<h2>Naudojamos PSDF biudžeto rezervo lėšos, tačiau jų vis tiek nepakaks</h2>
<p>Energetinė krizė kerta ne tik per gyventojų ar verslų kišenes, bet jau yra jaučiama beveik visose srityse. Rekordinės kainos neaplenkė ir sveikatos priežiūros įstaigų. Tačiau panašu, jog Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nesugalvoja jokių logiškų energijos sąnaudų kaštų kompensavimo būdų, nes pinigus traukia tik iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Toks elgesys nepakankamai amortizuoja jau patiriamas gydymo įstaigų išlaidas, o augančios energijos sąnaudos gali privesti prie medikų atlyginimų mažinimo bei mažėjančio paslaugų teikimo pacientams.</p>
<p>Prieš kelias dienas vyko Seimo nario Aurelijaus Verygos spaudos konferencija „Ar dėl išaugusių energijos sąnaudų gydymo įstaigose bus mažinami atlyginimai medikams?“. Ši konferencija buvo surengta po to, kai SAM skambiai pareiškė, jog krizę bandys įveikti mesdama didžiulius pinigus. Tačiau optimistiškos frazės, pasirodo, neatitinka tikrosios sveikatos sektoriaus padėties ir planuojamos ateities. A. Veryga konferencijos metu teigė[1]:</p>
<p>„Niekam turbūt ne paslaptis, kad mūsų šalis susiduria su labai rimtomis energetikos kainų problemomis. Ir girdime apie tai, kad verslai ir įmonės netgi stabdo gamybą. Ir girdime apie atleidžiamus darbuotojus, apie tai, kad brangsta paslaugos, brangsta prekės. Tačiau valstybėje yra kritiniai sektoriai, kurie negali paslaugų pabranginti ir negali atleisti darbuotojų, negali pasakyti, kad jie nebedirbs arba laikinai sustabdo savo veiklą. Ir vienas iš tokių sektorių yra Lietuvos sveikatos sektorius.“</p>
<p>SAM nusprendė 6 proc. padidinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų vertes, tam panaudodama PSDF biudžeto rezervo lėšas.</p>
<blockquote>
<p>O tai reiškia, kad PSDF lėšos ne tik nekeliaus sveikatos priežiūros sektoriaus gerinimui, bet ir apskritai bus nepakankamos, kad gelbėtų įstaigas nuo beprotiškai išaugusių energijos kaštų.</p>
</blockquote>
<p>Spalio-gruodžio mėnesiams numatyta papildomai skirti 5 mln. eurų. Dar 12 mln. eurų šiais metais jau buvo skirta asmens sveikatos priežiūros įstaigoms (ASPĮ) didinant įkainį. Spėjama, jog kitais metais turėtų būti skirta apie 20 mln. eurų. Tačiau Seimo narys A. Veryga primena, jog nedovanotina visus energijos sąnaudų kaštus kompensuoti iš PSDF biudžeto, nes šis biudžetas skirtas ne tam. Be to, siūlomi pinigai yra per menki, nes net žvelgiant tik į dvi didžiausias gydymo įstaigas, jos už elektrą per mėnesį sumoka 2 mln. eurų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/doctors_in_lithuania.jpg" alt="Gydymo įstaigų išlaidos" /></p>
<p>Konferencijoje dalyvavęs Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas Liutauras Labanauskas antrino A. Verygai aiškindamas, jog šiems metams sveikatos sektoriui reikia ne mažiau nei 10 mln. eurų.</p>
<blockquote>
<p>Pasak L. Labanausko, žadamų 5 mln. eurų užtektų tik stambiosioms įstaigoms, o visos kitos „liktų ant ledo“. Bet kadangi po truputį lėšų gaus visos įstaigos, tai jos visos klimps į skolas.</p>
</blockquote>
<p>LGS prezidentas sakė: „Staiga vakar mes išgirstame Ministerijos pranešimą, kuris, na, mus šiek tiek nustebino. Sakyčiau netgi gal toksai kaip ir truputį ciniškas tas pranešimas gaunasi. <…>. Todėl, kad <…> buvo įvardinta suma penki milijonai, kurią duos <…> būtent iki Naujų metų. Keistai buvo pasakyta ministro: jeigu trūks, pridėsime. Na, atleiskite, kolegos… Na, mes ne turguje esame. Mes esame sveikatos apsaugoje, valstybinėje sferoje, kaip sakant. Tai tokiu būdu koks čia gali būti „pridėsime“? Tai arba mes dengiame, arba nedengiame.“</p>
