CNN pagaliau pripažino, kad fluoridas kenkia vaikų IQ

Mokslininkai pastebėjo galimą ryšį tarp fluorido naudojimo ir menkesnio vaikų intelekto

Fluoridas – tai natūraliai gamtoje randamas mineralas, kuris dešimtmečius buvo naudojamas dantų ėduonies prevencijai. Jis dedamas į dantų pastą, kai kuriuos maisto produktus, o tam tikrose šalyse – net ir į vandenį. Tačiau taip pat jau ne vienerius metus sklido kalbos, kad fluoridas kenkia vaikų intelektui ir jo neverta naudoti. Nors tokie nuogastavimai seniau buvo vertinami kaip paprasčiausias mitas ar net melagiena, naujausi tyrimai visgi įrodo, kad fluorido žala vaikams gali būti labai reali.

JAV atlikta ir prestižiniame moksliniame žurnale „JAMA Pediatrics“ publikuota devynerių metų trukmės mokslinių duomenų analizė parodė, kad didesnis fluorido kiekis organizme gali būti susijęs su mažesniu vaikų intelekto koeficientu (IQ).

Ši informacija verčia permąstyti, ar fluorido vartojimas yra tikrai toks būtinas, kaip teigia kai kurie medikai. Galbūt jo nauda visgi neatsveria potencialios žalos, todėl vertėtų apsvarstyti griežtesnius fluorido reglamentavimo mechanizmus.

Fluoridą vartoję vaikai pasižymi sumažėjusiu IQ: intelektas „tirpsta“ net ir tebesivystant mamos gimdoje

Kaip skelbia CNN^[1], JAV Nacionalinės toksikologijos programos mokslininkai atliko išsamią tyrimų apžvalgą, kurios metu analizavo 74 skirtingus tyrimus iš 10 pasaulio šalių, įskaitant Kanados ir Meksikos. Daugiausia tyrimų – net 45 – buvo atlikti Kinijoje, kur mokslininkai pirmą kartą pastebėjo intelekto skirtumus tarp bendruomenių, kurių vanduo turėjo didelį fluorido kiekį, ir tų, kurios buvo veikiamos mažesnių koncentracijų arba jų visai nebuvo.

Vėliau tyrėjai kruopščiai išanalizavo kiekvieno tyrimo metodiką, vertindami tokius veiksnius kaip vaikų amžius, IQ testavimo metodai ir fluorido ekspozicijos matavimo būdai. Kai kurie tyrimai rėmėsi netiesioginiais rodikliais, pavyzdžiui, fluorido koncentracija vietovės geriamajame vandenyje, o kiti taikė tikslesnius metodus, tokius kaip laboratoriniai fluorido kiekio šlapime tyrimai.

Stipriausi įrodymai buvo gauti iš Kanados ir Meksikos, kur buvo matuojamas nėščiųjų šlapime esantis fluoridas, o vėliau analizuotas jų vaikų IQ po kelerių metų. Tyrėjai suskirstė surinktus duomenis į tris meta-analizes – tai tyrimų apžvalgos, kuriose sujungiami kelių studijų rezultatai.

Pirmoji analizė, įtraukusi beveik 21 000 vaikų iš 59 tyrimų, parodė reikšmingus IQ skirtumus tarp vaikų, patyrusių didžiausią ir mažiausią fluorido poveikį. Vaikai, kurių organizme buvo didžiausias fluorido kiekis, IQ testuose pasiekė vidutiniškai 7 taškais žemesnius rezultatus nei tie, kurių poveikis buvo mažesnis. Kai tyrėjai apsiribojo tik aukščiausios kokybės tyrimais, skirtumas vis tiek išliko – nors buvo mažesnis, apie 3 IQ taškus.

Antroje analizėje, kurioje buvo vertinami grupiniai fluorido kiekio šlapime ir vandenyje matavimai, mokslininkai nustatė vidutinį 2 IQ taškų sumažėjimą tarp vaikų, patyrusių aukščiausią ir žemiausią fluorido poveikį. Kai buvo įtraukti tik keturi tyrimai, kuriuose buvo mažiausia šališkumo rizika, nustatyta, kad vaikai, gėrę vandenį su 2 ppm fluorido, turėjo vidutiniškai 5 taškais žemesnį IQ nei vaikai, vartoję mažiau fluoruotą vandenį. Tačiau kai fluorido koncentracija buvo mažesnė nei 1,5 ppm, reikšmingų IQ skirtumų nepastebėta.

