Seimo transliacijoje apkaltos metu buvo apriboti visuomenės komentarai
Seimas pirmadienį surengtame posėdyje apsisprendė panaikinti Konstituciją pažeidusio ir Seimo nario priesaiką sulaužiusio Petro Gražulio mandatą.
Už ilgamečio parlamentaro mandato panaikinimą balsavo 86 Seimo nariai, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių, o tai yra 85 parlamentarai.
Šiame balsavime dalyvavo visų valdančiųjų frakcijų atstovai, taip pat ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“, Darbo partijos, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijų atstovai.
Prie P. Gražulio pašalinimo iš Seimo neprisidėjo tik dalis opozicijos: prie balsadėžės nepasirodė Mišrios Seimo narių grupės bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovai.
Kaip ir kiekvieną Seimo posėdį, dabar jau buvusio parlamentaro P. Gražulio apkaltą buvo galima sekti „Youtube“ platformoje, „Atviras Seimas“ kanale, kur yra tiesiogiai transliuojami tiek Seimo posėdžiai, tiek Vyriausybės arba Seimo komitetų diskusijos.
Tačiau pastarosios apkaltos procedūros metu, komentarai tiesioginėje Seimo transliacijoje buvo išjungti. Daliai visuomenės tai sukėlė klausimų dėl tokių transliacijų skaidrumo bei galimos cenzūros.
Komentarai tiesioginėje transliacijoje gali būti nepageidaujami
Kaip teigiama oficialioje Seimo internetinėje svetainėje, siekiant kuo didesnio šalies parlamento darbo bei jų priiminėjamų sprendimų skaidrumo, visiems Lietuvos gyventojams yra sudaryta galimybė per „Seimas – tiesiogiai“ arba „Atviras Seimas“ stebėti tiesiogines transliacijas tiek iš Seimo plenarinių posėdžių, tiek ir iš spaudos konferencijų salių, vykstančių konferencijų arba renginių[1].
Akcentuojama, kad tokiu būdu užtikrinama rinkėjų teisė formuoti savo nuomonę apie parlamentarų priimamus sprendimus, piliečiai gali matyti, kaip parlamentarai atstovauja jų interesams.
Seimo kanceliarija nurodo, kad galimybė Seimo darbą stebėti per televiziją arba internetu naudinga tiek visiems piliečiams, jaunimui, tiek ir visuomeninėms organizacijoms, verslininkams, žiniasklaidos atstovams ir kitiems, besidomintiems parlamento priimamais sprendimais.
Dar tuomet, kai Seimo posėdžiai tapo prieinami visiems, patys politikai aiškino, kad žingsnis itin svarbus siekiant skaidrumo. Esą transliacijos aktualios visiems: ir paprastiems žmonėms, ir interesų grupėms.
Tiesa, Nacionalinio gynybos ir saugumo komiteto posėdžiai nėra transliuojami viešai dėl šalies saugumo klausimų, išimtys gali būti taikomos ir kitais atvejais, tačiau Seimo narių apkaltos – nėra tokie išskirtiniai atvejai.
Dažniausiai Seimo transliacijos nėra itin žiūrimos: įprastai tiesioginę transliaciją stebi kelios dešimtys žiūrovų, įrašų peržiūrų skaičius siekia porą šimtų[2], dažniausiai pastebimos ir kelios dešimtys vieną ar kitą svarstomą klausimą komentuojančių piliečių komentarai.
Vis dėlto, itin prieštaringi klausimai gali būti labiau populiarūs ir sulaukiantys didesnio visuomenės dėmesio. Tačiau P. Gražulio apkaltos metu, komentarai tiesioginėje Seimo vaizdo transliacijoje buvo išjungti.
Analogiška situacija fiksuojama ir šiandien, kai Seimo nario Vytauto Gapšio apkaltos metu. Nors transliacija vyksta kaip įprasta, tačiau nei registruotas „Youtube“ narys, nei neregistruotas transliacijos stebėtojas komentuoti įvykių negali.
Tai kelia daugybę pagrįstų klausimų. Ar apkaltos procedūros yra specialiai reglamentuotos, kad Seimo posėdžiai tada viešai yra pateikiami taip, kad piliečiai specialiai negalėtų pakomentuoti? O gal tik šiais atvejais pabijota neigiamos visuomenės reakcijos ir piktų komentarų?
Nors yra plačiai žinoma, kad pačių parlamentarų balsavimas dėl kolegos apkaltos ir pašalinimo iš Seimo yra slaptas, diskusija prieš balsavimą vyksta Seimo salėje, atvirai, tad kodėl piliečiai taip pat negali diskutuoti komentaruose?
Atsižvelgiant į tai ir kyla abejonės, kodėl gi valstybės metinį biudžetą arba kitų aktualijų svarstymai Seime yra pateikiami su komentarų galimybe, o kalbant apie prieštaringai tiek parlamente, tiek visuomenėje vertinamas apkaltas, ši funkcija yra išjungiama.
Galimybės posėdžių transliacijai ir jų komentavimui yra sudarytos
2018 ir 2019 m. Seimo kanceliarija pradėjo parlamento posėdžių salės ir Spaudos konferencijų salės įrangos atnaujinimo darbus.
Pirmuoju etapu buvo pakeisti salėse esančią televizijos transliavimo įrangą, pritaikant ją televizijos transliuotojams. Darbus už 568 tūkst. eurų atliko konkurse mažiausią kainą pasiūliusi bendrovė „Propoint LT“. Šiuolaikinius transliacijų kokybės reikalavimus atitinkanti įranga buvo sumontuota ir Kovo 11-osios Akto salėje[3].
Tuomet teigta, kad atnaujinus įrangą Seimo posėdžių salėje ir Spaudos konferencijų salėje pirmieji kokybinius transliacijų pokyčius pajus socialinių tinklų vartotojai, juose stebintys Seimo veiklą.
Vis dėlto, nors pastaruosius metus transliacijos iš tiesų yra prieinamos eiliniams piliečiams, jų nuomonės išreiškimo apribojimas menkina tikrąją transliacijų paskirtį – didinti politinį skaidrumą ir žmonių pasitikėjimą tautos išrinktaisiais.
