Vakarų spaudoje pasirodė informacija apie galimą branduolinių ginklų perdavimą Ukrainai
Kai kurių Vakarų pareigūnų samprotavimai apie galimą branduolinių ginklų perdavimą Ukrainai yra visiškai neatsakingi. Tai žurnalistams pareiškė Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas, komentuodamas „The New York Times“ (NYT) straipsnį.[1]
NYT šaltiniai teigė, kad kai kurie Jungtinių Valstijų ir Europos pareigūnai pripažįsta, jog JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) gali perduoti branduolinius ginklus Ukrainai, konfiskuotus iš jos po Sovietų Sąjungos žlugimo. Tokių ginklų perdavimas „būtų momentinė ir didžiulė atgrasymo priemonė“, mano laikraščio pašnekovai.[2]
„Net ir labiausiai provokuojanti linija, kuria siekiama eskaluoti įtampą, turi kokį nors itin ekstremistinį flangą. Tai tikriausiai yra požiūris, kuris tinka šiam kraštutiniam ekstremistiniam flangui. Tai yra absoliučiai neatsakingas samprotavimas žmonių, kurie, ko gero, gerai nesupranta ir neįsivaizduoja realybės ir kurie nejaučia jokios atsakomybės darydami tokius pareiškimus“, – pabrėžė sakė D. Peskovas. Kartu jis pažymėjo, kad kol kas visi tokie pareiškimai yra anonimiški.
Po SSRS žlugimo gausus Ukrainos branduolinis palikimas atiteko Rusijai
Po SSRS žlugimo Ukrainos teritorijoje liko branduolinių ginklų atsargos, kurias sudarė daugiau kaip 170 tarpžemyninių balistinių raketų ir daugiau nei 2,5 tūkstančio taktinių raketų. Taigi Ukraina tapo trečiąja pasaulio branduoline valstybe, nusileisdama tik JAV ir Rusija.
1992 m. gegužę Baltarusija, Kazachstanas ir Ukraina kartu su Rusija ir Jungtinėmis Valstijomis pasirašė Lisabonos protokolą – dokumentą, pagal kurį buvusios sovietinės respublikos atsisakė savo branduolinių arsenalų ir perdavė Rusijai kovines galvutes bei jų paleidimo sistemas. 1994 m. Buvo pasirašytas Budapešto memorandumas, pagal kurį mainais už Ukrainos branduolinių ginklų atsisakymą Rusija, JAV ir Jungtinė Karalystė įsipareigojo gerbti šalies nepriklausomybę, suverenitetą ir esamas sienas. Tačiau dokumentas niekada nebuvo ratifikuotas.
Branduolinių ginklų išvežimas iš Ukrainos į Rusiją buvo baigtas 1996 metais. Tais pačiais metais Kijevas oficialiai prisijungė prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (BGNS).
V. Zelenskis yra pagrasinęs persvarstyti Ukrainos branduolinių ginklų atsisakymo klausimą
Likus kelioms dienoms iki specialiosios karinės operacijos (Rusija invazijos karu nevadina) pradžios, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pagrasino persvarstyti Ukrainos branduolinių ginklų atsisakymo klausimą, į ką Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsakė, kad „šie žodžiai buvo išgirsti“. Po dviejų dienų jis paskelbė apie operacijos Ukrainoje pradžią. Vėliau Rusijos prezidentas ne kartą žadėjo užkirsti kelią branduolinių ginklų atsiradimui Kijeve.[3]
„Galiu iš karto pasakyti: Rusija jokiomis aplinkybėmis neleis to (branduolinio ginklo kūrimo Ukrainoje)“, – pabrėžė Rusijos lyderis.
Spalį „Bild“, cituodama šaltinius, pranešė, kad prieš kelis mėnesius Ukrainos pareigūnas, „besispecializuojantis ginklų pirkime“, teigė, kad Kijevas turi išteklių ir žinių branduoliniams ginklams kurti. Jei toks užsakymas bus gautas, pirmoji bomba bus sukurta po kelių savaičių, tikino šaltinis. V. Zelenskis paneigė šią informaciją:
„Mes niekada nesakėme, kad ruošiamės kurti branduolinį ginklą. Todėl mes neturime kitos išeities, tik NATO. Tai mūsų signalas, bet mes nekuriame branduolinių ginklų.“[4]
Lapkričio viduryje V. Putinas patvirtino atnaujintą Rusijos branduolinę doktriną. Doktrinoje sakoma, kad Rusija branduolinius ginklus laiko „atgrasymo priemone, kurios naudojimas yra kraštutinė ir priverstinė priemonė“. Rusija vykdo branduolinį atgrasymą „prieš potencialų priešą“. Doktrinoje tai suprantama kaip atskiros valstybės ir karinės koalicijos (blokai, aljansai), turinčios branduolinių ginklų. Tokios bloko ar koalicijos valstybės narės agresija prieš Rusiją ar jos sąjungininkus „laikoma šios koalicijos (bloko, viso aljanso) agresija“.
