D. Šakalienės vizitas Berlyne: pasirašys vokiškų tankų „Leopard 2“ įsigijimo sutartį

Kelionė į Vokietiją – pirmas Šakalienės užsienio vizitas einant krašto apsaugos ministro pareigas

Dovilė Šakalienė – naujoji krašto apsaugos ministrė vyksta pirmojo vizito į Berlyną. Ten pasirašys sutartį dėl tankų „Leopard“ įsigijimo^[1]. Vizito metu prieštaringai vertinama D. Šakalienė susitiks su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriumi, šalies saugumo ir karinių institucijų bei gynybos pramonės atstovais. Lietuvai patvirtinus planus iš Vokietijos įsigyti 54 pagrindinius kovos tankus „Leopard 2A8“, jie sudarys naują tankų batalioną brigadoje „Geležinis Vilkas“, neva sustiprinant šalies gynybinius pajėgumus. 

„Vykstu į vizitą Vokietijoje, kur susitiksiu su kolega gynybos ministru B. Pistoriumi, su juo turime daug ką aptarti: brigados klausimus, įsigijimus, paramą Ukrainai. Vertiname Vokietijos lyderystę užtikrinant mūsų regiono gynybą ir saugumą. Vokietija yra strateginė Lietuvos sąjungininkė, o įsipareigojimai ir prioritetai bendradarbiauti nesikeičia“, – tvirtina krašto apsaugos ministrė.

Vizito metu bus taip pat aptariami klausimai, susiję su Lietuvoje dislokuojama vokiečių karių brigada, sprendžiant Lietuvos saugumo klausimus „iš peties“ ir saugantis nuo priešų – galbūt visai neišgalvotų. Toks sprendimas yra dalis siekio iki 2030 metų sukurti pilnai operatyvią karinę diviziją^[2]. 

Žinoma, kad į krašto apsaugos ministro kėdę užėmusią Šakalienė dalis tautiečių svaičioja kreivus žvilgsnius ir „mėto pomidorus“. Pasak jų, postą turėjo užimti „adekvatus“ gynybos ministras, turintis ilgametę patirtį. Spėjama, jog pastaroji, neturėdama analogiškos patirties, galimai bus įrankiu vykdant prieš tai buvusius tikslus ir atliepiant kariuomenės vado patarimus.

„Užbrangę” gynybiniai pajėgumai siekia atitikti NATO standartus

Rūpinantis tėvynės saugumu, taip sakant, užsimota šalies sieną aptverti tankais. 

Šiuo metu Lietuvos kariuomenė neturi pagrindinių kovinių tankų^[3]. Tačiau ji yra aprūpinta įvairiomis prieštankinėmis sistemomis, tokiomis kaip „Javelin“, kurios neva gali efektyviai naikinti priešo tankus. Taip pat galime pasidžiaugti, jog šalis turi pėstininkų kovos mašinas „Vilkas“ (vokiškos „Boxer“ modifikacija). Spalio mėnesį apie tai kalbėjo buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

„Planuose atsirado šalia dviejų „Vilkų“ batalionų dar du pėstininkų kovos mašinų su vikšru batalionai, kokia tai platforma, paaiškės netrukus, per dvi–tris savaites“, – sakė L. Kasčiūnas, patikslindamas, jog du batalionai – tai apie 100 mašinų^[4]. Kasčiūnas kalbėjo, kad papildomiems 27 „Vilkų“ įsigijimams planuojama skirti iki 370 mln. eurų. Tuo tarpu šių pėstininkų kovos mašinų pristatymas planuojamas 2027–2029 metais. Lietuva sutartį dėl kovos mašinų „Boxer“ įsigijimų pasirašė dar 2016 metais. Tai yra brangiausias pirkinys Lietuvos kariuomenės istorijoje.

„Jeigu kas nors 2016-aisiais, kai buvo sugalvota sudaryti šį kontraktą, būtų pasakęs, kiek jis kainuos – tuo metu figūravo visur skaičiai 400 milijonų, nes nebuvo sakoma, kiek kainuos papildomai įranga, mokymai. Galiu dabar pasakyti – taip 670 mln.“, – dar prieš metus kalbėjo buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas^[5].

