Fluoridas – masiškai naudojama, bet itin pavojinga sveikatai medžiaga

Fluoridas – toksiškas aliuminio gamybos produktas jūsų dantų pastoje 

Fluoridas naudojamas daugelyje odontologinių produktų, įskaitant dantų pastą ir burnos skalavimo skysčius. Tačiau ar žinojote, kad fluoridas iš tikrųjų yra šalutinis aliuminio pramonės produktas? Kai kam tai gali būti netikėta, tačiau fluoridas yra toksiškas ir netgi nuodingas. Būtent dėl šios priežasties negalima nuryti dantų pastos. Jei jūs ar jūsų pažįstamas asmuo nurijo didesnį kiekį dantų pastos, svarbu kreiptis į apsinuodijimų kontrolės centrą. 

Dantų pastos etiketėse paprastai būna nurodyti įspėjimai apie galimą pavojų nurijus produktą. Be dantų pastos, fluorido taip pat yra daugelyje be recepto parduodamų maisto papildų ir netgi geriamame vandenyje. 

Svarbu pažymėti, kad fluoridas naudojamas ne tik odontologiniuose gaminiuose, bet ir kitose pramonės šakose: pvz. pesticiduose. Jis yra pagrindinė sudedamoji teflono, plieno ir aliuminio gaminių gamybos dalis. 

Kas yra fluoridas? 

Fluorido pėdsakų yra ore, dirvožemyje, augaluose, uolienose, gėlame vandenyje, jūros vandenyje ir daugelyje maisto produktų. Jis yra neigiamas fluoro elemento jonas ir yra plačiai paplitęs gamtoje. 

Beveik visas organizme esantis fluoras, apie 99 %, yra sukauptas kauluose ir dantyse. Oficialiai teigiama, kad fluoras labai svarbus siekiant išvengti dantų ėduonies arba karieso. Remiantis šiuo teiginiu, fluorido dedama į dantų priežiūros priemones, o daugelyje pasaulio šalių jo netgi pilama į tiekiamą vandenį. Natūraliai kyla klausimas: ar kažkam taip stipriai parūpo žmonių sveikata? O gal visi masiškai nesirūpina savo dantų higiena, kad fluoridas turėtų būti pilamas masiškai į geriamą vandenį ir masiškai paduodamas šalies gyventojams[ref lt–1]?

Fluorido keliama rizika: kodėl geriau rinktis dantų pastą be fluoro? 

Nors fluoridas jau dešimtmečius naudojamas prisidengiant siekiu išvengti dantų ėduonies, tačiau naujausi tyrimai parodė, kad fluorido vartojimas gali kelti pavojų, ypač kūdikiams ir vaikams. 

Vienas iš svarbiausių pavojų, susijusių su fluoridu, yra jo poveikis smegenų funkcijai. Tyrimai parodė, kad fluoridas gali sulėtinti smegenų neuromediatorių veiklą, o didžiausia žala padaroma kūdikiams, kuriems pradeda vystytis smegenų ląstelės. Harvardo medicinos mokykloje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad fluoridas gali sumažinti jį vartojančių asmenų intelekto koeficientą. Tai nerimą kelianti išvada, nes ji rodo, kad fluorido poveikis kritiniais vystymosi laikotarpiais gali turėti ilgalaikį poveikį pažinimo funkcijoms^[2].

Kita su fluoro vartojimu susijusi rizika – dantų fluorozė. Ši būklė pasireiškia, kai per daug fluoro suvartojama dar besiformuojant dantims, todėl ant dantų paviršiaus atsiranda baltų dėmių. Nors dantų fluorozė nesukelia jokių simptomų ar žalos, tai gali būti kosmetinė problema, kuri pasireiškia jaunesniems nei 8 metų vaikams, kuriems dar tik dygsta nuolatiniai dantys. Vaikai taip pat dažniau nuryja dantų pastą, kurioje fluoro yra gerokai daugiau nei fluorintame vandenyje. Tai gali padidinti dantų fluorozės riziką. 

Skeleto fluorozė yra dar viena rizika, susijusi su ilgalaikiu didelio fluoro kiekio poveikiu. Ši būklė yra panaši į dantų fluorozę, tačiau pažeidžia ne dantis, o kaulus. Ankstyvieji skeleto fluorozės simptomai yra sąnarių skausmas ir sustingimas. Ilgainiui gali pakisti kaulų struktūra ir kalkėti raiščiai. Skeleto fluorozė dažniausiai atsiranda dėl ilgalaikio didelio fluoro kiekio geriamajame vandenyje poveikio. Kai kuriose vietovėse dideli geologiniai fluoro telkiniai gali užteršti vandens atsargas. 

Nors oficialiai teigiama, kad mažos koncentracijos fluoro naudojamis nėra kenksmingas, tačiau moksliniai tyrimai sukelia daug abejonių šiuo teiginiu ir verčia įdėmiai permąstyti galimą fluorido žalą organizmui. Yra faktų, teigiančių, kad fluoriduotas vanduo sukelia įvairių sveikatos sutrikimų, įskaitant žemus vaikų IQ rodiklius, kaulų vėžį, artritą ir inkstų ligas. 

Siekiant sumažinti suvartojamo fluorido kiekį, pirmiausia svarbu įvertinti savo geriamojo vandens kokybę. Esant poreikiui reikėtų naudoti fluoro filtrą vandentiekio vandeniui. Taip pat rekomenduojama rinktis dantų pastą be fluoro. Ypač svarbu, kad be fluoro būtų vaikų naudojama dantų pasta. 