<h2>Dėl ciniško SAM elgesio mažėtų paslaugų pacientams, be to, gali tekti apkarpyti medikų atlyginimus</h2>
<p>Be to, L. Labanauskas pabrėžė ir kaip ciniškai elgiasi SAM: kitais metais liepia įstaigoms iš nežinia kur sutaupyti net 80 mln. eurų, o skirs tik 20 mln. eurų. Tačiau taupyti ir taip nebėra iš ko. Tokie pasiūlymai kone verčia susiimti už galvos, nes prasilenkia su logika ir suvokimu, koks svarbus yra medikų darbas ir kam naudojama elektros energija gydymo įstaigose. LGS prezidentas teigė:</p>
<blockquote>
<p>„Na ir paskutinis dalykas <…> dabar jau yra mūsų pacientai. <…>. Tai, kas pradedama čia labai įdomiai šnekėti: išsukite lemputes, užgesinkite šviesas, taip toliau ir taip toliau. Na, atleiskite, kolegos, ar jums neatrodo bent juokinga? <…>. Kaip aš užgesinsiu šviesą apžiūrėdamas pacientą? Na, man tas nesuprantama. Jeigu palatoje guli keturi pacientai, dega ta pati lemputė. Na, guli vienas, vėl dega ta pati lemputė. Tai ką, aš išjungsiu, kai vienas guli? Vienu žodžiu, aparatūra privalomai turi dirbti. Kaip aš ją išjungsiu? Na, kvėpavimo aparatą atjungti gal galima laikinai? Biški pakvėpuos pats?“</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/crisis_and_doctors.jpg" alt="Medikų taupymo režimas" /></p>
<blockquote>
<p>Jei ir toliau nebus numatyta didesnio biudžeto, o sveikatos sektoriui bus siūloma tiesiog susiveržti diržus, neliks nieko kito, kaip taupyti medikų ir pacientų sąskaita.</p>
</blockquote>
<p>Veikiausiai pasikartotų 2009 metų atvejis, kai medikams buvo nurėžti atlyginimai.</p>
<p>L. Labanauskas neslėpė apmaudo, kad galvojant apie dabartinę padėtį, stengiamasi gelbėti tik verslą, gyvybiškai svarbus sveikatos sektorius lieka užribyje: „Vienas [dokumentas] buvo vyriausybės nutarimas, kuris aiškiai suformulavo, kad bus pagalba teikiama fiziniams asmenims dėl elektros <…> pabrangimo ir įmonėms, verslui – taip buvo įvardinta. Sveikatos apsauga tenai nepaminėta. O kada <…> jau buvo interpretuojamas šitas dokumentas, visur buvo minima, kad sveikatos apsaugos tai neliečia. Na, mus šiek tiek šitas dalykas nustebino. Aišku, mes suprantame, kad mes nei individualūs asmenys, nei, sakykime, verslas. <…>. Aišku kaip diena kodėl mes buvome neįtraukti. <…> . Todėl, kad turime labai gerą pavyzdį <…> 2009 metus, mūsų krizę. Reiškia vėl žaidžiamos tos pačios žaidimo taisyklės.“</p>
<blockquote>
<p>Jeigu iš tiesų tektų taupyti medikų sąskaita, tam, kad būtų galima padengti išaugusias išlaidas, jų algos susitrauktų net keliais šimtais eurų: kitais metais gydytojų DU mažėtų 200–360 Eur į rankas, o slaugytojų – 180–240 Eur į rankas.</p>
</blockquote>
<p>Taupymo režimas medicinos įstaigose taip pat gali reikšti, jog jos bus priverstos mažinti pacientų priėmimą arba jų tiesiog nepriiminėti, galbūt mažinti prieinamų procedūrų skaičių. Tad jei iki šiol pas specialistus yra įmanoma prieiti po kelių savaičių ar dar vėliau, smarkiai taupant eilės nusitęstų iki mažiausiai kelių mėnesių į priekį.</p>
<h2>Jei situacija nepasikeis, gali prasidėti medikų streikas ir emigracija</h2>
<p>Tačiau L. Labanauskas pabrėžė, jog medikai tikrai nesiruošia ir vėl aukotis kaip 2009 metais, nes šį kartą situacija visiškai kitokia. Pasak jo, sveikatos apsaugos sektoriuje dirbantys asmenys neturi aukotis dėl visos šalyje vykstančios suirutės, kuri nutiko eksperimentuojant energetikos srityje:</p>
