Televizijos kanalo žurnalistui – nemalonumai: kaltinamas skleidęs melą apie COVID-19
„GB News“ yra Jungtinės Karalystės, į nuomonę orientuotas naujienų televizijos ir radijo kanalas, tačiau vieno iš jo vedėjo karjerą galutinai pražudė „Ofcom“ – Jungtinės Karalystės Ryšių biuras, vyriausybės patvirtinta transliavimo ir konkurencijos reguliavimo institucija, kuri net dukart nusprendė, kad minimo kanalo laida pažeidė transliavimo kodeksą ir esą skleidė melagienas, susijusias su koronavirusu ir pandemija[1].
„GB News“ žurnalistas, laidų vedėjas Markas Steynas kreipėsi į teismą dėl 2023 m. reguliavimo institucijos sprendimų, jog dvi jo laidos, rodytos 2022 m., kurios abi buvo susijusios su vakcinos nuo koronaviruso kampanija, pažeidė „Ofcom“ taisykles.
Kanalas ir žurnalistas prašė teismo panaikinti šiuos sprendimus, M. Steyno advokatai teigė, kad šiems sprendimams trūksta aiškumo ir nuoseklumo, tačiau „Ofcom“ advokatai teigė, kad reguliavimo institucija galėjo laisvai priimti sprendimus, kad apsaugotų visuomenę nuo galimos žalos, dezinformacijos, melo sklaidos.
Vis dėlto, tokios reguliavimo priemonės sugriovė M. Steyno karjerą. Apie tai Londono teismo salėje kalbėjo žurnalistą atstovaujantis advokatas Džonatanas Price’as.
„Nutarimai dėl jo laidos sužlugdė karjerą, sužlugdė jo karjerą visoje Jungtinėje Karalystėje ir paskatino tai, ką jis vadina grubiu šmeižtu“, – teigė advokatas.
Minimi „Ofcom“ sprendimai buvo susiję su dviem atskiromis M. Steyno laidomis, transliuotomis žiūrimiausiu laiku. Žurnalisto advokatas teigė, kad laidoje „nebuvo laikomasi antivakcininio požiūrio“, buvo veikiau kritikuojama tik „griežtai ir grynai vienpusė pozicija“, buvo „kvestionuotas ir mestas iššūkis oficialiam naratyvui“.
Pirmasis „Ofcom“ sprendimas buvo susijęs su 2022 m. balandžio 21 d. transliuota laida, kur M Steynas pasakė monologą apie COVID-19 vakcinų kampanija, remdamasis Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos agentūros (UKHSA) duomenimis.
Netrukus po laidos, priežiūros tarnyba gavo keturis skundus ir pareiškė, kad ji pažeidė taisykles, nes „pateikė iš esmės klaidinančią duomenų interpretaciją be pakankamo iššūkio ar atsvaros“, o tai esą kėlė riziką „pakenkti žiūrovams“. Be to, teigta, kad laidoje „neatsižvelgta į tai, kad UKHSA įspėjo, jog neapdoroti duomenys apie vakcinas neturėtų būti naudojami darant išvadas apie vakcinos veiksmingumą“.
Antrasis sprendimas susijęs su 2022 m. spalio 4 d. M. Steyno laida, kurioje jis ėmė interviu iš rašytojos ir žurnalistės Naomi Wolf.
Netrukus po laidos „Ofcom“ teigė, kad interviu metu N. Wolf vakcinos diegimą prilygino „masinei žmogžudystei“, kurią galima palyginti su „gydytojų veiksmais prieškario nacistinėje Vokietijoje“.
Po šio interviu priežiūros institucija gavo 422 skundus ir praėjusių metų gegužės 9 d. nusprendė, kad „GB News“ nesiėmė „tinkamų priemonių apsaugoti žiūrovus nuo potencialiai žalingo turinio“, o N. Wolf komentarus pavadino „rimtos sąmokslo teorijos propagavimu“.
Abiejuose sprendimuose buvo padaryta išvada, kad laidos galėjo padaryti potencialią žalą žiūrovų teisėms, nes iškreipė jų supratimą apie klausimus, kurie, tikėtina, turėjo didelės įtakos jų sprendimams dėl sveikatos pandemijos kontekste.
N. Wolf teigia, kad tik rėmėsi „Pfizer“ dokumentais
Savo ruožtu teisme dalyvavusi N. Wolf teigė, kad medžiaga, kurią naudojo M. Steyno laidoje, nėra tiesiogiai susijusi su jos profesija ar veikla, o ji rėmėsi visiems viešai prieinamais moksliniais duomenimis bei interpretavo juos kaip žurnalistė.
„Esu negrožinės literatūros rašytoja ir žurnalistė. Nesu gydytoja ar mokslininkė. Medžiaga, kurią pateikiau, yra iš mokslinių ataskaitų, kurias parengė 3 250 labai patikimų gydytojų ir mokslininkų, „WarRoom/DailyClout Pfizer“ dokumentų analizės tyrimų grupė, kuri nuo 2021 m. iki dabar rinkosi į posėdžius, kad perskaitytų ir parengtų ataskaitas, paremtas 450 000 vidaus dokumentų, kurie buvo paviešinti teismo nurodymu dėl sėkmingo JAV advokato Aarono Siri ieškinio prieš Maisto ir vaistų administraciją“, – teigė ji[2].
