D. Trumpas Ukrainos prezidentą V. Zelenskį pavadino pardavėju
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas neseniai apibūdino Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį kaip „galbūt geriausią pardavėją iš visų politikų“.
D. Trumpas, kalbėdamas „Turning Point Action“ rengiamoje konferencijoje Detroite, Mičigano valstijoje, sukritikavo dabartinį JAV prezidentą Joe Bideną dėl to, kad šis neva švaisto amerikiečių pinigus iki šiol nematytu mastu.
Palietęs šią temą, buvęs Amerikos vadovas taip pat prakalbo ir apie V. Zelenskį, kuris, pasak D. Trumpo, yra „geriausias pardavėjas iš visų kada nors gyvenusių politikų“, nes „kiekvieną kartą atvykęs į Jungtines Valstijas jis išvyksta su 60 milijardų dolerių“[1].
Šios D. Trumpo pastabos nuskambėjo netrukus po to, kai G7 šalių aukščiausiojo lygio susitikimo metu J. Bidenas ir V. Zelenskis pasirašė 10 metų trukmės dvišalį Ukrainos ir JAV saugumo susitarimą.
Taip pat buvo pranešta, kad J. Bidenas ir kiti pasaulio lyderiai susitarė suteikti Ukrainai 50 mlrd. dolerių paskolą iš įšaldyto Rusijos turto.
O kalbėdamas „Turning Point Action“ konferencijoje, D. Trumpas dar kartą pabrėžė ir tai, kad jei lapkritį vyksiančiuose prezidento rinkimuose pasieks pergalę, pasirūpins, kad „perteklinė parama Ukrainai būtų sutvarkyta“[2].
„Jis tik prieš keturias dienas išvyko su 60 mlrd. dolerių, grįžta namo ir paskelbia, kad jam reikia dar 60 mlrd. dolerių. Tai niekada nesibaigia. Aš tai sutvarkysiu, grįždamas į Baltuosius rūmus kaip išrinktasis prezidentas“, – sakė D. Trumpas.
G7 susitikimo metu JAV ir Ukraina sudarė istorinę sutartį
Praėjusį ketvirtadienį, Italijoje vykusiame G7 šalių viršūnių susitikime, Ukrainos bei JAV prezidentai pasirašė 10 metų trukmės saugumo susitarimą.
Pagal šį susitarimą Jungtinės Amerikos Valstijos per ateinantį dešimtmetį suteiks Ukrainai įvairią karinę pagalbą ir mokymus.
Susitarime sakoma, kad Jungtinės Amerikos Valstijos ir Ukraina „aukščiausiu lygiu“ surengs konsultacijas per 24 valandas po bet kokios būsimos Rusijos ginkluotos atakos.
JAV taip pat įsipareigojo stiprinti Ukrainos kariuomenę, bendradarbiauti rengiant mokymus ir padėti kurti Ukrainos ginklų pramonę.
JAV ir Ukrainos susitarimas panašus į Vašingtono sudarytą su Izraeliu: JAV tiekia ginklus Izraeliui po praėjusių metų teroristinės atakos, kurią surengė „Hamas“.
Per G7 viršūnių susitikimą panašų saugumo paktą su Ukraina pasirašė ir Japonija. Per pastaruosius metus Ukraina jau pasirašė mažiausiai 15 panašių sutarčių su svarbiausiomis Vakarų partnerėmis.
Be to, G7 šalių grupė per susitikimą Italijoje taip pat susitarė suteikti Ukrainai 50 mlrd. JAV dolerių paskolą panaudojant pelną iš įšaldytų Rusijos lėšų. Tiesa, vėliau paaiškėjo, kad Europos Sąjungos (ES) šalys kol kas tiesiogiai nedalyvaus šiame G7 plane. Jame šiuo metu dalyvaus tik Jungtinės Valstijos, Kanada, Jungtinė Karalystė ir Japonija.
JAV piliečių pozicija dėl paramos Ukrainai kinta
Tačiau tokia gausi parama Ukrainai pro akis nepraslysta ne tik D. Trumpui, bet ir vis didesnei JAV populiacijos daliai.
Praėjus kiek daugiau nei dvejiems metams po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, amerikiečių nuomonės dėl JAV pagalbos Ukrainai, dėl jos poveikio JAV nacionaliniam saugumui ir net dėl V. Zelenskio, vis labiau išsiskiria.
Balandį atlikta „Pew Research Center“ apklausa parodė, kad maždaug trečdalis amerikiečių (31 %) teigia, kad JAV teikia per didelę paramą Ukrainai. Palyginimui, 2022 m. kovą, praėjus vos mėnesiui po invazijos, maždaug keturi iš dešimties amerikiečių teigė, kad JAV Ukrainai teikia nepakankamą paramą[3].
Amerikiečių nuomonės dėl galimo paramos Ukrainai kare su Rusija poveikio jų šalies saugumui taip pat išsiskiria. Maždaug vienodos dalys respondentų teigia, kad parama Ukrainai padeda ir kenkia JAV nacionaliniam saugumui (po 36 %).
Nuomonės išsiskiria ir dėl Ukrainos prezidento. Apie pusę amerikiečių (48 %) teigia, kad pasitiki Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu, tačiau nuo 2023 m. šis skaičius sumažėjo 8 procentiniais punktais, o maždaug keturi iš dešimties (39 %) amerikiečių menkai arba visai nepasitiki Ukrainos lyderiu. Demokratai maždaug dvigubai dažniau nei respublikonai pasitiki V. Zelenskiu.
ES vyrauja kiek kitokios nuomonės. Remiantis vasario mėnesį Europos Parlamento (EP) atlikta apklausa, europinę paramą Ukrainai teigiamai vertina net 89 % ES piliečių[4]. Kita vertus, per pastaruosius dvejus metus parama ES veiksmams, susijusiems su karu Ukrainoje, sumažėjo.
Atskirų ES šalių lygmeniu pastebima, kad Vokietijoje labiausiai padidėjo skepticizmas dėl finansinės pagalbos: 41 % respondentų mano, kad ji yra pernelyg didelė, o 80 % abejoja, ar ES gali leisti ją toliau teikti tokiu mastu.
Ukrainiečių pabėgėlių palaikymas Europoje vis dar lieka stiprus ir siekia 71 % ES vidurkį. Tačiau kai kuriose Ukrainos kaimyninėse šalyse jau mažėja solidarumas su pabėgėliais: didžiausias skaičius žmonių, manančių, kad Ukrainos migrantai kelia grėsmę, fiksuotas Lenkijoje (40 %),Vengrijoje (37 %) ir Rumunijoje (35 %).
Karas Ukrainoje, 28 % ES piliečių teigimu, yra viena iš dviejų svarbiausių problemų, su kuriomis šiuo metu susiduria ES. Kita problema yra migracija.
Lyginant su tuo, kas buvo prieš metus, dabar europiečiai labiau linkę manyti, kad Rusija konflikte turi pranašumą. Daugumoje šalių šis įsitikinimas padidėjo.
Daugelio šalių apklausos duomenimis, 31 % respondentų numato, kad karas Ukrainoje baigsis 2024 m., t. y. 9 procentiniais punktais mažiau nei praėjusiais metais. 47 % ES respondentų mano, kad karas greičiausiai nesibaigs ir šiais metais.
O vertinant bendrai, europiečiai apskritai pesimistiškai nusiteikę dėl karo Ukrainoje baigties. Tik 10 % mano, kad Ukraina laimės, o dvigubai daugiau spėja, kad būtent Rusija pasieks pergalę. 37 % mano, kad karas baigsis susitarimu.