<blockquote>
<p>„Jeigu [du tūkstančiai] devintais metais mes galėjome diskutuoti apie tai, kad yra kažkokia pasaulinė krizė ar dar kažkas, šiandien tokios pasaulinės krizės nėra. Kodėl mes turėtume mokėti – mes užduodame klausimą – iš savo kišenės? Už kažką? Už kažkokius norus, už kažkokius eksperimentus? Už ką mes čia dabar mokėsime?“</p>
</blockquote>
<p>Tiek L. Labanauskas, tiek A. Veryga neslėpė, kad medikai yra pasiruošę streikuoti, nes jų algų mažinimas ne tik būtų nedovanotinas dabartinėje situacijoje, bet ir neatitiktų įstatymų. Pagal galiojančius įstatymus, medikams negali būti mažinami atlyginimai, jei nesikeičia jų pareigos ir patys darbuotojai nesutinka su tokiu sprendimu.</p>
<p>O medikų kasdienybė net ir nemažinant atlyginimų nėra lengva. Jie net nesulaukia sparčiau augančių atlyginimų ar pakankamos paramos seminarų, mokymų pavidalu, todėl dažnai su mielu noru priima farmacininkų siūlomą paramą.</p>
<h2>Medikus remia farmacijos kompanijos, bet kitaip medikai tiesiog neturi kaip sužinoti informacijos</h2>
<p>Vien praėjusiais metais specialistus parėmė beveik pusšimtis farmacijos kompanijų, kai kuriems specialistams atseikėdamos net ir po 40 tūkst. eurų per metus. Taip sukeliama piktnaudžiavimo rizika, kurią būtų įmanoma sumažinti tik stabiliu, pakankamu lėšų skyrimu ir didesne farmacininkų bei gydytojų bendradarbiavimo priežiūra. Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas sakė:[2]</p>
<blockquote>
<p>„Jeigu industrija, verslas investuoja į kažkokią tai vietą, skiria kažkam pinigus, tai matomai yra tikimasi kažkokios grąžos. Čia kai kalbame apie visokeriopą skaidrumą, klausimas būtų keliamas, ar specialistai, kurie skaito paskaitas, tikrai ir skaitydami deklaruoja, iš kur atkeliauja finansavimas už tai, ką jie pasakoja kitiems specialistams ir galų gale pacientams.“</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/money_for_health_care_sector.jpg" alt="" /></p>
<p>Be to, jei iš tiesų būtų nuspręsta ir vėl taupyti sveikatos sektoriaus sąskaita kaip ir 2009 metais, tikriausiai dalis medikų ne tik dar mieliau palaikytų ryšius su farmacininkais, bet ir apskritai išvažiuotų iš Lietuvos. O tai sukeltų dar daugiau problemų. </p>
<p>A. Veryga teigė:</p>
<blockquote>
<p>„Mes tikrai labai rimtai nuogąstaujame, ar šita istorija negali pasikartoti Lietuvoje. Nes tai reikštų tikrai labai rimtas problemas ir, matyt, galėtų sąlygoti vėl naują emigracijos medikų bangą. O medikų mes šiuo metu ir taip Lietuvoje labai rimtai trūkstame.“</p>
</blockquote>
<h2>Gydytojų sąjunga iškėlė konkrečius reikalavimus</h2>
<p>Pati LGS susidariusią padėtį reikalauja spręsti nedelsiant ir tam siūlo pasitelkti kelis pagrindinius punktus[3]:</p>
<ul>
<li>sveikatos sistemos darbuotojų bendruomenei paskelbti planuojamus sprendimus ir jų įgyvendinimo mechanizmus, t. y. aiškiai įvardyti, kaip prognozuojami energijos išteklių brangimo kaštai bus kompensuojami;</li>
<li>paslaugų bazinių kainų vertes didinti ne 6 proc., o 10–15 proc. lėšomis, kurias būtina įtraukti į 2023 m. PSDF biudžetą, norint tinkamai pasiruošti suvaldyti krizę;</li>
<li>kitų metų PSDF biudžete numatyti lėšų sveikatos sistemos darbuotojų minimaliam atlyginimui didinti nuo sausio 1 d.;</li>
<li>2023 m. PSDF biudžete numatyti valstybės subsidijas energijos išteklių krizei suvaldyti sveikatos sistemoje (kaip buvo finansuojamos ASPĮ išlaidos, skirtos apsaugos priemonėms įsigyti ir darbo užmokesčiui valdant pandemiją).</li>
</ul>