Žinoma, jog 2016 m. Lietuva pasirašė sutartį dėl 88 pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ įsigijimo. Bendra sutarties vertė siekė apie 386 mln. eurų, todėl vienos kovos mašinos kaina buvo apie 4,38 mln. eurų. Sakoma, jog šie planuojami įsigijimai – šiuo metu dar brangesni – yra dalis Lietuvos pastangų stiprinti savo gynybinius pajėgumus bei atitikti NATO standartus, atsižvelgiant į regioninius saugumo iššūkius.

Faktas, kad šmėžuojant tokioms (palaipsniui augančioms) sumoms, potencialus pavojus turėtų būti gerai apskaičiuotas. Tuo tarpu reguliariai skelbiami pirkimai nuo karinių neramumų turėtų apsaugoti geriau, nei drakono dantys, dėl kurių nemaža dalis reiškia abejones.

Tankai kare – tai konservų dėžutės?

Tikimasi, jog, reikalui esant, tankais apginsime Lietuvą. Tačiau dalis tautiečių samprotauja: tankai kare – tai konservų dėžutės. Jų manymu, sekanti karta tankų liekanas galės „štabeliuoti” muziejuje. Pastarųjų akimis, tankai nebėra vertingi – vertingesni yra dronai. Dalis tautos baiminasi, ar nenutiks taip, jog prisipirksime tankų ir juos reikės išmesti kartu su vakcinomis, lūkuriuojančiomis savo eilės šiukšliadėžės dugne.

Kita vertus, niekas mūsų nuomonės neklausia. Valstybės gynimo taryba (VGT) spalio 22 d. priėmė galutinį sprendimą dėl „Leopard 2“ tankų įsigijimo. L. Kasčiūnas informavo, kad gavus Vokietijos pateiktus duomenis apie preliminarią projekto kainą, buvo nuspręsta pasirašyti sutartį dėl tankų batalionų kūrimo^[6].

Be tankų, Lietuva planuoja įsigyti švediškas CV-90 pėstininkų kovos mašinas, kurios sustiprintų kariuomenės mobilumą ir ugnies galią. Nepaisant šių užmojų, kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras informavo, kad esant dabartiniam finansavimui ir pramonės galimybėms, pilno operacinio pajėgumo divizijos sukūrimas iki 2030 metų gali būti nepasiekiamas^[7]. Prognozuojama, kad pasirengimas gali užtrukti iki 2036–2040 metų. 

Šakalienės teigimu, Lietuva negali turėti „plano B“ – tačiau gali taškyti milijonus

Krašto apsaugos ministrė pabrėžė, kad Lietuva negali sau leisti turėti „plano B“ gynybos srityje. Milžiniškos investicijos į karinę techniką, jos nuomone, stiprina šalies saugumą ir veikia kaip atgrasymo priemonė nuo galimos agresijos.

Lietuva planuoja finansuoti tankų ir vikšrinių pėstininkų kovos mašinų įsigijimą iš Gynybos fondo lėšų. Fondas yra skirtas papildomam prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikių finansavimui užtikrinti. Pagrindiniai gynybos fondo finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto pajamos (pelno mokestis, didėsiantis nuo kitų metų; akcizai; Solidarumo įnašas; gyventojų pajamų mokesčio)^[8]. Nuo 2024 m. spalio 1 d. kiekvienas gyventojas ar verslo subjektas taipogi gali prisidėti prie fondo, skirdamas savanorišką įmoką. Nuo 2024 m. spalio 10 d. gyventojai ir organizacijos gali paskolinti valstybei, įsigydami gynybos obligacijų su iki 2 proc. metinėmis palūkanomis. 

Vis dėlto, net ir aukojant milžiniškus pinigus, regis, nėra garantijų, kad Lietuvos kariuomenės divizija sugebės pasiekti pilną operacinį pajėgumą. Dėl šios priežasties gali didėti finansavimas krašto apsaugai. O su juo – ir eilinio lietuvio gyvenimo vargas. Be to, planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji Vokietijos brigados dalis. Tai atsieis papildomus 800 mln. eurų kuriant infrastruktūrą. Visa tai bus finansuojama iš Lietuvos Gynybos fondo lėšų – o tai reiškia, kad ir iš mūsų kišenių.