Vyriausybės cenzūros mastai – didesni nei manyta iki šiol
Neseniai buvusiame tviteryje, kuris dabar yra žinomas kaip socialinės žiniasklaidos platforma „X“, buvo paskelbti CTIL failai, kurie, kaip manoma, gali tapti naujuoju JAV vyriausybės cenzūros ir persekiojimo schemų įrodymu, galinčiu pralenkti net garsiuosius tviterio failus. Šiuos savo atradimus žurnalistai pristatė ir Atstovų Rūmų pakomitečio posėdyje.
Nepriklausomi žurnalistai Michaelas Shellenbergeris, Mattas Taibbi, Alexas Gutentagas ir kiti atskleidė, kaip CTIL, iš pradžių vaizduota kaip savanorių grupė, iš tiesų yra tiesiogiai susijusi su JAV ir Jungtinės Karalystės vyriausybinėmis agentūromis, kurios siekia cenzūruoti valdžiai neparankią informaciją[1].
Žurnalistų atlikti tyrimai patvirtino CTIL vaidmenį formuojant naratyvus tiek pandemijos bei koronaviruso tema, tiek ir politinių diskusijų fone. Tai galimai turėjo įtakos rinkimams JAV bei „Brexit“ referendumui Jungtinėje Karalystėje, visuomenės reakcijai į pandemiją, jos valdymą, vakcinaciją ir karantino priemones.
Tyrimas taip pat išryškino tai, ką žurnalistai pavadino pavojingu vyriausybės, žiniasklaidos ir privataus sektoriaus bendradarbiavimu, kuris slapta ir itin aukštame lygmenyje kontroliuoja mums visiems prieinamą internetinį diskursą ir informaciją.
Kibernetinių grėsmių žvalgyba greitai tapo cenzūros agentūra
Žurnalistų atliktas tyrimas atskleidė, kad CTIL arba Kibernetinių grėsmių žvalgybos lyga, veikė pasitelkiant skirtingas JAV bei Jungtinės Karalystės agentūras.
Tokios veiklos tikslas buvo sukurti rėmus cenzūrai ir informacijos kontrolei. Ši politika būtų pritaikyta įtemptų situacijų metu, kai valstybės pageidaujamas diskursas tampa nebevaldomas, viešas naratyvas valdžiai tampa neparankus, gresia politinis perversmas ir pan.
Žinoma, tokia politika, jei būtų buvusi vieša, būtų sulaukusi daugybės kritikos, todėl sumanyta prisidengti kibernetinėmis grėsmėmis.
Dėl to, CTIL net buvo laikoma savanoriška veikla, kurioje neatlygintinai ir savo noru dalyvavo patyrę interneto saugos specialistai, ekspertai ir profesoriai, įvairių tarnybų veteranai.
Tačiau galiausiai, CTIL tapo grynu vyriausybiniu projektu, su kuriuo susisiejo Vidaus saugumo departamentas bei kitos Amerikos ir Anglijos agentūros. Įprastai, tokią plačiu mastu vykdomą cenzūrą kontroliuoja NSA, Gynybos departamentas ir CŽV.
CTIL prasidėjo kaip priemonė kovai su informacija apie koronavirusą
Tyrimą atlikę nepriklausomi žurnalistai skelbia, kad dar 2020 m. pavasarį CTIL pradėjo stebėti ir pranešti JAV bei Jungtinės Karalystės agentūroms apie galimai nepalankų turinį socialinėje žiniasklaidoje, pavyzdžiui, prieš karantino priemones nukreiptus naratyvus, piktus piliečių komentarus bei diskusijas apie įvairias teorijas.
Tačiau CTIL ne tik veikė kaip informacijos priežiūros bei ribojimo įrankis, bet ir vykdė puolamąsias operacijas, siekdama daryti įtaką viešajai nuomonei. Pavyzdžiui, buvo aptarinėti būdai, kaip sumažinti grotažymių pasiekiamumą ir nepalankių žinučių matomumą, buvo planuojama įsiskverbti į privačias tik kviestines grupes ir t.t[2].
