Už penkis žmones sumokėjo 6 mlrd. dolerių išpirką
Buvęs prezidentas Donaldas Trumpas perspėja, kad „kvailas kaip uola“ prezidentas Joe Bidenas skyrė 6 milijardus dolerių už penkis išlaisvintus įkaitus, o Iranas – už įkaitus nesumokėjo nei cento. D. Trumpas palaikė įkaitų pargabenimą namo, bet sakė, kad tai neturėjo kainuoti 6 milijardų dolerių išpirkos. Tiesa, iš tiesų lėšos nėra JAV – tai užšaldytos pačių iraniečių lėšos, kurių anksčiau jie negalėjo naudoti dėl sankcijų.
„Šis visiškai juokingas 6 milijardų dolerių įkaitų susitarimas su Iranu nustatė baisų precedentą ateičiai“, – Trumpas pirmadienį paskelbė „Truth Social“, kai buvo išlaisvinti penki amerikiečiai.
„Iš daugelio skirtingų šalių, įskaitant Šiaurės Korėją, namo parsivežiau 58 įkaitus ir niekada nieko nemokėjau. Jie visi suprato, kad privalo žmonėms leisti grįžti namo. Galiausiai šalys net nekalbėdavo apie pinigus, nes žinojo, kad jų tikrai negaus“, – kalbėjo buvęs prezidentas.
D. Trumpo teigimu, kartą sumokėjus už įkaitus, mokėti teks nuolatos[1].
Kaip Iranas gali panaudoti 6 milijardus dolerių?
Nors Irano vyriausybė tvirtina, kad gali panaudoti pinigus, kaip nori, Bideno administracija ne kartą pabrėžė, kad lėšos yra siaurai apribotos nesankcionuotiems pirkiniams, tokiems kaip maistas ir vaistai, ir kad jie bus griežtai prižiūrimi.
„Šios lėšos mokamos patikrintiems trečiųjų šalių pardavėjams už maistą, vaistus, medicinos produktus ir žemės ūkio produktus, kurie per metus galėtų patekti į Iraną. Jei bus koks nors nukreipimas, mes tai žinosime ir užrakinsime šias sąskaitas“, – CNN laidoje sakė Brettas McGurkas, Baltųjų rūmų koordinatorius Artimuosiuose Rytuose.
Respublikonai suskubo sukritikuoti susitarimą teigdami, kad pinigų pervedimas kenkia Amerikos patikimumui užsienyje ir gali būti paskata JAV priešininkams neteisėtai sulaikyti Amerikos piliečius.
Baltųjų rūmų strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby sakė, kad tai tiesiog „mėnesių ir mėnesių sunkaus ir sunkaus mūsų diplomatų, ypač Valstybės departamento, darbo, siekiant tai pasiekti, rezultatas“.
Irano prezidentas Ebrahimas Raisi praėjusią savaitę duodamas interviu sakė, kad Irano vyriausybė nuspręs, kaip ir kur išleisti 6 mlrd. dolerių įšaldytą turtą. Kirby teigė, kad šis teiginys buvo „visiškai klaidingas“.
„Tai nėra jokia išmoka, tai ne išpirka, tai nėra JAV mokesčių mokėtojų doleriai, ir mes neatšaukėme nei vienos savo sankcijų Iranui – Iranui sankcijos nebus sušvelnintos“, – sakė Kirby. „Mes ir toliau kovosime su Iranu, Irano režimo žmogaus teisių pažeidimais, toliau kovosime su jų destabilizuojančiais veiksmais užsienyje, jo parama terorizmui, jūrų laivybos puolimui Persijos įlankoje ir nuolatinei Rusijos karui prieš Ukrainą[2].
