„Telegram“ populiarumas pasiekia ir vyriausybės organizacijas, ir nusikaltėlius
XXI amžiuje didėjanti skaitmeninių bendravimo kanalų paklausa paskatino kurti įvairias momentinių žinučių programas, iš kurių viena populiariausių dabar yra „Telegram“. 2013 m. Pavelas Durovas įkūrė programą, kuri nuo 2021 m. gali pasigirti daugiau kaip 500 mln. aktyvių naudotojų, kuriuos daugiausia traukia tokios išskirtinės funkcijos kaip šifravimas end-to-end, savaime sunaikinamos žinutės ir pokalbių anonimiškumas[1].
Tačiau šios savybės pritraukė ne tik paprastus naudotojus, bet ir slaptus subjektus, pavyzdžiui, vyriausybinius šnipus ir kibernetinius nusikaltėlius, todėl „Telegram“ tapo sudėtingu skaitmeninės srities mūšio lauku. Programos saugumas ir anonimiškumas naudojamas tiek kibernetinių nusikaltėlių atakoms, tiek šnipinėjimui, kuriam programą naudoja vyriausybinių šnipų grupės.
Visame pasaulyje vyriausybinės agentūros yra žinomos kaip naudojančios daugybę priemonių ir metodų žvalgybinei informacijai rinkti. Skaitmeniniame amžiuje šios priemonės išsiplėtė ir apima šifruotų žinučių siuntimo programėles, tokias kaip „Telegram“. Šioms agentūroms aplikacija patraukli dėl aukšto lygio saugumo funkcijų ir galimybės veikti šešėlyje.
JAV saugumo agentūros ieško rusų šnipų „Telegram“ aplinkoje
Jungtinių Valstijų Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) pristatė savo dalyvavimą „Telegram“ saugaus susirašinėjimo programėlėje. Vyriausybės organizacija pristato tai kaip strateginį žingsnį siekiant užmegzti ryšius su Rusijos informatoriais ir juos užverbuoti, taip pat užtikrinti saugų bendravimo kanalą su JAV operatyvininkais[2].
Ši iniciatyva žymi pirmąsias CŽV pastangas sukurti „Telegram“ paskyrą, kuria siekiama įtraukti asmenis, norinčius palaikyti ryšius su organizacija itin saugiu būdu. Agentūra pabrėžė saugumo svarbą tiems, kurie ketina užmegzti ryšį su CŽV. Ji pataria tokiems asmenims atidžiai peržiūrėti informaciją, pateikiamą „Telegram“ kanale.
Nuoroda, vedanti į „Telegram“ puslapį, buvo įterpta į agentūros „Twitter“ aprašymą, kuri iki šiol pritraukė daugiau nei 12 000 sekėjų. Agentūra paskelbė atvirą kvietimą, kuriuo kviečia asmenis „Telegram“ programoje susisiekti su jais. Agentūra kviečia asmenis, susijusius su kariuomene, žvalgyba, diplomatija, mokslu, pažangiomis technologijomis, arba visus, kurie palaiko ryšius su tokiais specialistais, susisiekti su jais.
Šis kvietimas taikomas ir tiems, kurie turi įžvalgų apie Rusijos ekonomiką arba jos aukščiausio lygio vadovybę. Programa yra viena iš Rusijos žmonių mėgstamų aplikacijų, todėl tinklo pasirinkimas irgi yra strateginis. Be to, agentūra kreipiasi į tuos, kurie jaučiasi aplinkinių slopinami nuo tiesos išsakymo, taip sustiprindama savo įsipareigojimą atskleisti tikrovę.
Šis įvykis sutampa su šiuo metu jau antrus metus vykstančiu Rusijos konfliktu su kaimynine Ukraina. Jis taip pat sutampa su tariamu Ukrainos pasirengimu kontrpuolimui. Pranešama, kad vien antradienį, kai šios žinios pasiekė žiniasklaidą, Ukraina perėmė 18 į jos sostinę Kijevą nukreiptų raketų, įskaitant šešias pažangias hipergarsines raketas[3].
Patikimos funkcijos patrauklios tiek vyriausybės šnipams, tiek nusikaltėliams
Viena iš patraukliausių funkcijų yra „Telegram“ slaptoji pokalbių programa, kurioje taikomas šifravimas nuo galo iki galo, užtikrinantis, kad žinutes gali perskaityti tik siuntėjas ir gavėjas. Ši funkcija idealiai tinka šnipams, nes net jei priešininkas perima duomenis, jis negali iššifruoti turinio be atitinkamų iššifravimo raktų[4].
Šis šifravimo lygis suteikia papildomą saugumo lygį keičiantis konfidencialia informacija, todėl aplikacija tampa patrauklia platforma šnipinėjimo veiklai. Kita svarbi funkcija yra savaime sunaikinamos žinutės. Slaptame pokalbyje naudotojai gali nustatyti laiką, per kurį žinutės bus automatiškai ištrinamos iš abiejų dalyvaujančių įrenginių.
Ši funkcija užtikrina, kad neliktų jokių pokalbio pėdsakų, todėl beveik neįmanoma atkurti ar atkurti buvusių mainų, net naudojant sudėtingas skaitmeninės kriminalistikos priemones. Tačiau tai, kad šiomis funkcijomis naudojasi vyriausybiniai šnipai, yra dviašmenis kardas. Nors šios priemonės leidžia slaptai perduoti informaciją, jos taip pat leidžia piktavaliams išvengti aptikimo, todėl padidėja piktnaudžiavimo rizika.
Kita vertus, tos pačios funkcijos, dėl kurių „Telegram“ yra patraukli vyriausybiniams šnipams, atkreipė ir kibernetinių nusikaltėlių dėmesį. Kibernetiniai nusikaltimai yra vis didesnį nerimą keliantis mūsų skaitmeninio pasaulio aspektas, nes įsilaužėliai ir kiti piktavaliai nuolat ieško naujų būdų, kaip apeiti saugumo priemones ir vykdyti neteisėtą veiklą.
Kibernetinių nusikaltėlių ir virusų kūrėjų įrankiu tampanti programa
Kibernetiniai nusikaltėliai naudoja „Telegram“ įvairiais tikslais, įskaitant atakų koordinavimą, dalijimąsi įsilaužimo įrankiais ir ištekliais ir net pavogtų duomenų pardavimą. Ransomware tipo virusų kūrėjai dažnai naudojasi tik šia aplikacija bendravimui tarpusavyje ar su aukomis, nes susekti kenkėjus taip yra sudėtinga[5].
Dėl „Telegram“ siūlomo šifravimo ši veikla dažnai gali būti vykdoma nepastebėta, o tai yra didelis iššūkis kibernetinio saugumo komandoms ir teisėsaugos institucijoms visame pasaulyje. Privačios platformos bendravimo grupės ir kanalai suteikia dar vieną galimybę kibernetiniams nusikaltėliams.
Šiose tik pakviestiems nariams skirtose grupėse gali būti daug narių ir jos yra puiki platforma dalytis neteisėta medžiaga arba koordinuoti nusikalstamą veiklą. Be to, šios grupės dažnai yra kruopščiai moderuojamos, o nauji nariai kruopščiai tikrinami, todėl teisėsaugos institucijoms sunku į jas įsiskverbti.
Taip pat „Telegram“ API leidžia kibernetiniams nusikaltėliams automatizuoti savo operacijas. Botai gali būti naudojami siekiant palengvinti daugybę nedorų veiksmų, įskaitant automatinį sukčiavimą, išpirkos reikalaujančių programų atakų vykdymą ar kenkėjiškos programinės įrangos platinimą nepastebint saugumo ekspertams.