Žurnalistai teigia, kad iš dokumentų, su kuriais jie susipažino matyti, kad vyriausybių darbuotojai buvo itin įsitraukę į CTIL veiklą, o galutinis CTIL tikslas buvo tapti federalinės vyriausybės dalimi.
Tačiau tais pačiais 2020 m., tarsi siekiant užbėgti už akių informacijos nutekėjimui, žiniasklaidoje pusiau viešai pasirodė informacija, kad CTIL steigėjai – buvęs Izraelio žvalgybos pareigūnas Ohadas Zaidenbergas, „Microsoft“ saugumo ekspertas Nate’as Warfieldas ir „DEF CON“ saugumo operacijų vadovas Marcas Rogersas.
Tuomet straipsniuose buvo teigiama, kad šie aukštos kvalifikacijos kibernetinių nusikaltimų specialistai nusprendė investuoti milijardus dolerių ir laisvu laiku, be atlyginimo, padėti kovoti su dezinformacija.
Ši veikla iš tiesų klostėsi įspūdingai sėkmingai: vos per mėnesį, nuo kovo vidurio iki balandžio vidurio, CTIL išsiplėtė iki 1 400 narių iš 76 šalių, veikiančių 45 skirtinguose sektoriuose.
Grupė neva „padėjo teisėtai sunaikinti 2 833 kibernetinių nusikaltėlių objektus internete, įskaitant 17 objektų, sukurtų apsimesti vyriausybinėmis organizacijomis, Jungtinėmis Tautomis ir Pasaulio sveikatos organizacija, nustatė daugiau nei 2 000 pažeidžiamumų sveikatos priežiūros įstaigose daugiau nei 80 šalių“.
Tačiau nepaisant to, kad šie „savanoriai“ neva veikė visiškai teisėtai ir teisingai, CTIL nariai neretai ėmėsi kraštutinių priemonių savo tapatybei išlaikyti paslaptyje. Pavyzdžiui, grupės vadove rekomenduojama naudotis slaptais telefonais, kurti pseudonimines tapatybes ir, naudojantis specialia svetaine, generuoti netikrus dirbtinio intelekto veidus.
Reikia nedelsiant sustabdyti cenzūros finansavimą
Atstovų Rūmų pakomitečio posėdyje parodymus šiuo tyrimo tema davęs nepriklausomas žurnalistas M. Shellenebergeris teigė, kad jį itin nustebino tai, kad „vyriausybinės cenzūros pramoninio komplekso mastas, galia ir įstatymų pažeidimai“ yra tokie dideli.
Jo teigimu, kaip cenzūros priemonės veikiančios grupės yra finansuojamos Nacionalinis mokslo fondo, o kitos federalinės vyriausybės agentūros atlieka pagalbinį vaidmenį.
„Tai apima vyriausybės pareigūnų ir atstovų, įskaitant FTB, pastangas tam tikrus asmenis dėl jų politinių įsitikinimų, įvardyti kaip keliančius vidaus terorizmo grėsmę“, – teigia žurnalistas[3].
M. Shellenebergeris paragino Kongresą panaikinti ir išformuoti cenzūroje dalyvaujančias vyriausybines organizacijas ir imtis svarbių apsaugos priemonių bei priežiūros, kad tokia cenzūra daugiau nepasikartotų.
Žurnalistas taip pat paragino Kongresą apsvarstyti galimybę 230 skirsnio atsakomybės apsaugą susieti su sąlyga, kad socialinės žiniasklaidos platformos, leistų suaugusiems naudotojams patiems moderuoti savo teisėtą turinį, naudojant jų pačių pasirinktus filtrus, kurių algoritmai naudotojams būtų skaidrūs.
Jis taip pat išreiškė viltį, kad Kongresas turės noro uždrausti valdžios pareigūnams reikalauti, kad platformos pašalintų tam tikrą, galimai netinkamą arba tiesiog neparankų turinį.
Šis Atstovų Rūmų pakomitečio posėdis įvyko praėjus metams, kai socialinėje žiniasklaidoje buvo paskelbti garsieji tviterio failai, įrodę, jog tviteris ir kiti socialinių tinklų milžinai vykdė masinę cenzūros kampaniją.