Trečioji analizė apėmė keturis tyrimus, kuriuose buvo mažesnė šališkumo rizika ir kurie rėmėsi fluorido koncentracijos matavimais šlapime. Buvo nustatyta, kad žmonės, kurių šlapime buvo mažiau nei 1,5 ppm fluorido – tai rodiklis, atspindintis bendrą fluorido suvartojimą iš visų šaltinių, ne tik vandens – turėjo vidutiniškai 1 IQ tašku mažesnį IQ nei mažiau fluorido veikiami asmenys.

Paskutinėje meta-analizėje buvo nagrinėjami individualūs fluorido kiekio šlapime ir IQ rodikliai beveik 4 500 vaikų. Nustatyta, kad kiekvienas papildomas 1 ppm fluorido šlapime buvo susijęs su 1,63 taško IQ sumažėjimu.

Mokslininkas Bruce'as Lanphearas pažymėjo, kad šie rezultatai yra itin nuoseklūs visuose analizuotuose tyrimuose:

„Vaikai, kurie buvo labiau veikiami fluorido – nepriklausomai nuo to, ar šis poveikis buvo matuojamas per fluorozę, fluorido kiekį vandenyje ar šlapime – nuosekliai turėjo mažesnį IQ.“

Verta pažymėti, kad B. Lanphearas taip pat buvo susijęs su vienu iš svarbiausių šios srities tyrimų^[2], atliktu Kanadoje ir paskelbtu „JAMA Pediatrics“ dar 2019 metais. Tyrimo rezultatai buvo tokie netikėti, kad žurnalo redaktoriai prie straipsnio pridėjo specialų pranešimą, pabrėždami, jog prieš publikuodami kruopščiai įvertino tyrimo pagrįstumą.

Šiame tyrime mokslininkai išmatavo fluorido kiekį 600 nėščių moterų šlapime, o vėliau, jų vaikams sulaukus 3–4 metų, atliko IQ testus. Apie pusė tirtų moterų gyveno vietovėse, kur vanduo buvo papildomai prisotintas fluoridu.

Nustatyta, kad kiekvienas papildomas 1 ppm fluorido šlapime buvo susijęs su vidutiniu 5 IQ taškų sumažėjimu berniukams, tačiau mergaitėms šio poveikio nepastebėta. Mokslininkai kol kas nežino, kodėl berniukai yra jautresni fluorido neigiamai žalai.

Mokslininkai taip pat pabrėžė, kad nors IQ sumažėjimas atrodo nedidelis vienam vaikui, visuomenės mastu poveikis yra reikšmingas.

„5 taškų sumažėjimas visos populiacijos IQ reikštų, kad beveik dvigubai daugiau žmonių būtų klasifikuojami kaip turintys intelekto negalią“, – rašoma tyrimo išvadose.

Dėl mokslininkų įžvalgų JAV suskubo griežčiau reguliuoti fluorido kiekį vandenyje

Šie tyrimų rezultatai turėjo didelį poveikį fluorido reguliavimui JAV. Federalinis teisėjas Edwardas Chenas priėmė sprendimą, įpareigojantį Aplinkos apsaugos agentūrą (EPA) griežčiau reguliuoti fluorido kiekį geriamajame vandenyje^[3]. Pasak teisėjo, dabartiniai fluorido kiekiai JAV geriamajame vandenyje yra pakankamai aukšti, kad būtų reikalingos papildomos reguliavimo priemonės, siekiant apsaugoti vaikų intelektinį vystymąsi.

Nepaisant šių išvadų, ne visi mokslininkai sutinka su tokiais vertinimais. Kai kurie specialistai teigia, kad žmogaus tyrimai gali būti nepakankamai tikslūs, o gyvūnų tyrimai, atlikti JAV Nacionalinės toksikologijos programos, „nerodė akivaizdaus mokymosi ir atminties sumažėjimo žiurkėms, veikiamoms mažų ar vidutinių fluorido dozių“.

JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) taip pat vis dar palaiko fluorido geriamajame vandenyje idėją ir vadina tai vienu didžiausių XXI amžiaus visuomenės sveikatos laimėjimų.

