Čekijos prezidentas tvirtina, kad kai kurios Ukrainos teritorijos gali likti Rusijos kontroliuojamos metų metus
Kijevas turi pripažinti, kad kai kurios teritorijos gali likti Rusijos kontroliuojamos metų metus, interviu „The New York Times“ sakė Čekijos prezidentas Petras Pavelas.
Valstybės vadovas tokį scenarijų pavadino labiausiai tikėtinu karo rezultatu. P. Pavelas paragino Ukrainos valdžią realiai įvertinti teritorijų grąžinimo perspektyvas, pažymėdamas, kad pasaulyje auga konfliktų nuovargis.
P. Pavelas anksčiau buvo pripažinęs, kad Kijevas negalės atgauti visiškos teritorijų kontrolės per taikos derybas su Rusija. Kai kurie iš jų greičiausiai ilgą laiką liks Rusijos kontrolėje, tačiau Vakarų šalys nepripažįsta naujų sienų, mano jis. Tačiau, pasak Čekijos prezidento, tokia forma Ukraina gali būti priimta į NATO.
Ukraina reikalauja grįžti prie 1991 metų sienų ir išvesti iš jų Rusijos karius, kad užbaigtų konfliktą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kiek anksčiau sakė, kad Kijevas rengia planą, kurio pagrindu bus vedamos derybos su Rusija.
Tiesa, antradienį jis jau teigė, kad jokių derybų su Rusija nebus, o jo „taikos planas“ nenumato nuolaidų Maskvai.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas birželį įvardijo paliaubų ir taikos proceso su Ukraina pradžios sąlygas. Pagrindiniai buvo Ukrainos karių išvedimas iš naujų Rusijos regionų teritorijos ir Kijevo atsisakymas prisijungti prie NATO.
Po Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įsiveržimo į Kursko sritį Kremlius informavo, kad minėti pasiūlymai nebuvo atšaukti, tačiau šiuo metu Maskva nesikalbės su Kijevu.
„Šiame etape, atsižvelgdami į šį išpuolį, mes nekalbėsime“, – pabrėžė prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas.
Čekijos prezidentas ne pirmą kartą prabilo apie tai, jog Kijevui laikas susimąstyti apie kompromisus
Panašiai jis kalbėjo ir rugpjūti, kai teigė, kad laikinas kompromisas dėl Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų yra įmanomas, jei tai sustabdys karą. Ir jau tuomet pabrėžė, kad tokio kompromiso atveju būtina priimti Ukrainą į NATO.
Savo mintimis jis pasidalino „PoliTalk“ tinklalaidėje, kurios tekstinę versiją skelbia „Novinky“, rašo „Europeiskaja Pravda“.
P. Pavelas kalbėjo apie teisingą taiką Ukrainoje. Pasak jo, jei tokią taiką įsivaizduoti kaip 100 procentų arba nieko, tai reikštų, kad Ukraina vėl kontroliuoja visas savo teritorijas, įskaitant Krymą.
„Bet tai, kaip mes visi turbūt jaučiame, yra labiau iliuzija. Realybė bus kiek kitokia. Turime kalbėti apie norą kuo labiau priartėti prie teisingos taikos“, – akcentavo Čekijos prezidentas.
Taikos derybų atveju, jo nuomone, tikėtina, kad Rusija ilgam laikui okupuos dalį Ukrainos teritorijos.
„Demokratinių šalių, kurios įsipareigoja gerbti tarptautinę teisę ir JT Chartiją, požiūriu, mes turime gerbti susitarimus tarp kariaujančių šalių, tačiau mes nesutiksime su tarptautinių sienų keitimu agresijos pagrindu. Rusijos okupuotas teritorijas laikysime laikinai okupuotomis“, – tikino P. Pavelas.
Jis pabrėžė, kad tikslas, žinoma, yra, kad Ukraina išlaisvintų kuo daugiau savo teritorijos.
„Kita vertus, visi žinome, kad Rusija – ne eilinė šalis, o šalis, kuri turi didžiulį branduolinį arsenalą, didžiulius karinius ir materialinius išteklius. Rusija gali kariauti tokio intensyvumo karą daug, daug metų, ir, žinoma, niekam tai neįdomu. Todėl, jei konflikto užbaigimo kaina yra kažkoks laikinas sprendimas, kuris yra kompromisas, tai manau, kad yra gera mintis eiti šiuo keliu“, – pabrėžė P. Pavelas.
Jis nurodė, kad tokio scenarijaus atveju turėtų sekti ne tik Ukrainos priėmimas į ES, bet ir Ukrainos priėmimas į NATO, nes palikti Ukrainą saugumo vakuume reikštų atverti duris būsimam konfliktui.
Čekų prezidentas nemano, kad visiškas Kijevo kontrolės atkūrimas visoje Ukrainos teritorijoje turėtų būti būtina Ukrainos narystės NATO sąlyga.
„Jei bus nubrėžta kažkokia administracinė siena, mes galime laikyti šią administracinę sieną laikina ir priimti Ukrainą į NATO su tomis teritorijomis, kurias ji tuo metu kontroliuos“, – mintį patikslino jis.
Toje pačioje tinklalaidėje P. Pavelas dujotiekius „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ pavadino teisėtu atakų taikiniu Rusijos ir Ukrainos kare, nors pabrėžė neturintis jokių įrodymų, kad Ukraina būtų prisidėjusi prie jų susprogdinimo.
