritorijos ir Zaporižios AE lieka pagrindiniais nesutarimų taškais
Didžiausios kliūtys išlieka teritoriniai klausimai, ypač Donbasas, ir Zaporižios atominės elektrinės likimas. Volodymyras Zelenskis viešai patvirtino, kad Ukrainos ir Rusijos pozicijos dėl Donbaso „akivaizdžiai skiriasi“. Jo teigimu, Ukraina privalo gerbti savo Konstituciją, savo žmones ir teritoriją, kurią šiuo metu kontroliuoja.
„Mūsų požiūris yra labai aiškus. Todėl prezidentas Trumpas ir sako, kad tai labai sunkus klausimas“, – sakė V. Zelenskis. Jis pakartojo, kad galutinį sprendimą dėl bet kurių taikos plano punktų, įskaitant teritorinius, turėtų priimti Ukrainos visuomenė, neatmesdamas galimybės surengti referendumą. Prezidentas taip pat pažymėjo, kad balsuoti turėtų visi ukrainiečiai, įskaitant gyvenančius užsienyje, nors tam dar reikėtų sukurti atitinkamą infrastruktūrą.
Zaporižios atominės elektrinės tema taip pat išliko neaiški. Donaldas Trumpas teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „bendradarbiauja su Ukraina, kad elektrinė būtų atidaryta“, ir pridūrė, jog „jis buvo labai geras šiuo klausimu“. Toks pareiškimas sukėlė klausimų, turint omenyje, kad elektrinę nuo karo pradžios kontroliuoja Rusijos pajėgos, o Kyjivas anksčiau ne kartą atmetė bet kokio bendro jos valdymo galimybę.
Europa kalba apie „gerą pažangą“, tačiau sprendimai lieka Vašingtono ir Maskvos rankose
Po susitikimo vyko ir Trumpo, Zelenskio bei kelių Europos lyderių pokalbis, kuriame dalyvavo ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Ji teigė, kad pokalbis buvo „geras“ ir truko apie valandą, o pasiekta pažanga esą yra sveikintina.
„Europa yra pasirengusi toliau bendradarbiauti su Ukraina ir mūsų JAV partneriais, kad įtvirtintų šią pažangą. Svarbiausia šioms pastangoms – tvirtos saugumo garantijos nuo pirmos dienos“, – pareiškė EK vadovė. Vis dėlto konkrečių Europos įsipareigojimų ar mechanizmų, kaip tokios garantijos būtų užtikrintos, nebuvo įvardyta.
Tuo pat metu Donaldas Trumpas jau prieš susitikimą su V. Zelenskiu telefonu kalbėjosi su Vladimiru Putinu ir pareiškė, kad Rusijos prezidentas esą „nori, kad susitarimas įvyktų“. Vis dėlto Maskva kol kas nėra davusi aiškaus pritarimo 20 punktų planui, o Kremliaus atstovai skeptiškai vertina tiek paliaubų idėją, tiek galimus Europos taikdarius Ukrainos teritorijoje.
Abi pusės sutaria tik dėl vieno – procesas bus ilgas. Kaip pripažino pats Trumpas, tai „vienas sunkiausių konfliktų“, su kuriais jam teko susidurti. Floridoje nuskambėję optimistiniai pareiškimai kol kas labiau primena politinį signalą apie norą judėti pirmyn, o ne realų lūžį kare, kuris jau beveik ketverius metus formuoja ne tik Ukrainos, bet ir visos Europos saugumo architektūrą.
