Čipai sūriuose – jau realybė: parmezanas žymimas kilmės mikroschemomis

Suprasti akimirksniu
Čipuojamas parmezanas
Parmezano gamintojai pradėjo čipuoti sūrį. Alexanderio Maascho/Unsplash nuotrauka

Parmezano gamintojai čipuoja savo sūrį saugodamiesi nuo pigesnių klastočių

Ne taip seniai žmonių čipavimas ar net miniatiūrinių mikroschemų patekimas į organizmą valgant maistą atrodė tik kaip itin keistos sąmokslo teorijos. Tačiau nuolat tobulėjant mokslui, o žmonėms vis glaudžiau į savo gyvenimą pasikinkant įvairius technologinius išradimus, čipai tampa realybe. Štai sūrio gamintojai jau deda valgomus čipus į savo gaminius, kad esą apsisaugotų nuo apsimetėlių, bandančių pardavinėti pigesnes sūrio imitacijas. Tad kai ateityje valgysite makaronus su šviežiai tarkuotu parmezanu, nenustebkite, jei netyčia suvalgysite miniatiūrinę mikroschemą.

Italijos sūrių gamintojai nusprendė, kad geriausias būdas kovoti su parmezano kopijuotojais – į originalų sūrį dėti valgomas mikroschemas[1]. Parmezanas (it. Parmigiano-Reggiano) yra laikomas vienu geriausių sūrių pasaulyje, tačiau jis taipogi yra vienas labiausiai padirbinėjamų pieno produktų.

Parmezanas yra mėgiamas įvairiose šalyse, kaip puikus pagardas makaronų patiekalams ar salotoms. Tačiau konkuruojantys gamintojai jau daug metų gamina pigesnes sūrio imitacijas, dėl kurių kenčia tikrieji Parmigiano-Reggiano gamintojai. Tam, kad apsimetėliai nebegalėtų taip lengvai kopijuoti itališko produkto, sūrininkai sugalvojo esą vienintelį efektyvų būdą – čipų dėjimą į parmezaną, kurie padės atskirti tikrą produktą nuo jo kopijos.

Mikroschemos parmezane esą reikalingos ir dėl vartotojų saugumo

Šio išskirtinio sūrio gamybą prižiūrinti asociacija „Parmigiano Reggiano Consortium“ (PRC) teigia, kad į savo gaminius pradėjo dėti mikroschemas vykdydama technologinį eksperimentą, kuris leistų vartotojams atsekti parmezano sūrį iki jo kilmės vietos. Parmezano pagaminimo vieta yra labai svarbi, nes pagal dabar galiojančius įstatymus Parmigiano-Reggiano gali būti gaminamas ir vadinamas parmezanu tik Emilijos-Romanijos ir Lombardijos regionuose Italijoje. Taigi, iš tiesų jokia kita šalis neturi teisės gaminti parmezano ar taip vadinti kažkokias neaiškias jo kopijas.

Be to, jį leidžiama gaminti tik tam tikriems Italijos ūkiams, kurie laikosi specifinių gamybos standartų ir metodų. Sūris taip pat turi būti brandintas bent vienerius metus.

Parmezanas
Tikras parmezanas gaminamas Italijoje. Caroline Roose/Unsplash nuotrauka

Tiesa, itališkas parmezanas oficialiai saugomas tik Europos Sąjungoje. Tuo tarpu JAV skirtingose vietovėse gaminami įvairių formų „parmezano“ sūriai, dėl kurių ypač nepatenkinti Italijos sūrininkai.

PRC tikisi, kad parmezano ženklinimas kilmę įrodančiais čipais padės užtikrinti saugomą statusą ir smarkiai sumažins pigių kopijų gamybą. Kaip teigia PRC, specialios mikroschemos yra maždaug druskos grūdelio dydžio ir yra pagamintos iš silicio. Jos įterpiamos į maistui saugias sūrio etiketes ir veikia kaip nuskaitomos maisto etiketės, turinčios QR kodą.

Nuskaičius čipą gaunamas unikalus serijos ID, pagal kurį pirkėjai gali įsitikinti, jog prieš jų akis yra tikras permazano sūris. Šie čipai naudoja blokų grandinės technologiją (ang. blockchain).

Iki šiol čipais buvo paženklinti maždaug 120 000 sūrio ratų, kurių kiekvienas sveria apie 40 kilogramų. Tačiau PRC siekia, jog artimiausiu metu ši technologija būtų taikoma visai parmezano gamybai.