Šeši milijardai dolerių pasaulį padarys nesaugesnį
Mattas Levittas, Vašingtono Artimųjų Rytų politikos instituto Kovos su terorizmu programos direktorius, paaiškino, kad nors pagal šį susitarimą pinigai turėtų būti naudojami tik humanitarinėms prekėms, o šalys prižiūrės pirkinius, vis tiek yra tikimybė, kad Iranas pinigus išleis ne tam, kam leidžiama. Juo labiau, kad Irano prezidentas jau pasakė pinigus leisiąs kaip nori.
Pasitikėjimas priešu, kurio lyderiai ir piliečiai nuolat skanduoja „Mirtis Amerikai“,yra minimalus.
Kalbant apie klausimą, susijusį su naujai prieinamu finansiniu turtu, ekspertai teigia, kad 6 milijardai dolerių tik išlaisvina Iraną, kad galėtų naudoti kitus pinigus taip, kad pasaulis būtų mažiau saugus.
Vis dėlto Valstybės departamentas teigė, kad sudėtingi sandoriai ne visada būna be neigiamų pusių.
Taip pat pirmadienį Baltieji rūmai priminė amerikiečiams apie kelionių į Iraną riziką. Prezidento Joe Bideno pareiškime jis citavo Valstybės departamento patarimus, rašydamas: „Nekeliaukite į Iraną dėl pagrobimo ir savavališko JAV piliečių arešto ir sulaikymo rizikos. Visi amerikiečiai turėtų paisyti šių žodžių ir nesitikėti, kad jų paleidimas bus užtikrintas, jei to nepadarys[3].
Kas yra penki amerikiečių kaliniai, išlaisvinti per Irano ir JAV kalinių apsikeitimą?
Baltieji rūmai patvirtina, kad tarp JAV kalinių yra paleisti Siamakas Namazi, Emadas Sharghi ir Moradas Tahbazas.Kitų dviejų asmenų šeimos nuslėpė savo tapatybę, tačiau teigiama, kad jie yra mokslininkai ir verslininkai. Vakarų žiniasklaida taip pat pranešė, kad viena yra moteris.
Štai ką mes žinome apie amerikiečius, kurie buvo paleisti kaip dalis susitarimo:
Siamak Namazi, 51 m
Dvigubą JAV ir Irano pilietybę turintį verslininką Namazi 2015 m. sulaikė Revoliucijos gvardija, lankydamas savo šeimą Teherane. Po kelių mėnesių jo sergantis tėvas Baqueras buvo sulaikytas grįžęs į Iraną aplankyti įkalinto sūnaus.
Buvęs Irano provincijos gubernatorius ir buvęs UNICEF pareigūnas, taip pat turintis dvigubą pilietybę, Baqueras Namazi 2018 m. buvo sulaikytas namų arešte dėl medicininių priežasčių ir 2022 m. išvyko iš Irano gydytis.
Emadas Sharghi, 59 m
2017 m. Sharghi su žmona persikėlė į Iraną iš JAV.
Irano kilmės amerikietis verslininkas pirmą kartą buvo suimtas 2018 m., kai dirbo investicijų į technologijas bendrovėje Saravan Holding. Po aštuonių mėnesių jis buvo paleistas už užstatą, o Revoliucinis teismas išteisino jį nuo šnipinėjimo ir su saugumu susijusių kaltinimų, tačiau draudimas keliauti išliko.
2020 m. lapkritį jį iškvietė kitas revoliucinis teismas, nuteisė jį 10 metų kalėti dėl kaltinimų šnipinėjimu. Iš pradžių jis nebuvo įkalintas, bet Irano žiniasklaida pranešė, kad jis buvo suimtas, kai 2021 m. sausį bandė pabėgti iš Irano.
Moradas Tahbazas, 67 m
Irano kilmės amerikietis aplinkosaugininkas, taip pat turintis Didžiosios Britanijos pilietybę, Tahbazas buvo sulaikytas 2018 m.
2019 m. jis buvo nuteistas kalėti 10 metų už „susirinkimą ir sąmokslą prieš Irano nacionalinį saugumą“ ir „bendravimus su JAV priešo vyriausybe… šnipinėjimo tikslais“[4].