Suprasti akimirksniu
  • D. Trumpas mano, jog V. Zelenskis neturėjo leisti kilti karui Ukrainoje
  • D. Trumpas žada per mažiau nei 3 mėnesius užbaigti karą Ukrainoje
  • V. Zelenskis įspėjo D. Trumpą: arba Ukraina bus NATO, arba turės branduolinių ginklų
  • D. Trumpo palaikytojai darosi vis skeptiškesni Ukrainos rėmimo klausimu
  • Lažybų punktuose pranašaujama D. Trumpo pergalė
Šaltiniai
Donaldas Trumpas
D. Trumpo ir V. Zelenskio santykiai ir toliau neatrodo draugiškai. ELTA nuotrauka

D. Trumpas mano, jog V. Zelenskis neturėjo leisti kilti karui Ukrainoje

Panašu, jog Donaldo Trumpo ir Volodymyro Zelenskio santykiai tampa vis labiau įtempti. Kuo labiau artėja JAV prezidento rinkimai, tuo aštresni tampa abiejų politikų pareiškimai ir retorika.

JAV Respublikonų partijos kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas neseniai išreiškė kontraversišką nuomonę dėl karo Ukrainoje, kaltindamas ne tik Rusiją, bet ir Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. D. Trumpas teigė, jog V. Zelenskis „neturėjo leisti kilti tam karui“.

D. Trumpas, pusantros valandos kalbėdamas „YouTube“ platformoje paviešintoje Patricko Bet-Davido tinklalaidėje, įvardijo Zelenskį kaip „vieną geriausių pardavėjų“, teigdamas, jog Ukrainos prezidentas kiekvieną kartą pasirodęs gauna 100 milijardų dolerių[1]:

„Manau, kad Zelenskis yra vienas iš geriausių pardavėjų, kokius man yra tekę matyti. Kaskart, kai jis pasirodo, mes duodame jam 100 milijardų dolerių. Kas dar istorijoje sugebėjo gauti tiek pinigų? To nėra buvę.“

Tiesa, reali pagalbos vertė yra gerokai mažesnė. Šiuo metu JAV yra didžiausia Ukrainos rėmėja, tačiau jai skyrė apie 50 mlrd. JAV dolerių karinę ir humanitarinę pagalbą nuo pat 2022 m. vasario, kai prasidėjo Rusijos invazija.

D. Trumpas žada per mažiau nei 3 mėnesius užbaigti karą Ukrainoje

D. Trumpas ne sykį kritikavo V. Zelenskį. ELTA nuotrauka
D. Trumpas ne sykį kritikavo V. Zelenskį. ELTA nuotrauka

Pasak Trumpo, jei jis būtų prezidentu, šis karas apskritai nebūtų prasidėjęs, nes „jo kadencijos metu niekas tokio karo nepradėjo“. Jis nuolat pabrėžia, kad Rusijos invazijos į Ukrainą būtų išvengta, jei jis būtų valdžioje.

Be to, politikas jau ne sykį garantavo, kad jei laimės 2024 metų rinkimus, užbaigs karą Ukrainoje dar iki savo inauguracijos 2025 m. sausio mėnesį.

Ši D. Trumpo pozicija atspindi jo nuoseklų pasipriešinimą JAV įsitraukimui į užsienio konfliktus ir JAV intervencijos kritiškumą, kuri buvo svarbi jo ankstesnės prezidentinės kampanijos dalis. Tiesa, politikas kol kas aiškiai nepasako, kokiu būdu nutrauktų karą.

V. Zelenskis įspėjo D. Trumpą: arba Ukraina bus NATO, arba turės branduolinių ginklų

V. Zelenskis pareiškė, kad yra tik du keliai: arba Ukraina bus NATO, arba turės branduolinių ginklų. ELTA nuotrauka
V. Zelenskis pareiškė, kad yra tik du keliai: arba Ukraina bus NATO, arba turės branduolinių ginklų. ELTA nuotrauka

Savo retorika nuo aštrių D. Trumpo pasisakymų neatsilieka ir Ukrainos prezidentas. V. Zelenskis neseniai viešai atskleidė svarbias detales apie savo pokalbį su buvusiu JAV prezidentu ir dabartiniu kandidatu į prezidento postą.

V. Zelenskis pareiškė, jog per šį susitikimą aptarė Ukrainos narystės NATO klausimą ir galimybę siekti branduolinių ginklų, jei šalis liktų be tarptautinės apsaugos[2].

Volodymyras Zelenskis atskleidė, jog su Trumpu kalbėjo apie NATO narystę, akcentuodamas 1994 m. Budapešto memorandumą. Šis dokumentas, kurio signatarėmis buvo Rusija, JAV ir Jungtinė Karalystė, įsipareigojo gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą mainais už tai, kad Ukraina atsisakytų branduolinių ginklų, paveldėtų iš Sovietų Sąjungos. Tačiau po to, kai Rusija pažeidė šį susitarimą, 2014 m. aneksavusi Krymą ir pradėjusi agresiją prieš Ukrainą, V. Zelenskis teigia, kad yra įsitikinęs, jog pasitikėti Rusija sudarant naujus susitarimus paprasčiausiai nebeįmanoma.

„Todėl pokalbyje su Donaldu Trumpu pasakiau: štai, kas mums gavosi, o kokia išeitis? Arba Ukraina turės branduolinius ginklus ir tai taps mūsų apsauga. Arba mes turėsime kokį nors Aljansą. Be NATO šiandien mes nežinome efektyvių aljansų. NATO šalys šiandien nekariauja. Žmonės NATO šalyse yra gyvi“, – sakė V. Zelenskis.