N. Wolf pabrėžė, kad pateikdama savo įžvalgas ji taip pat rėmėsi „Pfizer“ vidaus dokumentais, kurie buvo pateikti FDA, siekiant gauti leidimą naudoti vakcinas skubos tvarka.
Jos teigimu, tai buvo pirminiai bendrovės parengti vidaus dokumentai, kurie datuojami nuo 2020 m. lapkričio-2021 m. vasario mėnesiais, ir kuriuose užfiksuoti daugiau nei 43 000 nepageidaujamų reiškinių ir daugiau nei 1 220 mirties atvejų, kuriuos vakcinų gamintojas užregistravo per tuos tris mėnesius.
„Dokumentuose išsamiai aprašomi rimti šalutiniai poveikiai ir paaiškinami jų mechanizmai. „Pfizer“ dokumentuose pateikiami vidiniai pranešimai apie insultą, kepenų pažeidimus, inkstų pažeidimus, daugelio formų kraujo krešėjimą ir kraujo pažeidimus, daug neurologinių reiškinių, įskaitant demenciją, epilepsiją ir Guillain-Barre sindromą“, – sakė N. Wolf.
Ji pažymi, kad dokumentuose yra skyrius, kuriame teigiama, kad 80 proc. nėščiųjų neteko kūdikių, ir kitas skyrius, kuriame, „Pfizer“ žodžiais tariant, dviejų kūdikių mirtis gimdoje įvyko dėl vakcinos poveikio motinoms. Teigiama, kad „Pfizer“ dokumentuose, įskaitant diagramas, pateikiama daug informacijos, rodančios žalą moterų menstruacijų ciklui, įskaitant rimtą žalą, pavyzdžiui, kraujavimą, audinių praeinamumą ir kasdienį kraujavimą. N. Wolf taip pat teigė, kad yra dokumentų, kalbančių apie skiepytų motinų žindomų kūdikių žalą ir apie vieną kūdikį, kuris mirė nuo kelių organų sistemos nepakankamumo, gavęs skiepytos mamos pieno.
„Tai tik keletas išvadų, kurias mūsų gydytojai ir mokslininkai apibendrino jau 104 ataskaitose. „Ofcom“ siekia šią medžiagą pavaizduoti kaip „žalingą“. Tačiau ar išvados gali būti „žalingos“, jei jos yra teisingos? Esu žurnalistė ir savo nuomonę grindžiu faktais“, – teigė N. Wolf.
Su COVID-19 informacijos sklaida sietinti ribojimai aistras kursto ir JAV
Diskusijos dėl to, kaip vertinti su COVID-19 bei pandemija siejamos informacijos sklaidą, vyksta ir už Atlanto. JAV Aukščiausiasis Teismas netrukus greičiausiai stos prezidento Joe Bideno administracijos pusėn ginče su respublikonų vadovaujamomis valstijomis dėl to, kiek toli federalinė vyriausybė gali eiti kovodama su populiariojo naratyvo neatitinkančiais pranešimais, tokiomis temomis kaip COVID-19 ir net rinkimų saugumas[3].
Luizianos, Misūrio ir kitų valstijų advokatai kaltina demokratų administracijos pareigūnus, kad jie remiasi socialinės žiniasklaidos platformomis, siekdami antikonstitucinėmis priemonėmis užgniaužti konservatyvius arba labiau alternatyvius visuomenės požiūrius įvairiomis temomis.
Anksčiau žemesnės instancijos teismai stojo valstijų pusėn, tačiau Aukščiausiasis Teismas šiuos sprendimus sustabdė. Ši byla buvo viena iš kelių teismo nagrinėjamų bylų, susijusių su socialinės žiniasklaidos bendrovėmis ir žodžio laisve.
Teismas jau išklausė argumentus dėl Floridoje ir Teksase respublikonų priimtų įstatymų, draudžiančių didelėms socialinės žiniasklaidos bendrovėms pašalinti pranešimus dėl juose reiškiamų pažiūrų, pavyzdžiui, priešiško požiūrio į koronaviruso vakcinas arba abejonių dėl COVID-19 pandemijos kilmės.
Dalis valstijų teigia, kad Baltųjų rūmų komunikacijos darbuotojai, FTB ir JAV kibernetinio saugumo agentūra yra vieni iš tų, kurie privertė keisti interneto turinį socialinės žiniasklaidos platformose.
Naujojo Orleano 5-osios JAV apygardos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija anksčiau nusprendė, kad J. Bideno administracija tikriausiai darė antikonstitucinį spaudimą žiniasklaidos platformoms. Apeliacinė kolegija teigė, kad pareigūnai negali bandyti „versti ar reikšmingai skatinti keisti interneto medijų turinį“.