PSO taip pat pripažįsta fluorido naudą, tačiau ragina šalis reguliuoti jo kiekį, kad būtų išvengta galimos žalos. O Kanadoje ir Meksikoje šie klausimai jau tapo diskusijų objektu. Kai kuriose savivaldybėse jau priimti sprendimai mažinti fluorido kiekį geriamajame vandenyje.

Lietuvos odontologai dažniausiai vis dar rekomenduoja dantų pastą su fluoridu

Lietuvoje geriamasis vanduo nėra dirbtinai prisotinamas fluoridu, kaip tai daroma JAV ar Kanadoje. Daugelio miestų ir regionų vanduo natūraliai turi žemą fluorido kiekį – dažniausiai jis būna mažesnis nei 0,5 ppm, o kai kuriose vietovėse gali siekti vos 0,1 ppm. Tai reiškia, kad Lietuvos gyventojai fluoridą daugiausiai gauna iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, dantų pastos ar kai kurių maisto produktų.

Lietuvos odontologai dažnai rekomenduoja dantų pastą su fluoridu, ypač vaikams. Jie, kaip ir kitų šalių specialistai, teigia, kad fluoridas padeda apsaugoti dantis nuo ėduonies^[4].

Tiesa, odontologai taip pat ragina pirmiausia pasikonsultuoti su odontologu ir tik tada leisti vaikams naudoti fluorido turinčias dantų pastas. Yra teigiama^[5]:

„Lietuvoje yra regionų, kurių geriamas vanduo prisotintas fluoru, todėl papildomas jo naudojimas gali sukelti dantų fluorozę – biogeocheminės kilmės ligą, kuomet dėl ilgalaikio fluoro veikimo padidintomis dozėmis yra pakenkiami danties audiniai, jų formavimosi ir vystymosi metu.“

Verta pažymėti, kad pastaruoju metu vis dažniau diskutuojama apie fluorido alternatyvas, tokias kaip hidroksiapatitas – natūralus mineralas, kuris taip pat stiprina dantų emalį, bet neturi galimo neurotoksiško poveikio. Be to, kai kurie specialistai jau rekomenduoja atsargiau rinktis dantų priežiūros priemones, ypač vaikams iki šešerių metų.

Kaip apsaugoti save ir vaikus nuo per didelio fluorido kiekio?

Atsižvelgiant į naujausius tyrimus, verta apsvarstyti būdus, kaip sumažinti fluorido suvartojimą, ypač nėštumo metu ir ankstyvoje vaikystėje. Vienas svarbiausių žingsnių – pasitikrinti, koks fluorido kiekis yra vartojamame vandenyje. Jeigu naudojamas šulinio ar gręžinio vanduo, tikriausiai verta atlikti laboratorinį tyrimą ir sužinoti fluorido kiekį.

Taip pat galima rinktis dantų pastas be fluorido arba su hidroksiapatitu. Tai yra natūralus mineralas, padedantis stiprinti dantų emalį. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į vaikų dantų priežiūrą, nes jie dažnai nuryja dantų pastą, o tai gali padidinti fluorido kiekį organizme, jei naudojama dantų pasta su fluoridu.

Maisto produktų pasirinkimas taip pat gali turėti įtakos fluorido suvartojimui. Rekomenduojama riboti juodosios arbatos vartojimą nėštumo metu, nes ji gali būti vienas iš pagrindinių fluorido šaltinių. Taip pat svarbu vengti daug fluorido turinčio vandens naudojimo kūdikių maistui ruošti, nes kūdikiai fluoridą įsisavina daug lengviau nei suaugusieji.

Fluoridas jau dešimtmečius laikomas svarbia priemone dantų ėduonies prevencijai, tačiau naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia fluorido galimą neigiamą poveikį vaikų intelektui. Nors Lietuvoje vanduo nėra papildomai prisotinamas fluoridu, tačiau gyventojai vis tiek gali gauti fluoridą iš dantų pastos, maisto produktų ir kitų šaltinių. Atsižvelgiant į naujausius mokslinius atradimus, verta pasidomėti apie galimą fluorido riziką. Galbūt atėjo laikas ieškoti saugesnių alternatyvų, kurios leistų išsaugoti dantų sveikatą, neprarandant intelektinio potencialo.