PRC prezidentas Nicola Bertinelli sakė, kad „būdami pirmieji, įtraukę šias saugias skaitmenines etiketes ant mūsų sūrio ratų, galime ir toliau užtikrinti vartotojų saugumą“. Jis taip pat pridūrė:

„Nuo pat mūsų konsorciumo įkūrimo 1934 metais, stengėmės perteikti savo gaminio vertę pasauliniu mastu ir išskirti jį iš panašiai skambančių rinkoje esančių gaminių, kurie neatitinka mūsų griežtų reikalavimų gamybai ir kilmei.“

Siekdami įteigti, jog visa tai daroma išskirtinai tik dėl vartotojų saugumo ir patogumo, PRC netgi pasidalino su kanadiečiais atlikta apklausa. Ji esą parodė, jog 76 proc. kanadiečių trokšta žinoti iš kur atsirado jų maistas ir jaučiasi saugesni, kai gali atsekti maisto produktų kilmę.

Parmezano čipai
Ateityje tarkuodami parmezaną, netyčia neįtarkuokite kietos žievės su čipu. Yoavo Azizo/Unsplash nuotrauka

Gamintojai ramina bijančius nuryti čipą: mikroschema yra valgoma ir saugi

Nors parmezano gamintojai tiki, kad sūrio čipavimas padės kovoti su klastotojais, kol kas socialinių tinklų naudotojai neatrodo sužavėti naująja technologija. Po socialinius tinklus jau pradėjo plisti daug neigiamų pasisakymų, nes žmonės nenori mikroschemų savo maiste ir baiminasi, kaip tai gali atsiliepti jų sveikatai.

Tačiau PRC tikina, jog mažai tikėtina, kad kažkas nurys mikroschemą, nes ji įkišta tik į kietą sūrio žievę, o ne sūrio vidų. Tiesa, lieka neaišku kaip bus užtikrinta, kad nė vienas čipas netyčia nepateks į parmezano minkštąją dalį. Taip pat nėra žinoma ir kas prižiūrės, kad gamintojai patikrintų kiekvieną sūrių partiją, ar joje nėra netinkamai paliktų mikroschemų.

Lyg ir numatydami tikimybę, kad kai kurie vartotojai gali netyčia suvalgyti čipą, PRC suskubo paaiškinti, jog naudojamos mikroschemos yra saugios ir nepridarys jokių sveikatos problemų, jei kažkas jas nurys. Kai kurie internautai taip pat suabejojo ar lustai nebus naudojami sekimui ar kitiems neaiškiems tikslams, tačiau PRC tvirtino, kad vienintelė jų funkcija – suteikti informaciją apie parmezano kilmę.

Įdomu tai, jog kol vartotojai gan skeptiškai žiūri į čipų patikimumą, saugumą ir būtinumą, Pasaulio ekonomikos forumas (PEF) karštai pasisako už kuo platesnį implantuojamų mikroschemų naudojimą. Klauso Schwabo vadovaujamas PEF netgi sulygino čipus su akiniais ar klausos aparatais[2]:

„Kad ir kaip baisiai skambėtų čipų implantai, jie yra natūralios evoliucijos dalis, kurią kažkada patyrė nešiojami prietaisai. Klausos aparatai ar akiniai jau nėra stigmatizuojami.“
Klausas Schwabas
K. Schwabas net neabejoja čipų ateitimi. Evangeline Shaw/Unsplash nuotrauka

Klastodami parmezaną verslininkai kasmet uždirba milijardus

Šiuolaikiška kovos su parmezano klastotėmis technologija tikrai padės atskirti tikrąjį sūrį nuo jo kopijos. Tačiau išlieka neaišku, ar daug parmezano mylėtojų iš tikrųjų norės pirkti šį sūrį, jei žinos, kad jame yra plika akimi vargiai įžvelgiamas čipas.

Žinoma, yra gan lengva suprasti, kodėl Italijos sūrininkai aršiai gina šimtmečius skaičiuojantį Parmigiano-Reggiano. Priklausomai nuo amžiaus, 1 kilogramas parmezano Italijoje vidutiniškai kainuoja beveik 20 eurų. Tad tai išties didelį pelną nešantis produktas, kurio klastojimas sukelia nemenką nuostolį.

Tuo tarpu įvairias pigesnes kopijas pardavinėjantys verslininkai neatsispiria pagundai gaminti parmezano klastotes, nes net ir pardavinėjant jas kur kas pigiau nei tikrąjį parmezaną, vis tiek uždirbami didžiuliai pinigai. PRC duomenimis, pajamos už padirbtą sūrį pernai siekė apie 1,84 mlrd. eurų[3].

Verta paminėti, jog sūrininkai nėra vieninteliai, kurie siekia čipuoti savo produkciją. Apie tai svarsto ar jau planuoja artimiausiu metu pasitelkti čipavimo technologiją įvairios pramonės šakos, įskaitant vaistų ir automobilių dalių gamintojus[4]. Tad veikiausiai netolimoje ateityje miniatiūrinių mikroschemų bus apstu kone visuose mūsų pirkiniuose, nepriklausomai nuo to, ar jie valgomi, ar ne.