Socialinių tinklų vartotojai jau kraupsta nuo neaiškių mirčių kiekio
Naujuosius metus sutikome be jokių pandeminių suvaržymų, kurie ilgą laiką kaustė beveik visą pasaulį, o drauge ir Lietuvą. Jau ne vieną mėnesį daugelis šalių sėkmingai gyvena be visuotinių karantinų, vengimo bendrauti su aplinkiniais, reguliaraus bendruomenės testavimo ar nuolatinio kaukių dėvėjimo. Bet panašu, kad pilnai pamiršti COVID-19 ir su šiuo virusu susijusių problemų dar ilgai nepavyks. O dabar koronavirusas netgi vis dažniau ir vėl linksniuojamas naujienų pranešimuose ar socialinėje erdvėje. Dėl to kalta ne tik padėtis Kinijoje, bet ir atrasta nauja COVID-19 atmaina ir keistai atrodanti pastarųjų metų mirtingumo statistika.
Štai JAV pranešimų apie nepageidaujamus įvykius, susijusius su vakcinomis, sistema (ang. Vaccine Adverse Event Reporting System, VAERS) vis pildosi dar didesniais mirčių kiekiais. VAERS yra valdoma JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) bei Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) pastangomis. Šioje vakcinų priežiūros po patekimo į rinką programoje renkama informacija apie nepageidaujamus šalutinius poveikius po vakcinos suleidimo, taip bandant sekti, kokios rizikos išryškėja vaistui jau patekus į rinką ir ar tolesnis jos vartojimas tikrai yra pateisinamas. Čia fiksuojama viskas: nuo menko rankos skausmo iki anafilaksinio šoko ar net mirties.
Remiantis VAERS duomenimis[1], po pasiskiepijimo buvo užfiksuota daugybė mirčių. 2021 metais buvo registruotos 22 049 mirtys, o 2022 metais jų registruota jau kone dvigubai mažiau, t. y., 12 260. Tokį drastišką sumažėjimą veikiausiai galima paaiškinti tuo, kad ir skiepijimosi pikas vyko 2021 metais, o ne 2022 metais. Taip pat pažymėtina, kad į VAERS pranešama tik mažiau nei 1 proc. šalutinių reakcijų, tad belieka tik spėlioti, kokia galėtų būti tikroji statistika.
Žinoma, negalima teigti, jog visi šie žmonės iškeliavo Anapilin tik dėl vakcinų, tačiau skaičiai išties neramina ir verčia susimąstyti. Tokius didžiulius mirčių kiekius netruko pastebėti ir internautai. Socialiniuose tinkluose jau ėmė plisti nuotraukos su VAERS duomenimis, o komentatoriai negaili reikšti ironija ar pykčiu persmelktos nuomonės. Daugelis nesupranta, kodėl beveik niekas nekalba apie neaiškias mirtis ir kiek dar laiko įvairūs ekspertai tokius duomenis priskirs paprasčiausiam sutapimui bei sąmokslo teorijoms.
Perteklinių mirčių skaičiumi Lietuva jau aplenkė daugelį kitų šalių
Drauge su pasiskiepijusių asmenų mirtimis verta paminėti ir kitą COVID-19 medalio pusę – perteklines mirtis.
Pandemijos laikotarpiu šis rodiklis Lietuvoje šoktelėjo taip aukštai, jog pralenkė daugybę kitų šalių.
Pavyzdžiui, 2022 metų sausio-spalio mėnesiais vienam milijonui gyventojų Lietuvoje teko 1 841 perteklinė mirtis. Tuo tarpu Bulgarijoje šis rodiklis siekia 1 533, Kroatijoje – 1 254, o Latvijoje – 966. Beje, 2020-2021 metais Lietuva taip pat galėjo „pasigirti“ pirmavimu pagal perteklines mirtis[2].
Iš kur tiek daug mirusiųjų? Dėl to labiausiai reikėtų kaltinti paslaugų neprieinamumą. Pandeminiu laikotarpiu, kai ligoninės reikalavo pirmiausia atlikti COVID-19 testus ir dirbo visiškai kitokiu režimu, daugybė gyventojų laiku negalėjo gauti reikiamų tyrimų ir kitų su sveikata susijusių paslaugų.
Tik, deja, kol kas niekas nekalba apie tai, kas turėtų atsakyti už visas šias mirtis ir artimųjų patirtą skausmą.
Tiesa, šiuo metu Lietuvoje bei apskritai Europoje nestebimas didžiulis ligoninių apkrovimas koronavirusu sergančiais sunkiais ligoniais. Atvirkščiai – jau vis drąsiau kalbama, kad galbūt praėjus dabartiniam žiemos sezonui jau bus skelbiama apie oficialią pandemijos pabaigą.
