Byla prieš „Crocus“ darbuotojus pasirodė esanti susijusi su salės saugumo organizavimu

Įtariamųjų teroristinio išpuolio byloje daugėja

Baudžiamoji byla pagal straipsnį dėl paslaugų, neatitinkančių saugos reikalavimų, teikimo, tiriama kartu su teroristinio išpuolio „Crocus City Hall“ arenoje atveju, yra susijusi su koncertų salės saugumo organizavimu. Apie tai praneša „Interfax“, remdamasi Maskvos Basmanyj teismo 2024 m. gegužės 17 d. sprendimu.^[1]

Kiek anksčiau leidinys „Kommersant“ teigė, kad ši baudžiamoji byla buvo pradėta dėl uždarytų priešgaisrinių išėjimų iš auditorijos, dėl kurių žuvo žmonės. Kaltinamieji yra du darbuotojai, kurie, jiems pareiškus kaltinimus, buvo paleisti pagal pasižadėjimą neišvykti.^[2]

Baudžiamojo kodekso 238 straipsnio 3 dalyje dėl saugumo reikalavimų neatitinkančių paslaugų teikimo, dėl ko per neatsargumą miršta du ar daugiau asmenų, numatyta bausmė:

priverstinis darbas iki penkerių metų arba laisvės atėmimas iki dešimties metų.

Tai, kad kartu su baudžiamąja byla dėl teroristinio išpuolio Tiriamasis komitetas pradėjo bylą dėl saugumo reikalavimų neatitinkančių paslaugų teikimo, dėl kurio dėl aplaidumo mirė du ar daugiau asmenų, nenustatytų asmenų atžvilgiu, teigiama Maskvos miesto teismo apeliaciniame sprendime, kuriame buvo nagrinėjamas Tadžikistano piliečio Nazrimado Lutfulojaus, kaltinamo teroristiniu išpuoliu, skundas. Šios bylos buvo sujungtos į vieną tyrimą.^[3]

Kaltinamieji savo kaltę neigia

Pasak leidinio „Kommersant“, tyrimas nėra visiškai tikras dėl dviejų „Crocus“ darbuotojų kaltės, o patys kaltinamieji kaltės nepripažįsta ir teigia, kad priešgaisriniai išėjimai buvo atrakinti. Pasak jų, žmonės negalėjo naudotis šiais išėjimais, nes jų kelyje stovėjo teroristai.

Pasak leidinio, koncertų salės darbuotojai, įskaitant prižiūrėtojus ir dirbusius rūbinėje, buvo reguliariai instruktuojami, kaip elgtis nelaimės, įskaitant gaisrą, atveju. „Crocus“ arena turėjo savo ugniagesių-gelbėtojų komandą ir automobilį, tačiau ji negalėjo operatyviai kovoti su ugnimi ir gesinti gaisro, kilusio po to, kai teroristai padegė salę. Pasak ugniagesių, iš pradžių jiems trukdė iš pastato bėgantys žiūrovai, o vėliau į įvykio vietą atvykę teisėsaugos pareigūnai.

Byloje buvo paskirta priešgaisrinė ir techninė ekspertizė. TASS anksčiau pranešė, kad asmuo, atsakingas už „Crocus“ priešgaisrinę saugą, tapo atsakovu baudžiamojoje byloje dėl aplaidumo.^[4]

Pažeidimų arenoje būta ir daugiau?

Balandžio pradžioje advokatas Igoris Trunovas, atstovaujantis 64 aukų interesams teroristinio išpuolio byloje, paprašė Rusijos tyrimo komiteto inicijuoti bylą koncertų salės savininkams dėl saugumo reikalavimų neatitinkančių paslaugų teikimo. Jis teigė, kad auditorijos sienos buvo dekoruotos medžiagomis, kurias naudoti viešose vietose draudžia Yptingųjų situacijų ministerijos normos. Dabar I. Trunovas bando iš Ypatingųjų situacijų ministerijos Maskvos regiono departamento gauti „Crocus“ koncertų salės priešgaisrinės saugos patikrinimų medžiagą ir duomenis apie nustatytus pažeidimus. Parengiamasis posėdis dėl šio ieškinio numatytas birželio 5 dieną.

Teroristinis išpuolis „Crocus City Hall“ įvyko kovo 22-osios vakarą prieš grupės „Picnic“ koncertą. Ginkluoti vyrai įsiveržė į pastatą ir pradėjo šaudyti, o tada padegė koncertų salę. Dėl teroristinio išpuolio žuvo 145 žmonės, daugiau nei 550 buvo sužeisti. Buvo suimta 12 kaltinamųjų teroristinio išpuolio byloje.

Teroristinė organizacija „Islamo valstybė“ (IS) prisiėmė atsakomybę už teroristinį išpuolį koncertų salėje. JAV žiniasklaidos šaltiniai ir Amerikos žvalgybos tarnybose pažymėjo, kad kalbame apie Afganistane veikiantį IS padalinį – „Vilayat Khorasan“ grupę. Panašią versiją pateikė Vokietija ir Prancūzija.^[5]

Rusijos tyrimų komitetas pranešė gavęs reikšmingų duomenų, rodančių teroristų ryšį su Ukrainos specialiosiomis tarnybomis, visų pirma, kad kaltinamieji byloje gavo pervedimus kriptovaliuta iš Ukrainos ir turėjo slėptis Ukrainos teritorijoje po išpuolio prieš „Crocus City Hall“. Kijevas neigė ir toliau neigia dalyvavęs atakoje prieš šią areną.