Ekonominė krizė išvedė žmones į gatves daugiau nei šimte miestų
Ketvirtadienio vakarą Irane buvo beveik visiškai atjungtas internetas. Tai įvyko tuo metu, kai visoje šalyje toliau plito masiniai protestai prieš valdantį islamistinį režimą. Žmonės išėjo į gatves Teherane ir kituose didžiuosiuose miestuose, skanduodami šūkius prieš valdžią ir aukščiausiąjį lyderį Ali Khamenei.
Kibernetinio saugumo organizacijos „NetBlocks“ duomenimis, ryšys buvo nutrauktas staiga, iškart po to, kai prasidėjo nauja protestų banga. Tokia taktika Irane jau pažįstama – valdžia dažnai atjungia internetą tada, kai ruošiasi jėga malšinti neramumus, siekdama apriboti informacijos sklaidą ir sumažinti tarptautinį dėmesį.[1]
Nepaisant ryšio trikdžių, socialiniuose tinkluose dar kurį laiką pasirodydavo vaizdo įrašai, rodantys degančias gatves, blokuojamus kelius ir tūkstantines minias. Protestai tęsiasi jau beveik dvi savaites ir, žmogaus teisių organizacijų teigimu, apėmė daugiau nei 100 miestų visose Irano provincijose.
Per protestus Irane žuvo dešimtys žmonių, o režimas atsakė masiniais sulaikymais
Norvegijoje įsikūrusi organizacija „Iran Human Rights“ skelbia, kad per protestus jau žuvo mažiausiai 45 žmonės, tarp jų – aštuoni vaikai. Šimtai buvo sužeisti, o daugiau nei 2 tūkst. asmenų sulaikyti. Valstybinė Irano žiniasklaida neramumus vadina „pavieniais incidentais“, tačiau pripažįsta, kad yra žuvusiųjų ir sužeistųjų.
Protestuotojai vis dažniau neapsiriboja ekonominiais reikalavimais. Vaizdo įrašuose girdimi šūkiai „Mirtis Khamenei“ ir „Tai paskutinė kova – Pahlavi sugrįš“. Taip viešai reiškiama parama tremtyje gyvenančiam buvusio Irano sosto įpėdiniui Reza Pahlavi, kuris ragino iraniečius masiškai išeiti į gatves.
Pats Pahlavi socialiniuose tinkluose paragino gyventojus veikti vieningai ir teigė, kad režimas nebegali būti reformuotas. Panašiai kalba ir žurnalistė bei žmogaus teisių aktyvistė Masih Alinejad, kuri teigia, jog protestai peržengė ekonominių problemų ribas ir tapo atviru reikalavimu nutraukti Islamo Respublikos valdymą.[2]
Protestų priežastis – pinigų nuvertėjimas, infliacija ir prarastas pasitikėjimas valdžia
Neramumai prasidėjo gruodžio pabaigoje, kai Teherano Didžiojo turgaus prekybininkai protestavo prieš staigų nacionalinės valiutos rialo nuvertėjimą. Situaciją dar labiau pablogino centrinio banko sprendimas panaikinti lengvatinį dolerio kursą daliai importuotojų. Dėl to per kelias dienas smarkiai šoktelėjo pagrindinių maisto produktų kainos, o kai kurie vaistai tiesiog dingo iš prekybos.
Prie protestų greitai prisijungė studentai, o vėliau ir regionų gyventojai, ypač skurdesnėse ir etninių mažumų apgyvendintose vietovėse. Ilamo, Lorestan ir Kurdų regionuose neramumai buvo vieni intensyviausių. Kai kur protestuotojai padegė valdžios pastatus, o saugumo pajėgos, pasak žmogaus teisių organizacijų, naudojo kovinius šovinius.
Valdžia tvirtina, kad per neramumus taip pat žuvo saugumo pareigūnų, įskaitant policijos ir Revoliucinės gvardijos narius. Tikslių aukų skaičių nepriklausomi šaltiniai patikrinti negali, nes tarptautinei žiniasklaidai dirbti Irane draudžiama.
Režimas spaudžiamas iš vidaus ir išorės, bet realių sprendimų nematyti
Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas ragino saugumo pajėgas elgtis santūriai, tačiau aukščiausiasis lyderis Khamenei pareiškė, kad „riaušininkai turi būti pastatyti į vietą“. Tuo pat metu Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas viešai pagrasino smogti Iranui, jei saugumo pajėgos toliau žudys protestuotojus.
Ekspertai teigia, kad tai didžiausias iššūkis režimui nuo 2022 metų protestų, kilusių po Mahsos Amini mirties moralės policijos areštinėje. Tačiau, jų vertinimu, be aiškios politinės alternatyvos dabartinei sistemai protestai greičiausiai nesukels greitų valdžios pokyčių.
Niujorko universiteto profesorius Arangas Keshavarzianas teigia, kad režimas iš esmės neturi strategijos spręsti gilėjančių krizių. Pasak jo, valdžia remiasi beveik vien jėga, o didelė visuomenės dalis jau seniai nebetiki, kad jos balsas bus išgirstas.