Pasaulis su nerimu stebi Kiniją, kurioje skiepai neužkirto kelio naujai COVID-19 bangai
Vietoj Europos problemų vis dažniau kalbama apie Kiniją, kurios situaciją įtariai stebi likęs pasaulis. Po daug laiko Kinija pagaliau atsisakė nulinės koronaviruso politikos ir pradėjo mėginti gyventi įprastą gyvenimą. Taip pasielgta ne palaipsniui mažinant suvaržymus, o iškart atšaukiant visus galiojusius draudimus, mat žmonės pradėjo protestuoti ir rodyti pyktį, kuris išaugo per gaisrą žuvus izoliuotiems piliečiams.
Deja, Kinijos ilgalaikis sprendimas neleisti koronavirusui natūraliai cirkuliuoti visuomenėje, regis, smarkiai atsirūgo. Dabar Kinijoje stebimas didžiulis sergančiųjų šuolis, nemažai jų pakliuvo ir į ligoninę. Tiesa, įdomu tai, jog kai kurie didžiosios žiniasklaidos kalbinami specialistai vis dar bando tokios padėties kaltę suversti nenorui skiepytis. Pavyzdžiui, kalbėdama apie COVID-19 pandemijos pabaigą pasaulyje, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė sako[3]:
„Aišku, dabar gali būti nustatoma mažiau atvejų, nes nėra tokio masinio testavimo, bet pagrindinis rodiklis yra sunkūs ligoniai, ligoninių apkrovimas. Tokia situacija dabar nebent Kinijoje, kur dėl ilgai taikytos „nulinio kovido“ politikos ir žemo vakcinacijos lygio virusas sparčiai plinta, nors tikslios statistikos niekas nežino.“
Tačiau Kinija iš tiesų kaip tik pirmavo skiepijimosi procentais, jei lygintume ją su kitomis šalimis.
Bent vieną vakcinos dozę Kinijoje yra gavę net 91,68 proc. populiacijos. Tuo tarpu Europos Sąjungoje skiepijimosi lygis gan svyruoja, bet apytiksliai tesiekia tik maždaug 75 proc. gyventojų.
Socialiniuose tinkluose jau netgi galima rasti naują išsireiškimą, kalbant apie Kinijos atvejį – pasiskiepijusių pandemija. Mat kinai prieš tai noriai leidosi skiepus, tačiau iki šiol draudė virusui cirkuliuoti visuomenėje, kad juo daugelis persirgtų natūraliai ir įgautų natūralų imunitetą.
Dabar naujoji COVID-19 banga jau pasiekė ir Kinijos kaimų vietoves, o tai kelia tik dar daugiau problemų. Tokiose vietovėse sunku gauti tinkamą medicininę priežiūrą, o ligoninės patiria vis didesnį krūvį. Nors jau sklando pasakojimai apie tai, kad net ir didžiosios ligoninės nebesusitvarko su krūviu: pacientai valandų valandas laukia vaistų ir apžiūrų, o medikų prašoma dirbti net ir sergant COVID-19[4].
Įdomu dar ir tai, jog Kinijos valdžia ėmė nebesidalinti aiškiais duomenimis apie sergančiųjų ar mirusiųjų skaičius[ref -4]. Dėl to kai kurie specialistai baiminasi, jog Kinijos COVID-19 banga gali būti daug didesnė nei įsivaizduoja likęs pasaulis. Be to, išlieka tikimybė, jog tokiu būdu atsiras naujų viruso atmainų. Baimė, jog Kinija gali atnešti dar vieną koronaviruso bangą visam pasauliui jau tapo tokia didelė, kad Jungtinės tautos siūlo reikalauti atlikti COVID-19 testą, norint atvykti į Europą[5].
Atrasta nauja koronaviruso atmaina, dėl kurios jau sunerimusi PSO
O kol visi stebi sudėtingą padėtį Kinijoje, buvo pranešta, jog atrasta nauja COVID-19 subatmaina XBB. Kol kas šio COVID-19 potipio atvejai užfiksuoti 29 šalyse ir spėjo patekti tiek į Europą, tiek į JAV. Tai nuo 2021 metų pabaigos cirkuliuojančios omikron atmainos potipis.
Ši naujoji atmaina ypač nepatinka Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO), kuri teigia, kad spalį aptikta ir vis dažniau randama atmaina plinta daug lengviau už bet kurį kitą koronaviruso variantą. PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas sako[6]:
„Praėjusiomis savaitėmis padaugėjo pranešimų apie hospitalizacijas ir spaudimą sveikatos sistemoms ypač šiaurinio pusrutulio regionuose, kur siaučia ir tokios kvėpavimo takų ligos kaip gripas.“
Tuo tarpu PSO trečiadienį paskelbtais duomenimis, Kinijoje nerasta jokių naujų koronaviruso atmainų. Tačiau panašu, kad artimiausiu metu baimės kėlimas dėl COVID-19 dar nesibaigs ar netgi stiprės. Pavyzdžiui, naują atmainą aptikus Pakistane, čia jau pradėta atidžiau testuoti žmones oro uostuose ir sienos perėjimo punktuose[7]. Be to, buvo paraginta skiepyti visu 5-12 amžiaus vaikus, nepaisant to, jog atsiranda vis daugiau įrodymų, kad COVID-19 vakcinos jauniems žmonėms gali sukelti miokarditą.