Anot V. Zelenskio, D. Trumpas pritarė jo argumentams, sakydamas, kad jie teisingi, tačiau detaliau šio pokalbio neaptarinėjo, nes tai buvo privatus judviejų dialogas. Tiesa, nepaisant akivaizdaus perspėjimo apie branduolinius ginklus, jei Ukraina nebūtų leista prisijungti prie NATO, V. Zelenskis visgi išreiškė savo prioritetą – narystę NATO.

„Mes renkamės NATO. Ne branduolinius ginklus. Mes renkamės NATO. Manau, Donaldas Trumpas mane išgirdo. Jis pasakė: jūsų argumentai teisingi. Nenoriu detaliau aiškinti dialogo su Donaldu Trumpu, nes jis vyko tarp mudviejų“, – teigė V. Zelenskis.

D. Trumpo palaikytojai darosi vis skeptiškesni Ukrainos rėmimo klausimu

Nuo pat karo pradžios V. Zelenskio vadovaujama Ukraina buvo smarkiai priklausoma nuo JAV ir Europos šalių paramos. ELTA nuotrauka
Nuo pat karo pradžios V. Zelenskio vadovaujama Ukraina buvo smarkiai priklausoma nuo JAV ir Europos šalių paramos. ELTA nuotrauka

Tačiau grįžtant prie D. Trumpo, verta paminėti, jog šis politikas ir jo partijos kolegos, ypač senatorius JD Vance'as iš Ohajo, garsiai kritikavo tolimesnę pagalbą Ukrainai, atspindėdami augančią Respublikonų partijos vidinę susiskaldymo dėl paramos Ukrainai temą. JD Vance'as, pretenduojantis į viceprezidento postą kartu su D. Trumpu, yra kategoriškai pasisakęs prieš bet kokią JAV finansinę pagalbą Ukrainai, motyvuodamas tuo, kad tai nereikalingai išplečia Amerikos įsitraukimą į karinius konfliktus užsienyje. Tokie pasisakymai sukelia diskusijas ir ginčus ne tik tarp respublikonų, bet ir tarp visos amerikiečių visuomenės.

Ši politinė takoskyra atspindi platesnę nuotaiką JAV – kai kurie Respublikonai mano, kad JAV turėtų mažinti savo finansinį ir karinį įsitraukimą į konfliktus, kurie nėra tiesiogiai susiję su nacionaliniu saugumu, o kiti mano, kad pagalba Ukrainai yra būtina norint apsaugoti demokratiją ir pasaulinį stabilumą. Tuo tarpu V. Zelenskis, kuris nuolat ragina Vakarų sąjungininkus remti jo šalį, susiduria su augančiu skepticizmu iš tam tikrų JAV politinių sluoksnių, įskaitant buvusį prezidentą D. Trumpą.

2022 m. Rusijos pradėta plataus masto invazija į Ukrainą niekaip nesibaigia iki pat šių dienų. Vakarų sąjungininkai, tarp jų ir Jungtinės Valstijos, visą šį laiką buvo pagrindiniai Ukrainos rėmėjai, tačiau D. Trumpo komentarai kelia klausimų dėl JAV tolesnio įsitraukimo, jei jis sugrįžtų į Baltuosius rūmus. Dalis žmonių baiminasi, kad D. Trumpo pergalė prezidento rinkimuose gali reikšti JAV paramos sumažėjimą ar net visišką atsitraukimą, kas galėtų lemti didelius pokyčius dabartinėje konflikto eigoje.

Lažybų punktuose pranašaujama D. Trumpo pergalė

O kad D. Trumpas iš tiesų gali laimėti JAV prezidento rinkimus, rodo vis daugiau skirtingų ženklų. Šiuo metu jis netgi akivaizdžiai išsiveržė į priekį lažybų punktuose.

Vis daugiau statymų už buvusį prezidentą Donaldą Trumpą verčia manyti, kad jis turi didesnę tikimybę laimėti lemiamose valstijose, tokiose kaip Pensilvanija. Tokie statymai pastebimai kyla, o kai kurie prognozių rinkos rodikliai rodo, kad D. Trumpas yra labai arti pergalės.

Ketvirtadienį D. Trumpo pergalės tikimybė „Polymarket“ platformoje, kur prekiaujama kriptovaliutomis, pirmą kartą pasiekė 61% po to, kai prezidentas Joe Bidenas pasitraukė iš rinkimų kovos. Tuo tarpu „Betfair Exchange“, didžiausia Jungtinės Karalystės tarpusavio lažybų platforma, ketvirtadienio vakarą nurodė, kad D. Trumpas yra „tikėtinas laimėtojas“[3].

Tiesa, svarbu pažymėti, kad prezidento rinkimų lažybos JAV yra nelegalios. O lažybų punktai perspėja, jog akivaizdi persvara nebūtinai reiškia, jog lažybų punktuose pastebima tendencija atsispindės ir tikruose rinkimų rezultatuose.

Tuo tarpu nacionalinės apklausos, kurias renka ir apibendrina „Real Clear Politics“, pateikia mažiau vienareikšmišką situaciją: nuo rugsėjo 10 dienos debatų tarp Kamalos Harris ir D. Trumpo, viceprezidentė K. Harris pirmavo beveik 2 procentiniais punktais, tačiau spalio mėnesį K. Harris nuolat atsiliko lemiamose valstijose.