Apibendrinant galima teigti, kad nors fluoras kelia didelę riziką smegenų veiklai, sukelia dantų fluorozę ir skeleto fluorozę. 

Fluoridas buvo naudojamas net nacių koncentracijos stovyklose

Naciai fluoridą naudojo tam, kad kaliniai būtų paklusnesni ir lengviau kontroliuojami. Tai aprašoma Džozefo Borkino 1978 m. išleistoje knygoje „I. G. Farben nusikaltimas ir bausmė“ („The Crime and Punishment of I. G. Farben“).

Knygoje J. Borkinas teigė, kad Vokietijos chemijos bendrovė „I. G. Farben“ tiekė fluoridą nacių koncentracijos stovykloms, kad šis būtų naudojamas kalinių kontrolei tiekiamame vandenyje.

Fluoridas pirmą kartą buvo panaudotas geriamajame vandenyje nacių koncentracijos stovyklose, nes dėl jo kaliniai tapo paklusnūs, abejingi ir lengviau kontroliuojami. Naudodami fluoridą vandenyje, nacių prižiūrėtojai galėjo kontroliuoti žmones, turėdami mažiau sargybinių. Naciai naudojo įvairias chemines medžiagas kaliniams kontroliuoti ir žaloti, o fluoridas buvo viena iš jų. 

Produktai, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį, dėl sudėtyje esančio fluorido 

Vertinant galimą fluorido riziką, svarbu žinoti, kur jis naudojamas, nes kitaip negalėsite jo išvengti. Žinant produktus, galinčius turėti fluorido sudėtyje, galima juos keisti kitais arba visiškai atsisakyti.

Fluoruotas vanduo arba druska. Tokios šalys kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė ir Australija fluorido prideda į viešai tiekiamą vandenį. Jungtinėse Amerikos Valstijose fluoriduotame vandenyje idealiu atveju turėtų būti apie 0,7 mg/l. Kai kuriose šalyse gali būti fluoriduojama ir druska ar pienas. 

Gruntinis vanduo. Gruntiniame vandenyje natūraliai yra fluorido, tačiau jo koncentracija skiriasi. Pavyzdžiui, kai kuriose Indijos vietovėse tiekiamame vandenyje yra pavojingai didelis fluorido kiekis, kuris gali sukelti rimtų sveikatos problemų. 

Fluoro papildai. Jų galima įsigyti lašų arba tablečių pavidalu. Fluoro papildai rekomenduojami vyresniems nei 6 mėnesių vaikams, kuriems yra didelė ėduonies atsiradimo rizika ir kurie gyvena vietovėse, kuriose vanduo nėra fluoriduotas. 

Kai kurie maisto produktai. Kai kurie maisto produktai gali būti apdorojami naudojant fluoriduotą vandenį arba gali absorbuoti fluoridą iš dirvožemio. Arbatos lapuose, ypač senuose, fluorido gali būti daugiau nei kituose maisto produktuose. 

Dantų priežiūros produktai. Fluorido dedama į daugelį rinkoje esančių dantų priežiūros produktų, pavyzdžiui, dantų pastą ir burnos skalavimo skysčius. 

Vandens fluoridavimas gali būti nuodingas

Jungtinėse Valstijose fluoriduoti vandenį pradėta XX a. ketvirtajame dešimtmetyje. Šiuo metu daugiau kaip 70 % JAV gyventojų gauna fluoriduotą vandenį. 

Daugelyje Europos šalių nuspręsta nebedėti fluoro į viešai tiekiamą geriamąjį vandenį dėl susirūpinimo saugumu ir veiksmingumu. Tačiau fluorido galima gauti kitais būdais – pavyzdžiui, fluoriduotu pienu ir druska arba fluoro papildais. Tuo tarpu daugelis sveikatos organizacijų ir toliau remia vandens fluoridavimą ir teigia, kad tai ekonomiškai efektyvus būdas sumažinti ėduonies plitimą^[3].

Tačiau 2015 m. apžvalgoje pažymima, kad dauguma tyrimų, pagrindžiančių fluoriduoto vandens naudojimą, buvo atlikti praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje ar anksčiau, todėl pabrėžiama, kad reikia naujesnių tyrimų šiai plačiai paplitusiai visuomenės sveikatos iniciatyvai pagrįsti. 

Į viešai tiekiamą geriamąjį vandenį fluoro dedama jau seniai. Teigiama, kad tai daroma su tikslu sumažinti dantų ėduonies plitimą. Nuo kada kažkam parūpo žmonių sveikata, kad tam tikri cheminiai junginiai būtų masiškai pilami į geriamąjį vandenį? Ar tikrai absoliuti dauguma žmonių yra nepajėgūs patys pasirūpinti savo dantų sveikata, kad reiktų imtis masinių priemonių? Ar neturėtų būti rūpinamasi dantų sveikata individualiai, o ne vykdant intervenciją visos bendruomenės mastu?

Taigi ši praktika kelia daug klausimų, ypač dėl to, kad tyrimai atskleidžia daugiau galimų neigiamų per didelio fluoro kiekio vartojimo aspektų nei jo deklaruojamų teigiamų savybių. Vandens fluoridavimą galima laikyti asmens teisių pažeidimu ir tiesioginiu medicininės etikos pažeidimu. Asmenys neturi galimybės rinktis, kokį vandenį gerti, nebent geria brangesnį vandenį, išpilstomą į butelius.