<h2>Bauginimo politika vyksta toliau – jums kyla grėsmė</h2>
<p>Lietuvoje tvyro baimės atmosfera. Mus siekiama įbauginti kasdieniais pavojų skelbiančiais straipsniais, kuriuose kalbama apie keturženklius naujų COVID-19 atvejų skaičius. Nuolat girdime gąsdinimus: „Omikron taip sparčiai plinta, kad net skiepai nebeveikia“. Ir vis užsimenama apie naujus ribojimus, o gal net ir trečiąjį karantiną.</p>
<p>Tačiau, ar tikrai ta situacija šalyje yra tokia bloga, kad būtų verta taip skambinti pavojaus varpais? Pavyzdžiui, ar tai, kad mirštamumas nuo koronaviruso mažėja ir vis mažesniam žmonių skaičiui prireikia reanimacijos, reiškia, kad tikrai esame juodajame taške?</p>
<p>Pavyzdžiui, lapkričio 1 dieną nuo COVID-19 mirė 26 asmenys, lapkričio 11-ąją – 21 asmuo, gruodžio 24 d. – 18 asmenų, sausio 4-ąją buvo fiksuota 12 mirčių nuo koronaviruso[1]. Akivaizdu, kad mirtingumo kreivė pastaruoju metu užtikrintai juda „žemyn“, tačiau populiarūs naujienų portalai ir toliau remiasi tik didėjančiais užsikrėtimų skaičiais ir sėja baimę.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/korona.jpg" alt="Koronavirusas" /></p>
<h2>Nors mirčių skaičius kryptingai mažėja, situacija Lietuvoje – sparčiai blogėja</h2>
<p>Remdamasi šiais skaičiais ir duomenimis, atitinkamus sprendimus priima ir mūsų Vyriausybė. Juk pasirodo, dabartinės vakcinos prieš Omikron – tikrai nebeveiksmingos, todėl reikia suskubti skiepytis trečiąja, kad naujoji viruso atmaina nepražudytų. Tačiau vėlgi, pažvelgus į turimus skaičius, panašu, kad be reikalo panikuojama. Žinoma, kiekvieno žmogaus gyvybė yra svarbi ir nėra čia ko džiūgauti, todėl kalbame apie bendras tendencijas. O jos tokios, kad mirtingumas nuo COVID-19 linkęs mažėti.</p>
<p>Užtat naujienų portalas „Delfi“ skelbia gąsdinančias naujienas apie tai, kad situacija Lietuvoje – sparčiai blogėja. Trečiadienį portalas paskelbė, kad per praėjusią parą buvo nustatyti 2 963 nauji COVID-19 atvejai ir mirė 8 žmonės[4].</p>
<blockquote>
<p>Tai didžiausias paros atvejų rodiklis nuo lapkričio 9 dienos. Atvejų šuolis fiksuojamas antrą dieną iš eilės, – skelbia „Delfi“.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/naujienos-2-2.jpg" alt="Naujienos" /></p>
<h2>Atvejai skaičiai auginami didžiulėmis tyrimų apimtimis, bet tyrimai tikslumu nepasižymi</h2>
<p>Tačiau kaip bebūtų, mirčių kiekis tolygiai mažėja. Ar tai – ne pasiekimas? O atvejų skaičiaus išaugimas galimai yra sietinas ir su padidėjusiomis testavimo apimtimis, mat vien per sausio 5-ąją visoje Lietuvoje buvo atlikta 18 628 diagnostinių PGR tyrimų[3].</p>
<p>Anot „Delfi“, sausio 4-ąją testavimo apimtys taip pat buvo milžiniškos: „Šalyje praėjusią parą atlikta apie 14,2 tūkst. molekulinių (PGR) ir 5 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso“[4].</p>
<p>Štai JAV dar vasarą atsisakė koronavirusą tirti PGR metodu dėl šio netikslumo, o pakeitimai įsigaliojo jau nuo gruodžio 31-osios. Pasak JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC), COVID-19 atvejus tiriančios laboratorijos turi pereiti prie kitų koronaviruso aptikimo būdų, kaip antai molekulinių diagnostinių, serologinių/antikūnų tyrimų ir kt.[5]</p>
<p>Pats PGR metodas tiriant koronavirusą žmogaus organizme gali būti visiškai netikslus, mat gali parodyti tiek klaidingai neigiamą, tiek klaidingai teigiamą rezultatą. Šis metodas aktyvaus viruso aptikimui yra visiškai netinkamas, mat gali pernelyg iškreipti rezultatus. Sulig didesniu paimto mėginio dauginimu, didėja ir tikimybė, kad gauti rezultatai bus netikslūs ir neatitinkantys realybės[6].</p>
<p>Nepamirškime ir to, kad šiuo metu nesiskiepijantiems ir nepersirgusiems COVID-19 gyventojams taikomas privalomas testavimas, jei šie nori dirbti ar leisti laisvalaikį neužsidarę tarp keturių sienų. Anksčiau tokių privalomojo testavimo apimčių Lietuvoje nebuvo, tad natūralu, jog ir fiksuojamas atvejų kiekis būdavo gerokai mažesnis.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/testavimas-2-1.jpg" alt="Testavimas" /></p>
